Vytauto Kubiliaus literatūros kritika (4)

IŠVADOS

„Tu turi galvoti ir rašyti kaip iki šiol. Nėra jokios perspektyvos. Bet juk nebūtų jokios perspektyvos, jei būtum tapęs kroviku. Čia bent dirbsi, o galgi ir atsivers langelis. Greičiausiai ne. Bet kažką naudinga gal ir galėsi padaryti.“  Regis, nuveikta išties labai daug ir naudingai. Už pasakytą tiesą buvo sumokėta tragiško dvilypumo kaina, bet tai, kas laimėta, buvo tos kainos verta. „Literatūra istorijos lūžyje“ Kubilius taikliai pažymėjo, jog jų karta pratęsė lietuvių kultūros egzistavimą nepalankiomis sąlygomis, nes be jos būtų likę tik paskutiniai vargšai.

Netikrumo situacijos pamažu įpratino prie tuometinio gyvenimo ritmo ir rašymo, tačiau Vytautas Kubilius išliko ištikimas sau ir lietuvių kultūrai bei literatūrai. Jis nuolat kėsinosi sugriauti ideologinę hierarchiją ir rašyti be iš aukščiau nuleistų ideologijos pančių: „Pamažu įprantu ir į kartuves. Įpranti į gyvenimą nestabiliose aplinkybėse. Kažkoks miesčioniškas įprotis gyventi tvirtoje padėty, su aiškia perspektyva. Dabar to nebus.“

Būtų galima sakyti, kad V. Kubilius yra tik vienas iš daugelio savo metu rašiusių kritikų, kurie nepritarė ideologinei sistemai ir bandė ją apeiti, tačiau ir neabejotinai vienas iš to daugelio, turėjęs savitą rašymo sistemą, kurios dėka kritikas ne tik nepasidavė socialistinio realizmo metodui, jį apeidamas, bet dar ir rašė tai, kas jam atrodė būtinas dėmesio ir jo svarių įžvalgų.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Vytauto Kubiliaus literatūros kritika (1)
Vytauto Kubiliaus literatūros kritika (2)
Vytauto Kubiliaus literatūros kritika (3)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *