Lietuvių kalboje „džiaugsmą“ linkstama sudaiktinti, paversti medžiaga. Jį galima matyti kaip ir bet kokį kitą tikrovės objektą: „Ryto džiaugsmą lyg kas nuėmė ranka.”, „Pamilau graikų trykštantį džiaugsmą, kuris reiškėsi triukšmu.”, „Krūtinėje gniaužė užmirštą vaikystės džiaugsmą ir šventės ilgesį.”, „Kas ketina sudrumsti sotų gerovės džiaugsmą?” Lygiai taip pat sudaiktinamas esti ir pyktis: „Išliejęs pagiežą ir pyktį suglebo.”, „Džimis staiga čiaumoja tarp lūpų pyktį.”, „Trypdama visus geidulius ir pyktį.”, „Liejo susikaupusį pyktį ponia Penė.”
Šalia emocinės būsenos pavadinimo dažnai eina būdvardžiai, kurie pabrėžia daikto dydį: didelis, beribis, begalinis, mažytis, nepakeliamas džiaugsmas; „Visa tai išsilieja į begalinį džiaugsmą ir pakylėjimą.”, „Ar didelį džiaugsmą turi?”, „Turi sielvartą ir tokį pat nepakeliamą džiaugsmą.”, „Didžiuliam moterų džiaugsmui”, „Dusetose nušautų nesimatė.”, „Jos motinos, didžiausiam džiaugsmui, vėl čia.” Derėtų paminėti, kad būdvardžiai dažnesni kalbant apie emocinę būseną – džiaugsmą, negu kad pyktį. Apibendrinant pastarąją būseną, imtyje rasta tik keletas tokių metaforų: pajutau begalinį pyktį toms valdžioms.; dideliam kitų vaikų pykčiui. Minėtinas vienas atvejis, kada apie džiaugsmą pasakoma, kad jis mažytis: mažytį Keruacio skaitytojų dėmesį. Galima daryti išvadą, kad paprastai nei džiaugsmas, nei pyktis nėra labai silpnos emocinės būsenos, kad apie jas kalbant, būtų galima dažnai pasakyti „mažytis“. Daugelis pavyzdžių kaip tik rodo šių būsenų intensyvumą ir stiprumą. Tuo tarpu džiaugsmas dar ir neapčiuopiamas, neturintis nei pradžios, nei pabaigos: „Mano džiaugsmui nebuvo galo.”, „Kai susitiko, džiaugsmui nebuvo nei galo, nei krašto.”, „Motinos džiaugsmui nebuvo ribų mane pamačius.”, „Džiaugtumės, ir galo krašto tam džiaugsmui nebūtų.”
___________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (1)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (3)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (4)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (5)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (6)