Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (3)

Tiek džiaugsmas, tiek pyktis lietuvių kalboje yra daugeliu atveju siejamas su viršumi – DŽIAUGSMAS – VIRŠUS: „Pajuto gerkle kylant kokį šiltą  džiaugsmą, gerumą.”, „Porelės, vieniems keliančios juoką ir džiaugsmą, kietiems – pipirai ir tulžis.”, „žmonės kėlė nenumaldomą naivų džiaugsmą”, ir PYKTIS – VIRŠUS: „Pajutau kylantį  pyktį.”, „Jautė iš Rolando trykštantį  pyktį  ir gniuždantį beviltiškumą.”, „Atsisuka taikesnis, pašokusį  pyktį  prigesinęs.”, „Plykstelėjusį  pyktį  nustelbė netikėta užuojauta.” Viršus tarsi pabrėžia teigiamą emocinės būsenos vertinimą. Tačiau pyktis nėra teigiama būsena, ji turi neigiamą konotaciją, todėl šiuo atveju jį galima sieti su intensyvumu, arba kitaip tariant, apibrėžti patį atsiradimo postūmį, t.y. jis gali kilti, trykšti, siūbtelėti, plykstelėti, pašokti, liepsnoti (taip pat kilti į viršų).

Yra galima ir tokia konceptualioji metafora PYKTIS – UGNIS. Kadangi pyktis siejamas su ugnimi, galima numanyti, kad šią emocinę būseną galima šiek tiek kontroliuoti, t.y. slopinti arba kurstyti: „Atsisuka taikesnis, pašokusį  pyktį  prigesinęs”, „Plykstelėjusį pyktį nustelbė netikėta užuojauta.”, „Matė pašnekovo akyse vis dar rusenantį pyktį.” „Tolia įtarė, kad šefo pyktį kurstė ne tik apmaudas dėl pinigų.” Ši emocija labai intensyvi. Ugnies liepsna – tai karštis, kuris gali neigiamai veikti ne tik patį degantį daiktą, bet ir pakenkti kažkam kitam. Apie džiaugsmą pasakyti, kad DŽIAUGSMAS – UGNIS negalima. Jam priskiriamos tokios metaforos, kaip šviesus, dangiškas, skaisčiausias labiau sietinos su DŽIAUGSMAS – ŠVIESA: „patyrei šviesiausią palaimos  džiaugsmą.”, „išėjau, išsinešdamas širdy šviesų  džiaugsmą.”, „…išskyrus jo paties tyrą džiaugsmą.”, „Gilgamešas pajunta džiaugsmą, dangišką džiaugsmą…” Tačiau daugeliu atveju džiaugsmo šviesą galima užtemdyti, kitaip tariant, sumažinti šios emocinės būsenos intensyvumą: „Džiaugsmą kiek temdė aplinkybė”, „Tačiau džiaugsmą aptemdė viena mintis.”, „atmosfera temdė naujametinį džiaugsmą”, „Ir skaisčiausią  džiaugsmą  sugeba juodžiausiu debesiu užgulti.”, „šešėlis, temdęs galingą Džimbymo džiaugsmą”, „Kas gi šiandien temdo Jūsų džiaugsmą, mokytojau?” Taigi, visais šiais atvejais iš dalies galima džiaugsmą įvardyti kaip DŽIAUGSMAS – TAMSA.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (1)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (2)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (4)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (5)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (6)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *