PIKTOGRAFIJA – tai toks raštas, kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija. Tai pats seniausias rašto, kaip tokio, pavyzdys.
Piktografinio rašto atšaka yra laikomas daiktinis raštas – daiktaraštis. Daiktaraštis – tai mintis, išreikšta daiktais. Keletas piktografijos raštų kaip tik yra žemiau pateikti pavyzdžiai.
LAZDARAŠTIS. Jį vartojo lietuviai, norvegai, Š. Amerikos indėnai ir australiečių kviesliai.
KRIVULĖ – įrėžti tam tikri ženklai ant nulaužtos sausos medžio šakos, kartais ant akmens, metalo. Naudojo Australijos aborigenai.
VIRVELINIS RAŠTAS – KIPAI. Šį daiktaraštį naudojo Nikaragvos indėnai, Azijos tautos – persai, kinai, ainiai, korėjiečiai, Š. ir Pietų Amerikos indėnų gentys: zonai Orizonoje, mikėnai Nikaragvoje. Mazgai ant virvelės reiškia dienas: kuo daugiau mazgų, tuo miskitas ilgiau bus kelionėje.
Pietų Amerikoje buvo paplitę MAZGINIAI KIPAI. Šį raštą mokėjo senovės 
kinai, bet naudojo Pietų Amerikos senos kultūros indėnai – inkai, senovės persai.
VAMPUMO RAŠTAS. Vampumo juostą sudaro: 4 -5 virvelės ir ant jų sunerti nugludinti kiaukutai. Spalvos tuo metu irgi turėjo savo reikšmes. Vampumą naudojo Š. Amerikos indėnai – izoliečiai, delavarai, algonkinai ir negrai zuliai bei Lėni-lenapės genties indėnai.
Molio ženklai buvo paplitę Sujoje 3000 m. pr. Kr. Tai buvęs anksčiausias šumerų daiktaraštis. Kiekvienas ženklas turėjęs savo reikšmę.
_________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
Ideografija (I dalis)
Ideografija (II dalis)
Fonografija (I dalis)
Fonografija (II dalis)
Fonografija (III dalis)