Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)

PIKTOGRAFIJA – tai toks raštas, kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija. Tai pats seniausias rašto, kaip tokio, pavyzdys.

Piktografinio rašto atšaka yra laikomas daiktinis raštas – daiktaraštis. Daiktaraštis – tai mintis,  išreikšta daiktais. Keletas piktografijos raštų kaip tik yra žemiau pateikti pavyzdžiai.

lazdarastis

LAZDARAŠTIS. Jį vartojo lietuviai, norvegai, Š. Amerikos indėnai ir australiečių kviesliai.

krivule1

KRIVULĖ – įrėžti tam tikri ženklai ant nulaužtos sausos medžio šakos, kartais ant akmens, metalo. Naudojo Australijos aborigenai.

virvelinis-rastas

VIRVELINIS RAŠTAS – KIPAI. Šį daiktaraštį naudojo Nikaragvos indėnai, Azijos tautos –  persai, kinai, ainiai, korėjiečiai, Š. ir Pietų Amerikos indėnų gentys: zonai Orizonoje, mikėnai Nikaragvoje. Mazgai ant virvelės reiškia dienas: kuo daugiau mazgų, tuo miskitas ilgiau bus kelionėje.

Pietų Amerikoje buvo paplitę MAZGINIAI KIPAI. Šį raštą mokėjo senovės mazginiai-kilpaikinai, bet naudojo Pietų Amerikos senos kultūros indėnai – inkai, senovės persai.

VAMPUMO RAŠTAS. Vampumo juostą sudaro: 4 -5 virvelės ir ant jų sunerti nugludinti kiaukutai. Spalvos tuo metu irgi turėjo savo reikšmes. Vampumą naudojo Š. Amerikos indėnai – izoliečiai, delavarai, algonkinai ir negrai zuliai bei Lėni-lenapės genties indėnai.

vampumo-rastasMolio ženklai buvo paplitę Sujoje 3000 m. pr. Kr. Tai buvęs anksčiausias šumerų daiktaraštis. Kiekvienas ženklas turėjęs savo reikšmę.

molio-zenklai

molio-zenklai-2

_________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
Ideografija (I dalis)
Ideografija (II dalis)
Fonografija (I dalis)
Fonografija (II dalis)
Fonografija (III dalis)