Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)

Bitė Vilimaitė

PUSRYČIAI ANT ŽOLĖS

img_0788

1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai)

2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama? (2 t.)

3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai? (3 t.)

4. Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija ir kur atomazga? (6 t.)

5. Kas yra novelės pasakotojas, koks jis? (2 t.)

6. Kas yra tie laiškai, kurių mokytoja Silvija taip laukė? Kodėl jie tokie svarbūs? (4 t.)

7. Kodėl mokytoja Silvija nusprendė surengti iškylą? (2 t.)

8. Keliais žodžiais apibūdinkite mokytojos būseną prieš iškylą ir po jos. (3 t.)

9. Kodėl iškyla buvo surengta sekmadienį? (1 t.)

9.1. Kodėl novelė pavadinta „pusyčiai ant žolės”? (2 t.)

10. Pasakotojo kalboje yra nemažai daugtaškių. Paaiškinkite, kaip toks kalbėjimo būdas charakterizuoja patį pasakotoją? (3 t.)

11.  Vienu sakiniu suformuluokite pagrindinę novelės mintį. (5 t.)

_________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)

Šiame straipsnyje yra pateikiamas vienas tradicinės prozos tekstas (Jono Biliūno novelė „Kliudžiau”) ir 10 su juo susijusių klausimų. Kitame straipsnyje bus pateiktas Bitės Vilimaitės tekstukas „Pusryčiai ant žolės”. Vienam testui atlikti skiriama viena pamoka (bet gali būti, kad visos pamokos net nereikės). Modernios prozos skaitymo pagrindinėje mokykloje testą atlieka dešimtos klasės mokiniai. Iš viso reikalingos dvi pamokos: viena pamoka skirta skaityti ir nagrinėti tradicinės prozos tekstą (Jono Biliūno”Kliudžiau”), kita pamoka modernios prozos tekstą – Bitės Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės”. Vėlesniuose straipsniuose nagrinėsiu, kaip septintokai geba suprasti abu tekstus ir formuluoti atsakymus į klausimus.

Jonas Biliūnas
KLIUDŽIAU

Tat buvo nedidelė balta katytė. Jos menkas suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės; jos plaukai, lietaus sušlapinti ir purvais apskretę, visi kabėjo sustyrę ir pasišiaušę. Radau aš ją lauke, patvoryje pritūpusią, susirietusią, nelaimingą. Mane pamačiusi ji taip gailestingu balsu sumiaukė ir pažiūrėjo akimis, kuriose švietė ir baimė, ir viltis. Ji buvo dar visai visai jaunutė, bet tokia sudžiūvusi. Gal ją atėmė nuo jos motynos žmonės; gal jie pirma norėjo ją įdėti maišiukan ir nunešus int upę įmesti vandenin, bet paskui atnešė laukan, pametė patvorin, kad ji neberastų namų ir nudvėstų badu: pas žmones jau nebebuvo jai vietos; gal jau nebe pirmą dieną ji čia išalkusi ir sušalusi tupi…

Bet kas man darbo? Juk ji niekam nereikalinga…

Ir aš apsidžiaugiau, kaip apsidžiaugia pamatęs kiškį medėjas. O aš juk juo buvau apsitaisęs. Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoje nešiaus strielas: maniau esąs tikru Amerikos tyrlaukių gyventoju, Kuperio aprašytu. Nors buvau tik antros klesos mokinys, vienok jaučiausi milžinu esąs, kuris, rodės, ir vilkų būrį susitikęs neišsigąstų.

O čia buvo tik maža sudžiūvusi katytė…

Atmatavęs dešimtį žingsnių, atsistojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, įtempiau strielą ir pradėjau taikinti. Liūdnomis akimis žiūrėjo į mane nelaimingas gyvulėlis, tarsi klausdamas, ką aš darau… ir laukė.

Striela sudzimbė ore, ir pamačiau, kaip katytė staiga pervirto kūlio, skaudžiai skaudžiai sumiaukė ir pradėjo stirenti kojytėmis…

Kliudžiau. Kaipo tikras medėjas, prilėkiau artyn, bet ūmai pajutau širdyje šaltį ir apsistojau nustebęs: katytės veidas buvo pervertas neapsakomu skausmu, akys primerktos; ji iš visos dar likusios galios pasistengė atsistoti ant pirmutinių kojų ir pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį: kartu vilkosi įlindusi jos krūtinėn striela, o iš žaizdos dideliais juosvais lašais lašėjo ant smėlio sukrekėjęs kraujas.

Nusiminęs, nebežinodamas, ką daryti, atžagaria ranka numečiau lanką ir strielas ir neatsigręždamas parlėkiau namo. Širdyje jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė didelė našta slėgė krūtinę.

Tik ant trečios dienos drįsau išeiti laukan: katytė gulėjo aukštelninkė, nebegyva. Čia pat prie jos buvo numesti lankas ir strielos. Nutvėręs nuo žemės, lanką ir strielas sulaužiau į šupulius ir toli išmėčiau po lauką. Tik nedrįsau išimti strielos, kuri buvo įsisiurbusi katytės krūtinėn ir dabar stypsojo atsikišusi.

Tai buvo vienatinis mano gyvenime šovinys. Bet laimingas: aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje…

TESTO KLAUSIMAI

1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai)

2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama? (2 t.)

3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai? (3 t.)

4. Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija ir kur atomazga? (6 t.)

5. Kas yra novelės pasakotojas, koks jis? (2 t.)

5.1 Paaiškinkite, ko pasakotojas siekia pasakodamas šią istoriją. (2 t.)

6. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad  pasakojimo ir veiksmo laikas nesutampa. (2 t.)

7. Paaiškinkite, kaip berniukas  jaučiasi prieš ir po šūvio? (3 t. )

8. Pasakotojo kalboje yra nemažai daugtaškių. Paaiškinkite, kaip toks kalbėjimo būdas charakterizuoja patį pasakotoją? ( 3 t.)

9. Novelėje galima skirti vidinį ir išorinį veiksmą: (2 / 3 t.)
9.1..Įvardykite pagrindinį išorinio veiksmo įvykį, paaiškinkite, kaip jis charakterizuoja berniuką.

9.2. Įvardykite pagrindinį vidinio veiksmo įvykį, paaiškinkite, kokie veikėjo charakterio bruožai išryškėja?

10. Vienu sakiniu suformuluokite pagrindinę novelės mintį. (5 t.)

______________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)

Ankstesniuose straipsniuose buvo apžvelgta tradiciškumo ir modernumo samprata, modernios prozos ypatybės, skaitymo ir suvokimo specifiškumas, o dabartinis ir būsimieji straipsniai bus susiję su pačia analize ir tyrimo rezultatais.

Tyrimo tikslai:

1. Išsiaiškinti, kaip mokiniai geba suvokti tradicinės literatūros tekstus.
2. Ištirti, kaip mokiniai suvokia moderniosios literatūros tekstus.
3. Palyginti gautus rezultatus su bendrosiose ugdymo programose nustatytais gebėjimų standartais.

Informacijos šaltiniai.

Šiame tyrime buvo naudotasi „Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais“, Švietimo ministerijos tinklapyje (www.smm.lt) skelbiama mokinių pasiekimų tyrimų medžiaga.

Tiriamoji grupė.

Tyrime dalyvavo 10 klasės mokiniai. 10 klasės mokinius buvo paranku tirti, nes taip galima išsiaiškinti, ką jie atėję iki dešimtos klasės sugeba daryti, o kokios žinios ir įgūdžiai dar nėra įsąmoninti, taip pat palyginti jų žinias su žemesniojo koncentro (7 –8 klasių) mokinių žiniomis bei gebėjimais. Mokiniams buvo pateikti du testai, sudaryti kiekvienas iš 10 ir 11 klausimų, kurie reikalavo ne tik duomenų atrinkimo, bet ir gilesnės tekstų analizės (Tekstai bus pateikti kituose straipsnyje).

Mokiniai testams nebuvo paruošti. Pirmąją pamoką dešimtokams buvo pateiktas atlikti pirmasis testas iš J. Biliūno kūrinėlio „Kliudžiau“ (tai tradicinės literatūros tekstas). Antrąją pamoką išdalintas antrasis testas, sudarytas pagal B. Vilimaitės novelę „Pusryčiai ant žolės“.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)

Pamokos analizės planas (III dalis)

4. Naujos medžiagos suvokimui mokytoja naudojo pasakojimą, kurį pailiustravo brėžiniu lentoje. Taip pat pateikė kelias savarankiško darbo užduotis. Mokiniai jas atlikę, demonstravo savo piešinius prieš klasę, skaitė sugalvotus sakinius klasės draugams, nurodė aplinkybių vietą juose. Toks savarankiškas darbas, pritaikant praktikoje išgirstą informaciją, mokiniui padeda geriau įsiminti naują medžiagą, o mokytojui patikrinti, ar naują temą mokiniai suprato. Piešinių demonstravimas prieš klasę, galima sakyti, buvo vaizdinė medžiaga (kurią sukūrė ir parodė klasės draugams patys mokiniai). Klasės draugai, stebėdami kitų draugų atsakinėjimą, žiūrėdami į jų piešinius, lengviau buvo įtraukti į darbinę veiklą, sudominti. Savarankiškas darbas, be abejonės, lavino ne tik mokinių kūrybiškumą, bet ir privertė juos mąstyti savarankiškai.

5. Naujosios medžiagos įtvirtinimas vyko mokiniams skaitant ir rašant pratimus iš vadovėlio, pasakant ir pabraukiant aplinkybes.

a) Mokėjimai ir įgūdžiai formuoti pateikiant pratimus, kuriuos mokiniai turėjo atlikti savarankiškai.

b) Ankstesnės pamokos medžiaga taip pat nebuvo pamiršta, kartota atliekant ir naujai temai skirtus pratimus. (Jei kuris mokinys suklysdavo, tai mokytoja paprašydavo priminti visai klasei, į kokius klausimus kokia kalbos dalis atsako).

6. Namų darbų skyrimas įvykdytas tikslingai, atsižvelgiant į tai, kas buvo mokoma pamokoje. Namų užduotys skirtos panašios į tas, kurias mokiniai atliko pamokos metu,. Darbas namuose – tai dar vienas žingsnelis naujos medžiagos įtvirtinimo etape.

Pamoka užbaigta su ugdytiniais atsisveikinus.

IV. Nuskambėjus skambučiui, mokiniai ne iš karto įsitraukė į darbą. Nesusikaupimą galėjo lemti tiek nesidomėjimas dalyku, tiek paties mokinio nenoras mokytis.

Tokio tipo pamoka, kada mokiniai patys dirba savarankiškai, atsakinėja, kalba prieš klasę, lavina mokinių atmintį, mąstymą, tobulina kalbos įgūdžius. Svarbu tai, kad pamoka atitiko vaikų amžių, jų sugebėjimus dirbti.

V. Pamokos metu klasėje nors ir buvo kai kada girdimas šioks toks šurmulys, tačiau mokytoja su mokiniais aktyviai dirbo to nepaisydama ir patys mokiniai buvo susidomėję ugdomuoju dalyku. Mokytoja gerai suvaldė klasę ir tai nekenkė ugdymo procesui. Galima buvo pastebėti, kad ji klasėje yra tikras autoritetas, su ja mokiniai elgėsi pagarbiai, tuo pačiu tolerantiškumu pasižymėjo ir mokytoja mokinių atžvilgiu.

VI. Pamokos tikslas buvo pasiektas, įgyvendintas.

___________________________

Daugiau skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis

Pamokos analizės planas (II dalis)

I. Pamoka prasidėjo darbui paruoštoje klasėje: lenta buvo nuvalyta, kempinė išplauta, patalpa išvėdinta. Mokytoja darbui su penktokais buvo pasiruošusi. Nors pamokos metu naudojo kaip vaizdinę priemonę lentą, tačiau jos visai pakako, kad būtų išaiškinta nauja pamokos tema ir klasėje vyktų darbas.

II. Pamokos tipas – naujos temos išdėstymas, praėjusios trumpas pakartojimas. Tokia pamoka pasirinkta tikslingai, nuosekliai, atsižvelgiant į tai, ką mokiniai jau mokėsi. Informacija pateikiama ne padrikai, o pirmiausia priminus ir pakartojus tai, ką mokiniai jau turėjo žinoti. Pakankamai tikslingai buvo paskirstytas pamokos laikas: pirmiausia kaip įžanga buvo patikrinti namų darbai, taip prisiminta mokytasi tema, tada buvo išdėstyta nauja medžiaga ją siejant su jau išmokta. Naują medžiagą mokytoja įtvirtino skirdama mokiniams kūrybines užduotis, pratimus iš vadovėlio.

III. 1. Pamokos pradžia ir pasiruošimas, nusiteikimas darbui ilgai neužtruko. Mokytoja buvo punktuali, mokiniai taip pat. Mokytoja, įėjus į klasę, pasisveikino, iškart nuteikė darbui, pradėjo tikslingai ir planingai organizuoti pamokos darbą.

2. Namų darbų tikrinimui parinkta įdomi metodika: mokiniai patys eina prie lentos ir pristato tai, ką nupiešė ir parašė namuose. Vyko žodinė apklausa. Mokiniams tai naudinga ne tik, kad jie pratinami nuosekliai kalbėti, aptarti tai, ką patys parašė, bet kartu ir prisiminti, ką mokėsi, piešė (o tai yra senos medžiagos atgaminimas), visą tai motyvuoti. Iš to, kaip mokiniai atliko namų darbus, galima spręsti, kad praeita tema buvo gerai suprasta, galima bus aiškinti naujus dalykus, pateikti naują informaciją.

Namų darbų tikrinimas per ilgai neužsitęsė, atitiko pirmąją mokymo proceso grandį – paruošimą.

3. Patikrinus namų užduotis, priminus išmoktą medžiagą, nuosekliai perėjo prie naujos temos aiškinimo, kuri su ankstesniąja glaudžiai  susijusi ( „aplinkybės“ – tai taip pat sakinio dalis, todėl nuo jo neatskiriama).

___________________________
Daugiau skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)