Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas

Lietuvos Respublikos Specialiojo ugdymo įstatymas nustato specialiojo ugdymo sistemos sandarą, valdymą bei specialiųjų poreikių asmenų ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, papildomo ugdymo, profesinio ir aukštesniojo mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo organizavimo pagrindus. Šiame įstatyme keliami tokie uždaviniai:

•    padėti specialiųjų poreikių asmeniui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti dorą;

•    rengti specialiųjų poreikių asmenis savarankiškam gyvenimui;

•    teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims;

•    užtikrinti lygias teises specialiųjų poreikių asmenims įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą bei profesiją;

•    sudaryti tęstinio ugdymosi galimybes;

•    sudaryti sąlygas specialiųjų poreikių asmenims integruotai ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose.

Įstatyme pateikta specialiojo ugdymo sistemos sandara, specialiojo ugdymo organizavimo sąlygos, pedagoginės, psichologinės, socialinės ir medicininės pagalbos suteikimo realizavimo galimybės, specialistų rengimas, specialiųjų poreikių asmenų, jų tėvų bei globėjų, pedagogų teisės ir pareigos, specialiojo ugdymo valdymo ir finansavimo galimybė ir būtinybė.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas

Švietimo įstatymas nustato bendruosius Lietuvos Respublikos švietimo sistemos sandaros, veiklos ir valdymo pagrindus. Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, mokyklinį bei papildomą mokymą, įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose:

•    ikimokyklinėse ugdymo įstaigose;

•    vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose;

•    profesinėse mokyklose;

•    aukštesniosiose mokyklose;

•    papildomo mokymo įstaigose.

Jį sudaro keturios dalys:

1.    bendrieji nuostatai;

2.    moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė;

3.    švietimo proceso organizavimas ir valdymas;

4.    tarptautiniai ryšiai.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme yra numatyta visų mokymo pakopų įvairiuose mokymo įstaigose mokymo programa.

Jame yra numatomos Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos, dėstomosios kalbos (t.y. lietuvių) mokymas, sveikatos apsauga mokymo įstaigose, vaikų ir moksleivių su fiziniais ir psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas, mokesčio už mokslą sąlygos, materialinės paramos skyrimo būtinybės, taip pat pedagogų darbo apmokėjimas, vaikų bei jaunimo organizacijų Lietuvos švietimo įstaigose veikimas.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme apibrėžtos ne tik mokinių, bet tėvų bei globėjų ir pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė. Moksleiviai turi teisę:

•    stoti  į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas ir kitos  aplinkybės atitinka priėmimo į ją sąlygas;

•    sulaukę 15 metų,  savarankiškai apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

•    burtis į vaikų ir jaunimo  organizacijas, plėtoti jų veiklą būreliuose;

•    dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos nuostatuose numatyta tvarka;

•    eksternu laikyti bet kurios bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.

Be moksleivių teisių, pažymimos pareigos, t.y., kad moksleiviams mokslas privalomas iki 16 metų bendrojo lavinimo mokykloje imtinai.

Trečiojoje dalyje yra nustatytos mokslo metų ribos, švenčių ir atostogų dienos, švietimo įstaigų finansavimo sąlygos, įvairių fondų paramos teikimo galimybės, apibrėžta Švietimo ir kultūros ministerijos bei kitų įstaigų kompetencija švietimo srityje.

Ketvirtoji dalis skirta Lietuvos  gyventojų  teisėms  mokytis bei tarptautinėms sutartims aptarti.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas numato visą švietimo sistemos veiklą visose švietimo įstaigose ir visose švietimo pakopose bei ją reglamentuoja.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas

Mokyklos koncepcijoje aprašomi gimnazijos uždaviniai, struktūra, reikalavimai ugdymo turiniui ir pats mokyklos valdymas. Pagal mokyklos koncepciją kiekviena mokykla nusistato savo uždavinius, struktūrą, steigimą ir reorganizavimą, taip pat priėmimo į mokyklą tvarką, numato ugdymo organizavimą ir aprūpinimą, pedagogų pasiruošimo kvalifikacijos kartelę.

Mokyklos nuostatuose kiekviena mokykla nustato tikslus, uždavinius ir funkcijas, kurias savo veikloje ir siekia įgyvendinti. Nuostatai nustato mokinių priėmimo ir pašalinimo į mokyklą tvarką, moksleivių tėvų (ar vaiko globėjų), pedagogų teises ir pareigas, nurodo savivaldą, valdymo struktūrą, darbuotojų priėmimo į darbą ir darbo apmokėjimo tvarką, mokyklos baigimo ir išsilavinimo pažymėjimų išdavimo tvarką, mokyklos ryšius, mokyklos veiklos priežiūrą, turto naudojimą ir lėšų šaltinius bei dokumentų valdymo ir saugojimo aplinkybes.

Mokyklos ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė, kurią sudaro mokyklos vadovybės, mokytojų bei moksleivių atstovai. Mokyklos ugdymo planą įsakymu tvirtina direktorius. Jame paprastai yra aptariamas visas konkrečios mokyklos ugdymo proceso organizavimas, nurodomas projektinės veiklos organizavimo, ankstyvojo užsienio kalbos mokymo sąlygos, moksleivių pamokų krūvis, jo paskirstymas, savarankiško moksleivių mokymosi valandos. Gali būti nurodomos profiliavimo sąlygos, dalykų moduliai, įvairių mokomųjų dalykų valandų paskirstymas per savaitę.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)

Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų dokumente yra keliama nemažai uždavinių, kurie turėtų būti įgyvendinami ugdant harmoningą asmenybę ir ruošiant ją gyvenimui. Prieš mokyklinio ugdymo programoje numatoma:

•    garantuoti vaikui turiningus, džiugius ir kūrybiškus prieš mokyklinius metus. Gerbti vaiko žaidimą ir sudaryti sąlygas jo plėtotei;

•    skatinti veikti, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais kartu plėtojant jo emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį;

•    sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį;

•    plėsti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį, padėti pažinti džiaugsmą, plėtoti
intelektinius gebėjimus, atrasti įvairius pasaulio pažinimo būdus;

•    ugdyti sakytinę vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo priemonę, sudaryti prielaidas ugdyti rašytinę kalbą, žadinti ir puoselėti vaiko poreikį knygoms;

•    ugdyti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkai ir meno reiškiniams, pagarbą
menui.

Laikantis šių iškeltų uždavinių ir turėtų būti ugdomas vaikas, ruošiamas tolesniam ugdymui(si).

Priešmokyklinio ugdymo(si) standarte pateikiamos vertybinės nuostatos, gebėjimai ir patirtis, kuriuos turėtų būti įgijęs mokyklą pradedantis lankyti vaikas, ugdytas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą.

Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose yra numatytas ir pradinis bei pagrindinis ugdymas, nurodytas tikslas ir uždaviniai, taip pat įgyvendinimo programa.

Dorinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra integrali ugdymo sritis. Ji laiduoja asmenybės tapsmą. Tokios asmenybės branda formuojama nuo pat pradinių klasių ir dar anksčiau.

Doriniam ugdymui taip pat yra keliamas labai svarbus tikslas – sudaryti moksleiviams sąlygas atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą. Ugdant siekiama elgesio įpročių, įgūdžių, emocinių išgyvenimų dermės. Etikos arba tikybos pamokos vyksta visose pradinėse klasėse. Prieš juos renkantis, tėvai ir vaikai supažindinami su abiejų dalykų programomis. Doriniam ugdymui keliami keli uždaviniai, kuriais siekiama, kad moksleivis:
•    išsiugdytų savęs kaip asmens supratimą ir tai, kad visi žmonės yra ir panašūs, ir skirtingi;

•    įgytų orumo, vertės pajautimą;

•    suvoktų elgesio taisyklių prasmę;

•    suprastų, kad žmogus turi ne tik teises, bet ir pareigas;

•    išsiugdytų pagarbų požiūrį į kultūrą, šeimos ir tautos tradicijas;

•    suvoktų save kaip atsakingą bendruomenės ir tautos narį ir ugdytųsi toleranciją kitoms bendruomenėms ir tautoms (tautinėms mažumoms).

Dokumente numatyti ir kitų mokomųjų dalykų tikslai bei uždaviniai. Išskirtas gimtosios kalbos, matematikos, gamtamokslinis ugdymas, socialinis, meninis, informacinių technologijų ir kūno kultūros ugdymas. Visiems šiems dalykams numatytos atskiros mokymo programos, tikslai, keliami uždaviniai,  numatomos vertybinės, didaktinės nuostatos, įgyvendinimo struktūra.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai – tai pagrindinis valstybės lygmens dokumentas. Jis nusako ugdymo kryptį (t.y. tikslus ir uždavinius), taip pat tai, ko ir kaip turėtų būti mokomi moksleiviai (nurodomas ugdymo turinys ir metodai), kad įgytų jiems būtiną žinojimą ir supratimą, išsiugdytų esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas.

Svarbu pažymėti, kad šiuo dokumentu iš esmės užbaigiamas svarbus bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio pertvarkos etapas, prasidėjęs 1994 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų projektu.

Šiame valstybės dokumente daug dėmesio skiriama tam, kad moksleiviams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos įgyti ir plėtoti asmeninę, socialinę, pažinimo ir kultūrinę kompetenciją, kurią sudaro vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visuma, taip pat būtų užtikrinta aukšta ugdymo(si) kokybė, kad ugdymo turinys ir procesas glaudžiai sietųsi su moksleivių patirtimi ir aktualiais gyvenamosios aplinkos poreikiais, kad moksleiviai patirtų sėkmę mokydamiesi ir išvengtų socialinės atskirties.

Dokumente numatoma ir priešmokyklinio ugdymo programa, kuria siekiama parengti vaiką vėlesniam, t.y. mokykliniam ugdymui. Priešmokyklinis ugdymas – tai vienerių arba dviejų metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 5 metų padėti subręsti mokyklai. Pagrindinės priešmokyklinio ugdymo nuostatos yra išdėstytos Priešmokyklinio ugdymo koncepcijoje.

Priešmokyklinio ugdymo pagrindinis ir vienintelis tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam jo ugdymuisi mokykloje.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė