„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (V dalis)

[*****STARTING OPERATION:*****] (I skyrius)

starting-operation„Visos medijos nuo fonetinio alfabeto iki kompiuterio yra žmogaus tęsiniai, kurie
sukelia jame esminius bei ilgalaikius pokyčius ir keičia jo aplinką“,− teigia Marshallas
McLuhanas knygoje „Kaip suprasti medijas. Žmogaus
tęsiniai“ (2003), viename iš pokalbių pažymėjo medijų metafizikas.  Tai visiškai suprantama: juk visuomenė dabar jau atsidūrė antrajame medijos amžiuje, kur realybė tapo daugialytė, o elektroninė medija, užvaldžius didžiąją mūsų laiko dalį, įsiveržė ne tik į mūsų sąmonę, bet ir literatūros kūrinius. Kai per maža tapo vartoti vien elektroninės medijos terminus, sąvokas (dabar jos taikomos jau ir paprasčiausioms gyvenimiškoms situacijoms bei buičiai), atėjo laikas į literatūrą įterpti pačią mediją.

„Alfavilniuje“ panašiu principu atsiranda vadinamieji „logai“ – užrašinės kompiuterio atmintyje – tiksliau, jų ištraukos kaip tam tikra istorijos kūrimo priemonė. Apie šiuos tik paprastai kompiuterio administratoriams arba programuotojams iškalbingus intarpus norėtųsi kalbėti plačiau: pirmiausia tai, ką daugelis jų reiškia, kaip siejasi su visu romanu, kam to reikia (o gal būtina?), ir galiausiai – kaip visa tai keičia mūsų literatūrą ir veikia skaitytoją.

Eilinis „knygos vartotojas“, paėmęs romaną į rankas ir pradėjęs skaityti, tikriausiai susidurs su dilema – praleisti ar išsiaiškinti, koks už viso to slypi autoriaus sumanymas. Bet kuriuo atveju teksto siužetas, regis, nenukentėtų. Pasirinkus pirmąjį romano skaitymo būdą būtinas atmetimas praleidžiant nesuprantamus „hieroglifus“ ir skaitant toliau. Romanas tokiu atveju mums pasakotų tik tiek, kad elektroniniu paštu siuntinėjamais laiškais yra kuriamas kolektyvinis laiškų romanas apie pirmąjį kiborgą, kurio gyvenimo kredo – „Klubai, klubai, klubai, perkiesi drabužius, vartai žurnalus, renkiesi didžėjus, draugai tavęs laukia bare, išgeriate, pasipasakojate apie naujausias drauges, atsipalaiduojate, taksi, tada klubai, ecstazy…“ (81 p.) – atspindi aplinką ir brukamas pramogų diktatūros ir ultramodernios ideologijas bei robotizacijos procesus.

Visai kitoks skaitymo kelias – kompiuterio sistemos pranešimų šifravimas. Šie pranešimai savo žanrinėmis formomis ir temomis ne tik kad papildo siužetą, bet ir padeda suvokti kai kuriuos Arnoldo Sputniko susimuliuotos realybės dėsnius. Romanas praktiškai ir pradedamas vienu iš tokių pranešimų (paprastiems vartotojams šie duomenys paprastai nematomi), kuris reikštų, jog yra „paleidžiamas“ InstallWizard programos įrašymo vedlys (tolesni vartotojo žingsniai tiesiog rodo, kad yra metamos automatinio programos parametrų nustatymo lentelės, o vartotojas spaudžia klavišus „next“ ir „finish“, kol programa tampa įrašyta ir ima veikti) ir pradedamas rašyti romanas: „Niekada nežinai, kada ji (pradžia) prasideda“. Šioje vietoje randasi daugiaprasmiškumas, kuris, pasak autoriaus, yra „labai svarbi šio romano dimensija.“.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (I dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (II dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (III dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (IV dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VI dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VIII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (IX dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (X dalis)

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (IV dalis)

Литовский дивертисмент / Lietuviškas divertismentas

lietuviskas-divertismentasNepaisant prieš poeziją pateikiamos William S. Burroughs‘o citatos „Niekas nėra tiesa. Viskas yra leistina.“, kuri nuskamba kaip savotiškas viso romano lozungas, keliaujant puslapiais į priekį, randamas Josifo Brodskio eilėraštis „Литовский дивертисмент“, skirtas Tomui Venclovai, ir pretenduojantis tapti dubliuota romano pradžia. Dubliuota, nes esama ir lietuviško eilėraščio varianto.

Kas tuo norima pasakyti, nesunkiai nuspėjama. Čia visgi dėmesį vertėtų kreipti į semantiką, o ne į pradžios konstravimo principą. Šiuo atžvilgiu tai būtų pirmasis minusas autoriui, kurio intencija buvus kurti kitokį pasakojimą. Literatūros istorijoje žinomas ne vienas atvejis, kai tekstai vienas šalia kito pateikiami keliomis kalbomis. Tokio rašymo pateisinimas tik vienas – įvairovės dėlei į romaną įterptas ir poezijos tekstas.

intarpai-is-programvimo-kalbos

Kalbant apskritai apie kelių kalbų pavartojimą tekste, reiktų skirti vieną tikrai labai naują ir neįprastą atvejį – programavimo kalbos NET intarpus. Ši kalba kiek neįprasta savo vartojimo sfera  (kompiuterija), ribojanti romano skaitymą tų, kurie šios kalbos neišmano.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (I dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (II dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (III dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (V dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VI dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VIII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (IX dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (X dalis)

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (III dalis)

Knygos prekinė išvaizda

alfavilnius-tikrasis-virselisRomanas „Alfavilnius“ prasideda nuo vidurio – ten ir pasibaigia. Knygos viršeliais tapo paprasti puslapiai, tiesa, vos vos storesni. Tai, jog tikrasis knygos viršelis atsidūrė knygos viduje – nėra spaustuvės klaida, kaip pats autorius teigė, tai sąmoningas naujojo pasakojimo konstravimo būdas; „viskas turi tarnauti ir kaip „įprastai“ perskaitomas tekstas, ir kaip kažko kito – didesnio ar mažesnio – metafora.

Reikia pripažinti, jog toks pradžios perkėlimas į knygos vidurį sukelia tam tikrą skaitymo neįprastumą, tačiau tai nėra vientiso teksto ardomasis principas. Romanas šia prasme vis dar išlieka linijinis. Linijinis jis dar ir todėl, kad skaitymas prasmingas tik nuo pradžios, nes romanas išlaiko siužetą įprasta šio žodžio prasme (t.y., kada jis nesutampa su fabula). Kita vertus, taip žaidžiama su skaitytoju, kuris priverčiamas atsiversti knygą nuo 81 – ojo puslapio (viršelio) iki pirmojo, kuris yra beveik knygos viduryje, kad pasakojamoji istorija taptų prasminga. Taigi iš dalies tekstas pareikalauja iš skaitytojo netrivialių pastangų, kurios pagal Aarsephą yra būtinos ergodinei* literatūrai.

__________________________

* Tai iš fizikos pasiskolintas terminas, kurį J. Aarsephas vartoja kad paaiškintų skaitytojo neįprastas pastangas, kurių reikia, kad jis pereitų tekstą, t.y., nepakanka vien judinti akis ir periodiškai ar sutartinai versti puslapius. Ergodiškumas [gr. ergon – darbas + hodos – kelias].

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (I dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (II dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (IV dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (V dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VI dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VIII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (IX dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (X dalis)

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (II dalis)

Niekas nėra tiesa. Viskas yra leistina.

Valentinas Klimašauskas, paklaustas ar ne per daug sau leidžia parašydamas tokį romaną, ir ar viskas yra leistina, teigė, jog „Leistina yra viskas, nes kalba, gramatika ir visas mūsų mąstymas apie pasaulį yra paremtas metaforomis, o metaforų cenzūruoti nereikėtų, nebent norisi gyventi musulmoniškoje ir totalitarinėje valstybėje.“ Tenka sutikti – pasaulis tikrai netobulas, nes apie tai mus kas dieną informuoja visos žiniasklaidos priemonės, taip pat ir literatūra. Taigi, kas romane yra ta netiesa, apie kurią tiek kalbama, ir ką sau leidžia autorius, kad tekstas tampa toks neįprastas?

Technologijų amžiuje net ir literatūra nelieka nuošalyje kaip atskira nepajudinama sritis. Į ją perkeliama daugybė tų dalykų, kurie būdingi visiškai kitoms medijoms, t.y. hiper – nuorodos, hiper – išnašos, internetiniai komentarai, turėję įtakos „Alfavilniaus“ stiliui bei kompozicijai. Čia, be abejo, svarbios ir laisvės paieškos. „Alfavilnius“ nėra visa griaunanti knyga, tačiau joje vietomis susikeičia pradžia ir pabaiga, tekstas ir išnašos, o tarp jų vis įsiterpia kompiuterinės komandos. Ir čia dar ne viskas. Kai kurie puslapiai knygoje perbraukti, sakiniai ir skyriai – išbraukti tiesia linija. Taigi galima prielaida, kad tokia knyga, toks komunikacinėmis technologijomis kuriamas ir perduodamas tekstinis pranešimas, regis, gali pretenduoti į kibertekstą. Šių straipsnių tikslas ir bus apžvelgti visa, kas leistų romaną laikyti kibertekstualiu ar įrodytų jo ergodiškumą.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (I dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (III dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (IV dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (V dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VI dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VIII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (IX dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (X dalis)

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (I dalis)

Alfavilnius, arba Keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai

cover.indd„Alfavilnius“ – konceptualus nuotykių romanas, kurio herojus Arnoldas Sputnikas, pirmas tautinis kiborgas, kartu su kitais veikėjais lyg po pramogų parką keliauja po realizmo, mokslinės fantastikos, literatūros teorijos, kičinės ir pornoliteratūros atrakcionus“ (p. 160), atgal ir dar toliau. Tai kartu ir antiknyga, sukurta pagal filmą „Alphaville, keistas Lemmy Caution nuotykis“. Ji nagrinėja „pasakojimo ir pasirinkimo galimybes šiuolaikiniame ideologijų, simuliakrų, RsV ir galios demonstravimo pasaulyje.“  (p. 160).  Pritaikius atrakcionų parko modelį, knyga tampa paaiškinama: iš pradžių personažai pasitraukia į fantazijų pasaulį, nes jiems tikrovė atrodo per daug nuobodi, vėliau jie į ją grįžta, nes fantazijos yra dar nuobodesnės ir net gąsdinančios nei ta realybė, nuo kurios jie bėgo.

V. Klimašausko romanas išties postmodernus: jis patikslina mūsų pasaulio suvokimą, šokiruoja vaizdais, išmuša iš vėžių ir leidžia blaiviai pažiūrėti į visa tai, ką laikome savaime suprantamais dalykais, taip pat, yra nukreiptas prieš žmogumi manipuliuojančių galių pasaulį. Tačiau dar ne viskas. Jis skirtas išsilavinusiai publikai, kuri išmano ir moka naudotis „Google“ ir „Vikipedija“ (tik kažin, ar tai neapriboja skaitančiosios auditorijos iki minimumo?), kuri trokšta naujų išraiškos priemonių, nukreiptų prieš tautinio ir kultūrinio mentaliteto klišes. Bet apie viską, kas yra leistina, ir apie tai, kas nėra tiesa, aptarsiu plačiau.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (II dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (III dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (IV dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (V dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VI dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (VIII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (IX dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (X dalis)