Apibendrinant emocines būsenas džiaugsmą ir pyktį negalima pasakyti, kur žmoguje jos kaupiasi, tačiau kad jos yra be galo intensyvios, rodo į metaforas įeinantys veiksmažodžiai. Apie džiaugsmą dažniausiai sakoma: aptemdė, gėrė, išliejo, nuėmė, išrėkti, gniaužė, trykšti, sudrumsti, kilti, suskambėjo, išsitempė, užgulė. O pyktį apibūdina veiksmažodžiai išlieti, trypti, čiaumoti, prigesinti, kurstyti, kilti, trykšti, pašokti, rusenti, plykstelti, rusenti, siūbtelėti, susikaupti, tramdyti.
Ir vis gi, kad atskirtumėm džiaugsmą ir pyktį, galima palyginti tokias konceptualias metaforas:
| DŽIAUGSMAS – DAIKTAS | PYKTIS – DAIKTAS |
| DŽIAUGSMAS – MATAVIMO MATAS | PYKTIS – MATAVIMO MATAS |
| DŽIAUGSMAS – VIRŠUS | PYKTIS – VIRŠUS |
| DŽIAUGSMAS – ŠVIESA | PYKTIS – UGNIS |
| DŽIAUGSMAS – TAMSA | ——————– |
| DŽIAUGSMAS – SKYSTIS | PYKTIS – SKYSTIS |
| DŽIAUGSMAS – GARSAS | ——————– |
| DŽIAUGSMAS – TYLA | ——————– |
| DŽIAUGSMAS – SKONIS / MAISTAS | ——————– |
| ———————– | PYKTIS – GYVŪNAS / ŽVĖRIS |
| ———————– | PYKTIS – AUGALAS |
Taigi, visomis metaforomis yra teigiama, kad abi emocinės būsenos – džiaugsmas ir pyktis – yra galingos jėgos, kurios siekia paveikti būsenos patyrėję – žmogų – ir suardyti jo vidinę pusiausvyrą bei harmoniją. Tačiau pats patyrėjęs yra pajėgus būsenas kontroliuoti: ugnį gesinti, skystį išlieti, su žvėrimi kautis, jį tramdyti, tamsą paversti šviesa, o tylą sudrumsti garsu.
___________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (1)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (2)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (3)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (4)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (5)