Išmokimas stebint modelį

Jei negalėtume mokytis stebėdami kitus, mes sunaudotume daugiau laiko ir padarytumėme daug klaidų, besistengdami įgyti žinių, įgūdžių ir kultūros nuostatų. Stebėdami aplinkinių elgesį bei jo pasekmes  mes išmokstame beveik teisingo reagavimo.

Išmokimas stebint yra labai svarbus. Elgesio modeliai vadovauja mūsų elgesiui. Kadangi stebėjimas keičia mūsų elgesį, mes išmokstame stebėdami. Daugelis išmokimo stebint aspektų yra ištirti. Daug nuveikė A. Bandūra. Vienam savo darbe jis pailiustravo mokymosi stebint rezultatus ir tokio mokymosi sąlygas. Darželinukus jis padalijo į 5 grupes ir tyrė vienu iš 5 būdų. 1-me tyrime vaikai stebėjo agresyvų suaugusiojo elgesį. 2-me vaikai matė filmą apie tą patį įvykį. 3-me jie matė tą įvykį animaciniame filme. 4-me tyrime kontrolinės grupės vaikai nieko panašaus nematė. 5-me vaikai stebėjo ramų, neagresyvų žmogų. Po to kiekvienam vaikui buvo sukurta panaši situacija. Visos grupės, mačiusios agresyvų modelį, pademonstravo daug agresyvesnę reakciją, nei kontrolinė grupė. Modelio stebėjimas padarė poveikį elgesiui.

Susidūrimas su modeliu gali paveikti žmogaus elgesį trejopai: 1) išmokyti naujo elgesio; 2) palengvinti atlikti jau išmoktą elgesį; 3) nuslopinti arba atpalaiduoti jau išmoktą elgesį.

Įdomi išmokimo stebint ypatybė – išmokstama be bandymų. Stebėdami modelio arba savo paties veiksmų pasekmes, galime įsivaizduoti esą atlyginti arba nubausti. Vien tik stebėdami kitą žmogų, galime išmokti gana sudėtingų elgesio rūšių.

Socialinio išmokimo teorija teigia, kad yra keturios mokymosi iš modelio stadijos: dėmesys, išlaikymas atmintyje, atgaminimas ir motyvacija. Dėmesys būtina prielaida, kad išmoktume stebėdami. Išlaikymo atmintyje stadijoje mokiniai panaudoja žodinius ir vaizdinius kodus, padedančius įsiminti tai, ką jie yra išmokę stebėdami. Be to, dar padeda kartojimas – atviras ir užslėptas. Atgaminimo stadijoje, remiantis žodiniais ir vaizdiniais kodais, yra atliekami naujai išmokti veiksmai. Ši stadija yra ypač svarbi, kai reikia išmokti kūno judesių. Be to, modelio vaidmenį atliekančiam mokytojui tai suteikia galimybę pastebėti ir pataisyti klaidas, netikslumus. Koreguojamasis grįžtamasis ryšys turi didelę įtaką veiksmų atlikimui, ypač ankstyvojoje atgaminimo stadijoje.

Mokiniai gali kreipti dėmesį į modeliuojamą elgesį, bandyti jį įsiminti, netgi bandyti praktiškai taip elgtis ir vis dėl to jo dar neatlikti. Motyvacijos stadijoje mokiniai yra skatinami paversti realiu veiksmu išmoktą elgesį, o taip pat baudžiami, kad būtų nuslopintas nenoras veikti. Čia efektyvūs paties ar kito žmogaus skiriami atlyginimas ar bausmė, o taip pat savireguliacija. Stebėdami mes surenkame duomenis apie savo pažinimo veiklą. Pagal asmeninius kriterijus, dažnai perimtus stebint kitus, mes vertiname savo elgesį.

ATSITIKTINIS IŠMOKIMAS

Atsitiktinis išmokimas – tai, kai ko nors išmokstama, neturint išankstinio ketinimo, tikslo, užsiimant kitais dalykais. Šis būdas nereikalauja daug pastangų. Atsitiktinai išmokstama stebint aplinkinius, pačiam atrandant naujoves. Atsitiktinis išmokimas gali kilti spontaniškai, kai jo nesukelia koks nors dirgiklis.

________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pedagoginės psichologijos objektas ir uždaviniai
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)
Mokymo ir auklėjimo vienovė
Asmenybės ugdymo sąlygos
Mokytojo asmenybė
Žinių formavimas
Įgūdžių formavimas
Mokymosi veiksniai
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos

Mokymo ir auklėjimo vienovė

Auklėjimas – asmenybės dorinių, estetinių vertybių, dvasinių poreikių, įsitikinimų, idealų, charakterio bruožų, kultūringo elgesio, įgūdžių, įpročių formavimas, asmenybės vidinio pasaulio ugdymas.

Mokymas – tai pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, vadovaujami mokytojo, įgyja žinių, mokėjimų, įgūdžių. Šiame procese vystosi mokinių pažintinės galios, intelektas, formuojasi pažiūros ir vertybės. Jie yra lavinami ir auklėjami. Tai dvipusis procesas, jungiantis mokytojo veiklą ir mokinių mokymąsi.

Auklėjime lemiamą vaidmenį atlieka praktinė veikla. Ypatingą reikšmę turi mokytojo asmenybė (jo elgesys, apranga). Savo išvaizda (tvarkingumas, pasitempimas) mokytojas irgi auklėja.

Mokymas ir auklėjimas neatsiejami. Jeigu mokytojas moko – tai ir auklėja, yra kaip pavyzdys, kaip modelis. Dominuoja nuostata: „Ko išmokau, tą ir išmokysiu“. Svarbu, kokias mokinių savybes išugdysiu.

________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pedagoginės psichologijos objektas ir uždaviniai
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)
Išmokimas stebint modelį
Asmenybės ugdymo sąlygos
Mokytojo asmenybė
Įgūdžių formavimas
Mokymosi veiksniai

Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)

MOKINIŲ SAVYBĖS (jau turima patirtis, intelektai, motyvacinė sfera, būsenos)

Intelektas, tai sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas, simbolius), nei naudotis konkrečiais dalykais (mechaniniais įrankiais), spręsti problemas, išmokti. Tai veiklos savybė. Jis paaiškina, kodėl vieniems mokiniams yra lengva mokytis, o kitiems sunku turint tuos pačius mokytojus ir knygas.

Intelektas padeda atsispirti stresui, o tai reiškia emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi. Intelektą apsprendžia kultūra, tad jis nėra universalus. Jį matuojame testais, t.y. užduotimis, kurioms spręsti reikia žodinio, loginio mąstymo, vaizduotės, atminties, dėmesio. Tai koreliuoja su sėkme mokykloje. Yra tautiniai ir socialiniai matuojamo intelekto skirtumai (miesto – kaimo, balti – juodi). Tarp mokslininkų vyksta diskusija, ar intelektas yra paveldimas, ar įgyjamas. Jis nėra pastovus ir nuolat kinta. Dėl aplinkos sąlygų, menko išsilavinimo jis gali mažėti.

Namų aplinka turi įtakos intelektui ir mokymosi rezultatams. Intelektas ir mokymasis glaudžiai susieti –  jis yra mokymosi pagrindas. Vienas iš mokymo tikslų – teigiamai veikti intelekto raidą.

J. Piaget pateikia keletą intelekto vystymosi stadijų:

0-2 sensorinė – ribotai naudoja simbolius, elgesys refleksinis;
7 m. prieoperacinio mąstymo – ima kalbėti, naudoja simbolius;
7-11 m. konkretaus operacinio mąstymo – ima suprasti priežastinius pasekminius ryšius, įsisąmonina laiko, masės, ilgio sąvokas;
14 m. formalių operacijų – pradeda logiškai mąstyti, naudoti abstrakcijas, kelti hipotezes.

MOTYVACIJA IR BŪSENOS

Motyvacija ir būsenos yra tai, kas teikia mums energijos ir kreipia kuria nors kryptimi mūsų elgesį. Nuo to priklauso, kodėl mokiniai esant skirtingoms sąlygoms nevienodai atlieka tą pačią užduotį ir kodėl to paties išsimokslinimo ir gabumų mokiniai tą pačią užduotį atlieka skirtingai. Maslow teigia, kad nepatenkinus žemiausių poreikių, negalima efektyviai įsigyti žinių. Mokslo pažangumą lemia tai, kaip mokinys įsivaizduoja savo sėkmių ir nesėkmių priežastis. Vieni mano, kad jų sėkmę lemia vidiniai veiksniai, o nesėkmę – išoriniai (save palaikanti sistema), o kiti galvoja atvirkščiai. Svarbu, ką mokinys galvoja apie mokytoją, pyktį ir užuojautą. Klasės darbo sistema irgi veikia mokinį.

Vieni mokiniai turi vidinius motyvus mokytis, kiti išorinius (atlygis). Frustracija irgi formuoja motyvus (dažniausią neigiamus: agresyvumas, jausmingumas, padidintas aktyvumas). Reikia išsiaiškinti, kokią aplinką mokiniams esame sukūrę. Sėkmės, gerų rezultatų motyvą galime išugdyti. Mokiniams reikia padėti pažinti teigiamas ir neigiamas savo savybės, valdyti elgesį. Paskatos ir pastiprinimas formuoja motyvaciją. Svarbu argumentuoti mokiniams diegiamus motyvus, aiškiai parodyti, ko iš jų laukiama, vengti nemalonių jausmų, kad nebūtų fizinio diskomforto, savigarbos praradimo. Ateidami į mokyklą vaikai atsineša iš savo namų kultūrinį paveldą. Mokykloje jie turi prisitaikyt, o tai lemia tai, kiek mokyklos aplinka panaši į namų.

________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pedagoginės psichologijos objektas ir uždaviniai
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)
Asmenybės ugdymo sąlygos
Mokytojo asmenybė
Nesugebėjimo / nenorėjimo mokytis priežasčių tyrimas ir rekomendacijų suformulavimas

Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)

Mokymasis – aktyvi, savarankiška besimokančiojo veikla, sukelianti jo psichikos ir elgesio pakitimus. Mokymasis yra būtina išmokimo sąlyga.

Pagal J. Rajacką, mokymasis – svarbiausia besiformuojančios asmenybės veiklos rūšis, kurios metu asmenybė įvairiapusiškai ir sparčiai vystosi. Būdingiausias mokymosi bruožas – yra organizuota, planinga, daugelį metų trunkanti pedagogo vadovaujama vaikų, paauglių ir jaunuolių veikla.

Mokymas – (pagal Rajacką) pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei įgūdžių. Šiame procese kartu vystosi mokinių pažintinės galios ir intelektas, formuojasi pažiūros ir vertybės, t.y. jie lavinami ir auklėjami. Mokymas – tai svarbiausia mokyklos funkcija ir kartu pagrindinis susistemintų žinių, praktinių bei protinių mokėjimų ir įgūdžių įgijimo būdas, turintis didelę įtaką mokinių rengimui darbui ir gyvenimui. Mokymas – tai ir dvipusis procesas, jungiantis mokytojo veiklą ir mokinių mokymąsi, todėl šio proceso sėkmė iš esmės priklauso nuo šių abiejų komponentų sąveikos. Mokymu siekiama perduoti jaunajai kartai visuomeninę patirtį – žinias, praktinės ir intelektinės veiklos įgūdžius, vertybes, elgesio bruožus ir t.t.

Išmokimas – tai mokymosi pasekmė. Išmokimas yra tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai, kuri atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį. Išmokimui priskiriami kitimai, kuriuos sukelia ne įgimtos organizmo ypatybės, bet ankstesnė veikla, ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija. Mokymasis ir išmokimas – tai procesas, per kurį individas, remdamasis patirtimi, pakeičia savo elgęsi:

a) Mokymosi procesas trunka ilgą laiką, kad nustatytumėme, ar individas mokėsi, lyginame, kaip jis elgėsi vieną kartą ir, esant panašioms aplinkybėms, kitą kartą.

b) Apie išmokimą kalbama, kai pakinta elgesys. Elgesys remiasi kokiu nors raumenų ar liaukų veiksmu ar veiksmų kombinacija.

c) Paskutinis mokymosi ir išmokimo apibrėžimo komponentas yra patirtis – sąveika su aplinka; per šį procesą dirgikliai pasidaro reikšmingi ir atsiranda ryšiai tarp dirgiklių ir reakcijų.

MOKYMO UŽDAVINIAI (mokymo tikslai, mokinių savybių pažinimas, mokymo procesas, jo motyvacijos, pažinimas, mokymo metodai, išmokimo įvertinimas).

Labai svarbu:

1) pasirinkti tikslus;

Mokymas pradedamas nuo tikslų, kuriuos reikia padėti mokiniams pasiekti. Būtina pasirinkti reikšmingus tikslus, aiškiai juos išdėstyti. Tikslas – norimas tam tikros veiklos rezultatas, siejamas su veiklos rūšimis ir su temos ar turinio pobūdžiu. Tikslų sritys – pažinimo, emocinė psichomotorinė – atspindi mokinių veiklos ir elgesio rūšis, kuriomis mokytojas nori padaryti poveikį. Kiekvienai tikslų sričiai sudarytos taksonomijos (klasifikavimo sistema).

2) suprasti mokinių savybes;

Kad pasirinktų tikslus, mokytojas remiasi informacija apie mokinių savybes (kuo skiriasi jų gabumai, intelektas, kokios stiprios ir silpnos vietos, kokia psichinio ir fizinio išsivystymo stadija). Būtina atkreipti dėmesį į mokinių bruožus, kurie nėra pastovūs. Sąžiningumas, kūrybiškumas, nerimastingumas iš dalies priklauso nuo aplinkos, kurioje veikiame. Mokytojas, keisdamas aplinkos veiksnius, gali keisti ir bruožus. Svarbu atkreipti dėmesį į išskirtinius vaikus.

3) suprasti mokymo proceso ir motyvacijos esmę, remtis šia samprata;

Po to reikia suprasti patį mokymo procesą ir jo esmę (žinias apie tai, kaip mokiniai mokosi ir kokie jų mokymosi motyvai). Mokytojas kelia sau problemą – kaip padaryti, kad mokymasis būtų kuo lengvesnis ir duotų kuo daugiau naudos. Turi būti pasakoma, kas svarbiausia ir dėstoma įdomiai. Mokiniams turi būti paaiškinama, kad jie dirba gerai, ar nurodoma, kaip pasitaisyti.

4) pasirinkti ir taikyti mokymo metodus;

Mokytojas pasirenka ir taiko kurį nors vieną ar keletą mokymo metodų (paskaitą, pokalbį, filmą, individualų darbą). Labiausiai paplitęs mažųjų grupių mokymo metodas – diskusija: ji ugdo kritišką mąstymą, kognityvinius sugebėjimus. Jos metu turi būti aiškiai apibrėžti mokinių ir mokytojo vaidmenys. Mokinių aktyvumas priklauso nuo lyties, amžiaus, tautybės.

5) įvertinti mokinių išmokimą.

Vėliau vertinama, ko mokiniai išmoko, ar pasiekti mokymo tikslai. Numatomi būdai, padedantys išsiaiškinti, kaip mokiniai įsisavino žinias. Mokiniams reikia gauti kuo geresnį pažymį, parodyti, ko išmoko. Tai skatina motyvaciją mokytis. Jie norėtų, kad pažymiai būtų rašomi sąžiningai. Jei vertinimas parodo, kad mokinys išmoko tai, ką turėjo, galima dėstyti toliau, o jei ne, būtina pakartoti. Pažymiai turi atspindėti realius mokymosi rezultatus. Svarbu suprasti kiekvieno mokinio situaciją, nepasiduoti pašaliniams poveikiams.

________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pedagoginės psichologijos objektas ir uždaviniai
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)
Asmenybės ugdymo sąlygos
Mokytojo asmenybė
Nesugebėjimo / nenorėjimo mokytis priežasčių tyrimas ir rekomendacijų suformulavimas

Pedagoginės psichologijos objektas ir uždaviniai

Pedagoginė psichologija – tai mokslas apie tas mintis ir elgesį, kurie susiję su mokymu ir mokymusi, ypač mokykloje, nagrinėja mokymo ir mokymosi klasėje procesus. Ji tiria mokymo ir auklėjimo psichologinius dėsningumus, santykių tarp moksleivių ir mokytojų ypatybes ir panašiai.

Pedagoginė psichologija aptaria žmogaus viltį ir baimę, džiaugsmą ir liūdesį, meilę ir neapykantą, sėkmę ir nesėkmę, stebėtiną aiškumą ir beviltišką sutrikimą. Pedagoginės psichologijos objektas ir užduotis yra galimybė įtakoti psichikos raidą. Ar galima turėti įtakos psichikos ypatumams įvairiuose lygiuose, ar galima keisti tuos dėsnius pažinus? Pedagoginė psichologija kelia sau keletą uždavinių:

1) (kaip) reikia mokyti, kad vaikai suprastų, (apie paskaitų ir aiškinimo metodus);

2) mokytojas skatina mokinius atskleisti tai, kas juose yra geriausia – ekspektacijos (laukimo, tikėjimo) efektas, (apie intelektą ir mokymą per pamokas);

3) mokinio kaip žmogaus supratimas (apie mokinio pažinimo ir asmenybės vystymąsi bei apie individualų mokymą ir atvirąjį ugdymą);

4) mokinių savigarbos ugdymas (apie išmokimą ir mokymą);

5) harmoningumo, humoro ir entuziazmo įtaką mokymuisi (apie mokymo
metodus ir jų taikymą);

6) sąžiningumas (apie testavimą ir vertinimą);

7) mokytojai sudaro sąlygas jausti atsakomybę už savo mokymąsi (apie išmokimą ir motyvaciją, ypač patartina mokytojams naudoti paskatinimus).

Pedagoginė psichologija padeda spręsti problemas mokytojams ir tiems, kurie moko ir auklėja. Ji kartais pateikia tiesioginį sprendimą, dažniausiai padeda rasti dalį sprendimo, pateikia bendrus principus. Pedagoginė psichologija tarnauja mokymui kaip fundamentali (tvirta, patvari, solidi, svarbi) disciplina. Ji paaiškina daug praktinių ugdymo dalykų ir pateikia svarbių minčių apie mokymąsi ir apie šeimos komercinės bei gamybinės veiklos, visuomenės įtaką mokymuisi.

________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)
Asmenybės ugdymo sąlygos
Mokytojo asmenybė
Nesugebėjimo / nenorėjimo mokytis priežasčių tyrimas ir rekomendacijų suformulavimas