Žyma: Palangos Juzė

Rėjus Bredberis „Kosmonautas” (II pamoka) – literatūros pamoka 7 klasėje

DETALUS PLANAS

Tema. Rėjus Bredberis „Kosmonautas“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą;
• lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;
• lavintis skaitymo įgūdžius.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis (diskusija).

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo pradėtas skaityti R. Bredberio kūrinėlis „Kosmonautas“, aptarti pagrindiniai veikėjai, jų aplinka, santykiai.

Ši pamoka –skaitymo ir analizės (bei apibendrinimo). Bus pabaigtas skaityti R. Bredberio „Kosmonautas“.

Kita pamoka bus skirta Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzei“.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai. Namų darbų tikrinimas (5 min.)
Pamoka pradedama namų darbų tikrinimu.
Keli mokiniai paskaito savo rašinėlius tema „Stebuklai mano namuose“.Mokiniai skaito iki pabaigos visą antrą dalį.
„Šiandien baigsime skaityti Bredberio kūrinėlį „Kosmonautas“.
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas(30 min.)
Mokytojas klausia:

1. Kokius mamos ir tėčio santykius matome šioje dalyje?
Minima, kad tėtis dažnai nesupranta mamos elgesio, kartais ji elgiasi šaltai, kartais rodo jausmus, todėl ir nesupranta, kaip jam elgtis, o mama bijo pasiilgti vyro, kad nebūtų skaudu skirtis. Netgi lako jį mirus.
Euristinis pokalbis
2. O kokie tėčio ir sūnaus santykiai? Jis šioje dalyje atsiveria sūnui, papasakoja apie savo specialybę, bet nori, kad sūnus pažadėtų, jog niekad nebus kosmonautas. Jis praleidžia su sūnum visas dienas, jie randa bendrą kalbą ir jiems abiem gera būti drauge.
3. Kas sūnui įdomu apie kosmosą?
3. Jam įdomu, ar kosmose yra pavojų ir kokie jie, kas vyksta planetoje, kas atsitinka su mirusiais žmonėmis, pasiklydusiom raketom.
4. Kodėl tėtis nenori ne tik pasakoti, bet dar ir kad sūnus būtų kosmonautas?
4. Dėl to, kad tai lyg priklausomybė, kurios sunku ar visai neįmanoma atsisakyti. Be to, būti kosmonautu labai pavojinga. Tėtis sako, kad kai būni kosmose, norisi būti čia ir atvirkščiai. Dėl to kenčia ir ilgisi šeimos nariai. O ir pačiam negeriau.
5. O kodėl pats šios profesijos neatsisako?
5. Galimi įvairūs atsakymai, bet tiksliausias – kad tai priklausomybė, nepatirto trauka, adrenalinas.
III Namų darbų skyrimas

(3 min.)
Namuose pasvarstykite ir atsakykite raštu į šiuos klausimus:Kodėl tėčiui žuvus mama neverkė, bet pakeitė gyvenimo būdą? Kodėl taip pasielgė?

Pagalvokite, kas turėjo pasikeisti berniuko gyvenime po tėčio žūties? (Juk jam tik 14 metų.)

 Galimi įvairūs pasvarstymai, taip pat ir citatos iš vadovėlio, jei to reikia, kad būtų įrodyti teiginiai.

__________________________

Daugiau 7 klasės literatūros pamokų:

Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka) – lieteratūros pamoka 7 klasėje
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 Klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė” – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. M. Valančius „Palangos Juzė“

Tikslai:

1. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
2. mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1.  Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką mokiniai skaitė Motiejaus Valančiaus kūrinėlio „Palangos Juzė“ „Ketvirtą vakarą“ ir bandė apibūdinti teksto nuotaiką, veikėjų paveikslus.

Šią pamoką bus skaitomas „Dvyliktas vakaras“ dalimis (ištrauka iš M. Valančiaus „Palangos Juzės“) ir aiškinamos teksto kuriamos prasmės, kalbos savitumas, intertekstualumas (t.y. ką primena pasakojimas – melų pasakas).

Kitą pamoką mokiniai skaitys V. Žilinskaitės „Viso pasaulio tetos“ ir aiškinsis, kas yra veikėjo individualizavimas bei kaip kuriamas išorinis portretas.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
Įvadiniai darbai (namų darbų tikrinimas) (5 min.)
Pamokos pradžioje siūlo savanoriams paskaityti namų darbus. Mokiniai skaito, kaip atliko namų darbų užduotis.
„Šiandien toliau skaitysime Valančiaus kūrinėlį „Palangos Juzė“. Pradeda skaityti dalimis. Po kiekvienos dalies atsako į klausimus:
Kūrinio skaitymas ir pirminis suvokimas

(30 min.)
Klausia:

1. Koks šioje dalyje vaizduojamas paprotys? Kokios tai šventės sudedamoji dalis?
1. Piršlio korimas, kuris vyksta per vestuves.
Euristinis pokalbis
2. Koks šioje ištraukoje vaizduojamas laikas? Pacituokite, kaip jis nusakomas.
2. Nerealus, išgalvotas, nenumanomas: „Metuose šiuose, tuose, anuose, kada katės šunis pjovė…“.
3. Ką primena toks laiko įvardijimas? Iš ko sprendžiate, pacituokite.
3. Primena melų pasakas: „…katės šunis pjovė, zuikis būgną mušė, meška trūbą pūtė <…> šunys giedojo, gaidžiai lojo <…> barankomis snigo, vaikai per kiauras naktis nemigo…“ tik pasakose tai galimi nutikimai.
4. Apie kokį veikėją pasakojama šioje ištraukoje?
4. Apie piršlį melagį.
5. Kaip pavaizduotas jo gimimas?
5. Taip pat labai netikroviškai – gimė iš vilko, kuris baisiai persigando ir šokdamas per kelmą išspyrė vaikiuką.
6. Kokias minimas melagystes būtų galima atpažinti esant iš melų pasakų?
6. „…stogas esąs klotas su lašinių paltimis, langai deimanto, takai sus sūriais išgrįsti, lieptai ir tiltai marmuro, nuo daugybės dešrų akstis lūžtant, šuliniai su medum ir pienu prigožti, daržinės javų pripiltos, svirnais su šiaudais prikimšti, alaus ežerai, arielkos prūdai pilni ir sviesto devyni tarpai žardo prižardyti.“
7. Kaip manote, ar Zigmanto III versolas yra tikras dokumentas? Kodėl?
7. Netikras. Todėl, kad jame minimos bausmės – apgaudinėtojus šunimis žada pjudyti arba su grybų kotais užmušti, palaipinus ant stogų – kopėčias atimti –visa tai kelia labiau juoką nei baimę.
8. Kodėl jame nurodytos bausmės mums kelia juoką?
8. Bausmės neatitinka mūsų bausmės supratimo – tai labiau pagąsdinimai, juokai.
9. Koks numanomas „pelnas “ pakorus piršlį? 9. Tai ir pelnu nelabai pavadinsi, tai ir labiau juoką kelia, nei mus įtikina realumu: „ …iš makaulės bus liktarna, iš akių – spunkos, iš nosies šnipkos, iš dantų priekalai, iš liežuvio kylys, iš gerklės trūbas, iš stemplės virvė, iš pilvo būgnas, iš grobų vėdarai, dešros ir stūnos, iš šonkaulių akėčios, iš plaučių dumplės, iš rietkaulių kočėlai, iš staibukaulių patrūbočiai, iš rankų grėbliai, iš letenų kultuvės ir iš nagų guzikai.
10. Kaip baigiasi teismas? Ar jo baigtį buvo galima numanyti pačioje pradžioje? 10. Marti užmetė piršliui ant kaklo rankšluostį ir taip parodė, kad visus melus atleidžianti. (Ar tokią baigtį buvo galima numatyti – tai priklauso nuo to, ar mokiniai apie šį ritualą bent kiek nors žino – todėl galimi įvairūs atsakymai.)
11. Ar Juzė pasakodamas mums nemeluoja? Iš ko sprendžiate? 11. Sumeluoja ir Juzė. „Už tai man davė stiklo batus, sviesto brylių ir popieriaus švarką. “
Euristinė užduotis(7 min.) Išrinkite posakius, kurie tarsi atkeliavę iš melų pasakų. a) „Metuose šiuose, tuose, anuose, kada katės šunis pjovė…“.b) „…katės šunis pjovė, zuikis būgną mušė, meška trūbą pūtė <…> šunys giedojo, gaidžiai lojo <…> barankomis snigo, vaikai per kiauras naktis nemigo…“c) „… vaikiukas capt nutvėrė vilkui trumpai už uodegos ir nepaleido.d) „…stogas esąs klotas su lašinių paltimis, langai deimanto, takai sus sūriais išgrįsti, lieptai ir tiltai marmuro, nuo daugybės dešrų akstis lūžtant, šuliniai su medum ir pienu prigožti, daržinės javų pripiltos, svirnais su šiaudais prikimšti, alaus ežerai, arielkos prūdai pilni ir sviesto devyni tarpai žardo prižardyti.“

e) Pasakotojo buvimas vestuvėse, gavimas dovanų, kurios neišliko, nes buvo pasakiškos ir neatitinkančios realybės.
III. Namų darbų skyrimasDarbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.(3 min.) Išrinkite po 5 – etą neįprastų žodžių ir, naudodamiesi didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“, išsiaiškinkite tų žodžių reikšmes.
Aktyviai pamokoje dalyvavę mokiniai gauna pliusiukus.

_________________________

Daugiau skaitykite:

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. APUTIS “NESMAGU, KAD LIEKAT VIENAS” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė” – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. M. Valančius „Palangos Juzė“

Tikslai:

1. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
2. lavintis skaitymo įgūdžius;
3. mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
4. ugdytis kūrybinius gebėjimus.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).
Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, kūrybinė užduotis.

Kabineto paruošimas. Pamokos pradžioje nuvaloma lenta, užrašomas autorius, kūrinio pavadinimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):
1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:
1.  Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2.  Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką mokiniai skaitė fantastinės literatūros kūrinį R. Bredberio „Kosmonautas“ ir bandė apibūdinti teksto nuotaiką, veikėjų paveikslus.

Šią pamoką bus skaitomas „Ketvirtas vakaras“ (ištrauka iš M. Valančiaus „Palangos Juzės“) ir analizuota kūrinėlio kalba, jos stilius, komizmas, dinamiškumas, aptarti veikėjai.

Kitą pamoką bus skaitomas „Dvyliktas vakaras“ dalimis ir aiškinamos teksto kuriamos prasmės, kalbos savitumas, intertekstualumas (t.y. ką primena pasakojimas – melų pasakas).

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
Įvadiniai darbai (15 min.)
Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo pamokos temą „Motiejus Valančius. „Palangos Juzė“.
„Prisiminkime visi, kokia kalbos dalis yra ištiktukas, ir pateikite bent po kelis pavyzdžius.“
Galėtų pasakyti, kad tai kalbos dalis, kuri nusako įvairius garsus, kartais gali pakeisti veiksmažodį. Pavyzdžiai: brakšt, pokšt, šliūkšt ir t.t.
Mokytojas lentoje užrašo kelis savo ištiktukų pavyzdžius, pvz.: pūkšt paliejo vandenį, čir čir sučirškė skambutis, keberiokšt nuo kėdės nusivertė ir t.t. ir paprašo, kad mokiniai pasakytų dar kokių žino savo pavyzdžių.
tarkšt stiklinė sudužo;tuk tuk kažkas pabeldė;

pliumpt į vandenį; ..
Kūrybinė užduotis „O dabar parašykite trumpą (5–7 sakinių) tekstuką, kuriame būtų papasakotas įvykis. Jame pavartokite kuo daugiau savo sugalvotų ištiktukų. Galimi įvairūs tekstai.
„Dabar keli mokiniai draugams paskaitys savo tekstus.“ Trejetas mokinių (savanorių) paskaito savo trumpučius rašinėlius.
Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas

( 25 min.)
Mokytojas pagiria už kūrybą ir pasako, kad šiandien visi skaitys Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzės“ ištrauką, kurios kalba tokia pat gyva ir pilna ištiktukų.
Prieš tai trumpai papasakoja apie autorių, pamini svarbiausius dalykus: „Valančius buvo Žemaičių vyskupas, skelbęs Lietuvoje blaivybę, net įsteigęs blaivybės sąjūdį savo parapijoje, taip pat daug nusipelnė literatūrai, kultūrai. Jis daug domėjosi lietuviškais papročiais, rinko tautosaką, steigė mokyklas, mokė vaikus ir suaugusius rašyti bei skaityti. Rašė kūrinėlius vaikams ir suaugusiems: „Vaikų knygelė“, „Pasakojimas Antano Tretininko“, „Paaugusių žmonių knygelė“, o svarbiausia yra apysaka „Palangos Juzė“, kurią dabar skaitysime.“
Keli mokiniai po atkarpą perskaito pirmąją ištrauką
Euristinis pokalbis
Po perskaitymo bendrais pastebėjimais aptariama apysakos ištrauka:
1. Kokią nuotaiką sukėlė ką tik skaitytas tekstas?
1. Galimi įvairūs atsakymai, pvz.: buvo linksma klausyti; užuojautą Juzai, kuris taip skaudžiai vertėsi nuo kalno ir kt.
2. Pagalvokite ir pasakykite, kas, Jūsų nuomone, tokią nuotaiką galėjo kurti? 2. Gali atsakyti, kad vaizdžiai nusakytas kiekvienas Juzei įvykęs atsitikimas; linksmumą kūrė ištiktukų gausa, kuriais taikliai buvo perteiktos veikėjo būsenos.
3. Kuo šis tekstas yra neįprastas? 3. Neilgame tekste sugebėta perteikti ir pavaizduoti daugybę nutikimų, taip pat labai daug veiksmą sustiprinančių ištiktukų, neįprasta sakinių struktūra, esama nežinomų ir dabar nevartojamų žodžių.
4. Kokius veikėjus autorius čia vaizduoja? Kaip juos apibūdina ir kaip juos skirsto? 4. Vaizduoja Juzę, ūkininką Razmą, Karitoną ir jo žmoną, ūkininką Joną.Apie teigiamus ir gerus žmones taip ir sako „geras“, „padorus“, o blogas neįvardinamas, tik iš jo kalbos taip galima suprasti.
5. Koks pasakojime minimas laikas ir kokia vieta, kurioje vyksta veiksmas? 5. Laikas netikslus, tačiau pasakoma, kad „prieš Kalėdas“. Vieta gan tiksli – Žąsino kalnas, nuo kurio Juzė nusivertė, ir Šaukėnų parapija, Žygaičių sodas.
6. Dar kartą atidžiai peržiūrėkit ištrauką.Pabandykite atpasakoti, kas joje pasakojama. (Atpasakojimas turėtų būti ne toks vaizdingas ir visai ne nuotaikingas). Kodėl Jums sunku buvo atpasakoti? 6. Todėl, kad tekste labai daug veiksmo, be to, sakiniams būdinga neįprasta žodžių tvarka
7. Ar galite bent apytiksliai suskaičiuoti, kiek ištraukoje vyksta veiksmų?Kaip tokį pasakojimą galima pavadinti, kai vienas veiksmas vyksta labai greitai po kito ir vis „stumia“ pasakojimą į priekį? 7. Pakankamai daug tokiame trumpame tekste. Toks pasakojimas vadinamas dinamišku.
III. Namų darbų skyrimas(3 min.) Namuose skiriama užduotis dar kartą peržvelgti tekstą, išrinkti sakinius, kuriuose žodžių tvarka mums neįprasta, ir parašyti, kaip mes juos pasakytumėm.
IV. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.(2 min.) Neformalus vertinimas. Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. APUTIS “NESMAGU, KAD LIEKAT VIENAS” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka