Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje;
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėjant mintis;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės ir apibendrinimo.

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, savarankiškas mokinių darbas.

Mokymo priemonės
(pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997.
3. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001.
4. Lietuvių literatūros enciklopedija. 2001.
5. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
6. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką buvo analizuojama Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“, gilinamas suvokimas.

Ši pamoka bus taip pat kūrinio analizės, bet kartu ir apibendrinimo.

Po šios pamokos mokiniais rašys interpretaciją.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5–6 min.)
Pamokos pradžioje trumpai pakartoja, apie ką buvo kalbėta praeitoje pamokoje, patikrina, kaip mokiniai atliko namų užduotį.
Keli mokiniai perskaito, kaip atsakė į namų darbų klausimus.
II teksto suvokimo gilinimas (analizė) (15 min.)
Išdalina užduotis (žr. Priedą Nr. 1).
Atliktas surenka ir vertina.
Savarankiškai atsakinėja į pateiktus klausimus.
Euristinis pokalbis 20 min. Pasako, kad šiandien bus baigtas analizuoti kūrinys ir dabar trumpai peržvelgsime apysakoje atskleidžiamas didaktines nuostatas:
1. Kas rodo, kad mamatė yra ne tik gera vaikų draugė, mama, bet ir ugdytoja? Mamatė groja, seka vaikams pasakas, o vaikai skaito knygeles. Be visų pamokymų, mamatė, būdama gera vaikų psichologė, aiškina gyvenimo tiesas, moko daryti gerus darbus (mirus Kazelei, ji puikiai pamoko Irutę, kad ši negailėtų savo geriausios jupelės).
2. Kokių gyvenimo tiesų vaikus moko bobutė? 2. (p. 246 ) Žmogui tik savo darbu ir vargu įgyti pinigai atneša laimę.
3. Kokią „laimės formulę“ formuluoja apysakos pabaigoje mamatė? Ar ji pati įstengia pagal ją gyventi? 3. (p. 408) Apie įgyvendinimą gali būti įvairių nuomonių ir argumentų.
4. Kas mamatę daro laimingą? Kodėl? 4. Vaikai ir muzika bei tas laikas, kai ji gali neskaičiuodama valandų sėdėti ir skambinti.
5. Kaip įvardytumėt mamatės Marijos ir pono Jonavičiaus santykius? Kokie jie?Kodėl mamatės ir tėvelio santykiai visiškai priešingi? 5. (289, 401 p.) Tėvelis atstovauja realiam gyvenimui, artimas buitiškumui, o mamatė su ponu Jonavičiumi – romantikai, mėgstantys muziką, grožį, kuriam tėvelis netekia didelės reikšmės.
6. Irutės šeima yra iš smulkiųjų bajorų luomo. Ar Marija su Liudviku atitinka to luomo žmonių įvaizdį? Už kokias idėjas pasisako mamatė? Suraskite tekste tas vietas ir pacituokite 6. ( socialinis teisingumas, tautiškumas, lietuvybė – 367, 353, 360, 361)
7. Kokias problemas mamatė įžvelgia savo luome ir kokias mato esant valstiečių žmonių? 7. Bajorų nutautėjimo problema, gimtosios kalbos niekinimo, valstiečių luomo tamsumo, smulkiųjų bajorų „pasikėlimo“ iki bajorų imant iš jų pavyzdį (vestuvės pagal pavyzdį) – ironizuojamas nenatūralumas.
III Apibendrinimas ( 5 min.) Kai jau yra išnagrinėtas visas kūrinys, išsiaiškinti visi prasminiai akcentai, pabandykite 5 sakiniais parašyti, apie ką yra Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“. Galimos įvairios įžvalgos.

Priedas Nr. 1

1. Pagal ką kuriama apysakos kompozicija? (1taškas)

2. Pabaikite mintį (2 taškai):
a) apysakoje taisyklinga bendrine kalbà kalba ________________,
nes______________________ .
b) žemaičiuoja ____________________________________.
3. Kodėl dėl bičių susiginčiję kaimo žmonės santykius eina aiškintis į dvarą? (1 taškas)

4. Kodėl mamatė auklėdama vaikus nemoralizuoja? (2 taškai)

5. Kodėl teka panelė Paulina? (4 taškai )

5.1. Paaiškinkite, kodėl panelės Paulinos vestuvių svečiai niekina lietuvius?

5.2.Kas aktyviausiai gina lietuvybę?

6. Paaiškinkite mamatės žodžius: „Ir žavi mane mirtis…“. (2 taškai)

7. „Ir ateina didžioji Sėjėja mistiškomis armingomis akimis, blankiu veidu ir slaptinga šypsena ant raudonų lyg granatų žiedas lūpų ir, savo baltomis, permatomomis, ilgapirštėmis rankomis tyliai paėmus mūsų ranką, veda už stebuklingos uždangos, kur sėdi paslaptis. Kaip kartais ima noras greičiau pasiekti paslaptį!“ (2 taškai)
Kas ta „didžioji Sėjėja“?

Kodėl mamatei norisi „pasiekti“ paslaptį?

8. Įvardinkite tris epizodus, kur apysakoje sutinkama ironija. Kas ironizuojama ir kodėl? (6 taškai)
a)

b)

c)

9. Kodėl bajorai nepritaria mamatės pasiūlymui šviesti liaudį (t.y. valstiečius)? (3 taškai)

10. Kokios spalvos dominuoja apysakoje? Kokia jų reikšmė? (2 taškai)

(25 taškai)

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Šatrijos Ragana. Asmenybės ir kūrybos bruožai. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)
Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)
Moterų literatūra. Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje;
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėjant mintis;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997.
3. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001.
4. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką buvo įvadinė pamoka analizuojant Šatrijos Raganos kūrinį „Sename dvare“.

Šią pamoką bus gilinamas suvokimas tęsiant pradėtą analizę.

Po šios pamokos bus apibendrinimo pamoka.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5–6 min.) Pamokos pradžioje trumpai pakartoja, apie ką buvo kalbėta praeitoje pamokoje, patikrina, kaip mokiniai atliko namų užduotį. Keli mokiniai perskaito, kaip atsakė į namų darbų klausimus.
II teksto suvokimo gilinimas (analizė) (10 min.)

Euristinis pokalbis

Mokytojas klausia:1. Palyginkite Irutės ir mamatės sodelių rožes. Kuo jos skiriasi? Ką tai gali reikšti? 1. Irutės rožės : „Buvo juodu pilnu baltuojančių pumpurų, bet žiedo dar neradome nė vieno.“ , mamatės: „Ant visų baltavo gražūs, dideli žiedai švelniais lyg šilkai ir baltais lyg sniegas lapeliais , pačiame viduryje vos paraudusiais.“ Irutė maža – ir rožės dar neišsiskleidę, mamatė jauna – rožės pačiame žydėjime.
2. Kaip į pasaulį žvelgia mamatė Marija? O kaip pasaulį mato ir suvokia Irutė? 2. Mamatė jį suvokia ir mato tokį, koks jis iš tikrųjų yra: negailestingas, žiaurus, pilnas mirties, bet ji jame ieško grožio, poetiškai sugeba jį pamatyti ir bando apie jį pasakyti sau ir vaikams. o Irutė dar nieko neanalizuoja, ji tik naiviai mato, kas vyksta, bet gilesnių išvadų nedaro.
3. Kur pirmą kartą tekste atskleidžiama tėvelio ir mamatės nesantaika? Kas tai rodo? Dėl ko kyla konfliktas? Kokia mamatės pozicija iškilus nesantaikai? Kada pirmą kartą ji išdrįsta pasipriešinti vyrui? 3. (p. 295) Nesantaika kyla laukuose, kai mamatė pasiskubina palikti vyrą su vaikais ir pasiskubinti pas ligonį. Vyro priekaištas: „- Didelė nelaimė, vienu chamu mažiau ar daugiau. <…> Stebiuosi tik, kad taip mažai terūpi tau vaikai.“ Bet mamatė, pasijutus sodiečių būryje svetima, neatsikerta vyrui, tiesiog patyliukais jį palieka. Ji ne kovotoja.
Euristinė užduotis

10 min.

Skirsto klasę į keturias grupes: dvi iš jų renka citatas koks ryšys sieja Irutę ir mamatę, kitos dvi – koks Irutę ir tėvelį. Galimos įvairios citatos ir įvairūs ryšio įvardijimai. (Esmė – mamatę ir Irutę sieja labai artimas dvasinis ryšys, o tėvelį Irutė myli, gerbia, bet ne taip kaip mamatę.)
Euristinis pokalbis( 20 min.) 1. Kokie gyvenimo klausimai apysakoje paliečiami? Žmogaus būties, transcendencijos, kas yra siela, kas yra mirtis, o kas gyvenimas, kas praeinamybė, kas yra tauta, kalba, kultūra, koks jų ryšys su atskiru žmogumi.
2. Apie ką su savimi kalbasi mamatė „Mamatės užrašuose“? Apie pareigas, meilę artimui, vaikams, atminimą, gailestį, gamtą, tėvynę, kalbą, grožį, auklėjimą.
3. Kokią mamatę vaizduoja autorė (charakteris)? (Išrinkite keletą geriausiai atspindinčių citatų). Galimos įvairios citatos, tik turi būti atskleisti pagrindiniai bruožai: atvira ir griežta sau (345 p.), taurios ir jautrios sielos, rūpestinga, užjaučianti likimo nuskriaustus, nelinkusi konfliktuoti ir t.t.
4. Kada apysakoje susiduriama su mirtimi pirmą kartą? 4. (246 p.) Irutė skaito vaikų knygelę „Iš jaunos našlaitėlės atsiminimų“, kur aprašomas mergaitės našlaitėlės mamos mirtis. Tai pirmas skausmingas ir baisus susidūrimas su mirtimi.
5. Kaip apie mirtį svarsto Irutė, kai miršta jos žaidimų draugė? Raskite ir pacituokite. Ar tai vaikiškas požiūris? Iš ko sprendžiate? 5. (339 p.) Irutė dar apie mirtį mąsto vaikiškai, jai dar daug kas nesuvokiama, bet Kazelė jau apie tai svarsto pasitelkusi katalikišką tikėjimą. dar vienas momentas – mamatė negali paaiškinti, kodėl Kazelė turėjo mirti.
6. Kaip vaikams mamatė aiškina apie mirtį? O ar pati mamatė tiki tuo, ką sako vaikams? Įrodykite. 6. (p. 247-248) Moko, bet pati pamiršta: „-Juk sakei pati, mamate, kad mirtis veda mus į laimės šalį. / – Ak taip, Irusia, tiesa…“.
III Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (3 min.) Namuose užduodama išsirinkti citatas, kurios padėtų atsakyti į klausimą „Kada apysakoje pajuntamas tikras mirties apsilankymas? Kas mirties išsigąsta? kodėl?“ (p. 421) apysakos pabaigoje: „<…> kažkas stipriai barškino į langą.“. Pirmą kartą mirties išsigąsta mamatė. Ji pajunta, kad mirtis jau visai čia pat. Jos įspūdį sustiprina paukštelio įvaizdis.
V. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.(2 min.) Neoficialus vertinimas – aktyviai dalyvavę mokiniai gauna pliusiukus, kurie bus susumuoti pamokų ciklo apie Šatrijos Raganą pabaigoje.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Šatrijos Ragana. Asmenybės ir kūrybos bruožai. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)
Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)
Moterų literatūra. Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą;

Pamokos tipas ir forma. Įvadinė grožinio kūrinio analizės pamoka (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, savarankiškas darbas.

Kabineto paruošimas. Prieš pamoką kabinetas išvėdinamas, lenta nuvaloma, užrašomas autorius, gyvenimo ir mirimo datos, kūrinio pavadinimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tutlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI – XII klasei. I knyga. K., 2003.
2. Ragana Š. Sename dvare. – V., 1969.

Literatūra:

3. Aktyvaus mokymo metodai.-V., 1998.
4. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997.
5. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001.
6. Lietuvių literatūros enciklopedija. 2001.
7. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo įvadinė pamoka apie Šatrijos Raganos asmenybę ir kūrybos bruožus.

Ši pamoka – įvadinė kūrinio analizės. Bus bendrais bruožais aptartas kūrinys, pradėta gilintis į simbolių prasmes, veikėjų portretus, keliamas idėjas.

Kita pamoka bus skirta kūrinio analizei ir suvokimo gilinimui.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai. (2 min.)
Pamokos pradžioje surenkamos teksto suvokimo užduotys. Pasakoma, kad šią pamoką bus pradėta analizuoti Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“.
Pirminis kūrinio suvokimas (5–6 min.)minčių lietus (5 – 6 min.)
Pamoka pradedama nuo bendriausių klausimų:1. Apie ką Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“?
1. Mokiniai galėtų suformuluoti keliais sakiniais: „Tai mažos mergaitės atsiminimai apie gražią ir daug gyvenimiškos patirties suteikusią vaikystę, kurią prisiminti skatina ryškus mamatės Marijos paveikslas.“
2. Kokia forma ji parašyta? 2. Užrašų, dienoraščio. Tai mergaitės prisiminimai.
3. Ką tokia forma pasako apie apysakos kalba. 3. Dienoraštyje paprastai vyrauja intymus kalbėjimas su savimi, išsisakymas, taigi ir apysakoje visa tai labai ryšku.
4. Kaip galima interpretuoti apysakos pavadinimą? Ką jis nusako?
4. Galima manyti, kad bus kalbama apie tam tikrą veiksmą jau konkrečiai nurodytoje erdvėje – dvare, kuris yra labai senas kaip ir pati istorija.
II teksto suvokimo gilinimas (analizė)

25 min.

5. Iš kur yra paimtas apysakos epigrafas? Ką iš jo sužinome? 5. Iš Gėtės „Fausto“, kurį pabaigoje sako mistiškas choras: „Visa, kas praeina, / simbolis tėra.“ Asociacijos su jau praėjusiais dalykais, kurie iškyla kaip prisiminimai. Simboliais vadinama, nes dabar jau yra įgyją tam tikrą prasmę.
Euristinis pokalbis

(25 min.)

6. Apie ką sužinome iš apysakos pradžios po epigrafo?a) koks vaizduojamas laikas?b) kas skatina prisiminimus apie mamatę? (prie rožių dar sugrįšime nagrinėdami vėliau, prie prisiminimų taip pat)

kuri vieta apibrėžia kūrinio pobūdį?

6. a) Tylus, gražus vakaras su regimais raudonais saulėlydžiais;b) baltos rožės, kurios primena sidabrines mamatės akis;

c) „…kvapo bangos audžia seną seną aukso sapną.“ – sapnas apibrėžia kūrinio pobūdį, tai paslaptingiausia žmogaus būties forma, kuri atspindi realybę.

7. Ką primena apysakos pradžia? (po ***) 7. „Už miškų, už upių, tarp daubų ir kalvų stovi seno dvaro medinis rūmas.“ – primena pasaką.
8. Kaip pristatomi veikėjai? Pacituokite. 8. (235 p. „Neturėjo užsidėjusi skrybėlės, tik su baltu skėteliu dengės galvą nuo saulės. <…>Mažas Jonelis <…> atrodė kaip išlindęs iš krūmų pasakos nykštukas.“) , o mamatė lyg fėja – tai ir pasakų veikėjai.
9. Keliais balsais kalbama apysakoje? (Įrodykite / pacituokite). 9. Kalba Irutė ir mamatė. Girdimas ir bendresnis pasakotojo balsas, kai pereinama į įvykį, atsitikimą.
10. Jau išsiaiškinome, kad Irutė mamatę prisimena pamačiusi baltas rožes, kurios jai kelia prisiminimus. Kur dar apysakoje matome fiksuojamą prisiminimų logiką? / Kaip Irutė stengiasi, kad ją prisimintų mamatė? 10. Ji vos išmokusi siuvinėti, sėdi gluosnio fotelyje ir ruošia dovanėlę mamatės vardinėms. Siuvinėja staltiesėlę, kurią mamatė pasidės miegamajame ant staliuko ir kiekvieną vakarą eidama miegoti ir gesindama šviesą matys jos darbelį, kuris turėtų jai priminti dukrą. (cit. p. 234).
Euristinė užduotis (10 min.) 11. Perskaitykite ištrauką nuo tų žodžių: „ Mamatė ėjo nuo vieno kerelio prie kito…<…> “ (iki) „Trumpai težydi rožės, Irute.“ (p. 236) Keliais sakiniais parašykite, koks santykis ryškėja tarp mamatės ir rožių? 11. Rožės jai lyg gyvos, ji jas glosto, uodžia, su jomis bendrauja, o rožės pasakoja – lyg žmonės. Tos rožės – tai lyg ji pati.
12. Apie ką susimąsto mamatė apžiūrinėdama rožes? 12. Apie anapusinį pasaulį, apie ypatingas grožybes, apie negirdėtus balsus, laimę, kurios nėra patyrusi nė viena širdis… ir net apie mirtį, nes juk rožės trumpai težydi.
IV. Namų darbų skyrimas

(2 min.)

Atsakykite į klausimą: Ką reiškia ištarti žodžiai „Trumpai težydi rožės, Irute.“? Pasamprotaukite, kokia šioje apysakoje rožių kaip įvaizdžio prasminė paskirtis.
V. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.

(1 min.)

Neformalus vertinimas. Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Šatrijos Ragana. Asmenybė ir kūrybos bruožai. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)
Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)
Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)
Moterų literatūra. Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka) – literatūros pamoka 7 klasėje

DETALUS PLANAS

Tema. Rėjus Bredberis „Kosmonautas“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą;
• lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;
• lavintis skaitymo įgūdžius.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis (diskusija).

Mokymo priemonės
(pagrindinės ir papildomos):

Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo pradėtas skaityti R. Bredberio kūrinėlis „Kosmonautas“, aptarti pagrindiniai veikėjai, jų aplinka, santykiai.

Ši pamoka –skaitymo ir analizės (bei apibendrinimo). Bus pabaigtas skaityti R. Bredberio „Kosmonautas“.

Kita pamoka bus skirta Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzei“.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai. Namų darbų tikrinimas (5 min.)
Pamoka pradedama namų darbų tikrinimu.
Keli mokiniai paskaito savo rašinėlius tema „Stebuklai mano namuose“.Mokiniai skaito iki pabaigos visą antrą dalį.
„Šiandien baigsime skaityti Bredberio kūrinėlį „Kosmonautas“.
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas(30 min.)
Mokytojas klausia:

1. Kokius mamos ir tėčio santykius matome šioje dalyje?

Minima, kad tėtis dažnai nesupranta mamos elgesio, kartais ji elgiasi šaltai, kartais rodo jausmus, todėl ir nesupranta, kaip jam elgtis, o mama bijo pasiilgti vyro, kad nebūtų skaudu skirtis. Netgi lako jį mirus.
Euristinis pokalbis
2. O kokie tėčio ir sūnaus santykiai? Jis šioje dalyje atsiveria sūnui, papasakoja apie savo specialybę, bet nori, kad sūnus pažadėtų, jog niekad nebus kosmonautas. Jis praleidžia su sūnum visas dienas, jie randa bendrą kalbą ir jiems abiem gera būti drauge.
3. Kas sūnui įdomu apie kosmosą?
3. Jam įdomu, ar kosmose yra pavojų ir kokie jie, kas vyksta planetoje, kas atsitinka su mirusiais žmonėmis, pasiklydusiom raketom.
4. Kodėl tėtis nenori ne tik pasakoti, bet dar ir kad sūnus būtų kosmonautas?
4. Dėl to, kad tai lyg priklausomybė, kurios sunku ar visai neįmanoma atsisakyti. Be to, būti kosmonautu labai pavojinga. Tėtis sako, kad kai būni kosmose, norisi būti čia ir atvirkščiai. Dėl to kenčia ir ilgisi šeimos nariai. O ir pačiam negeriau.
5. O kodėl pats šios profesijos neatsisako?
5. Galimi įvairūs atsakymai, bet tiksliausias – kad tai priklausomybė, nepatirto trauka, adrenalinas.
III Namų darbų skyrimas

(3 min.)

Namuose pasvarstykite ir atsakykite raštu į šiuos klausimus:Kodėl tėčiui žuvus mama neverkė, bet pakeitė gyvenimo būdą? Kodėl taip pasielgė?

Pagalvokite, kas turėjo pasikeisti berniuko gyvenime po tėčio žūties? (Juk jam tik 14 metų.)

Galimi įvairūs pasvarstymai, taip pat ir citatos iš vadovėlio, jei to reikia, kad būtų įrodyti teiginiai.

__________________________

Daugiau 7 klasės literatūros pamokų:

Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka) – lieteratūros pamoka 7 klasėje
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 Klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas“ – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka) – lieteratūros pamoka 7 klasėje

IŠPLĖSTINIS PLANAS

Tema. Rėjus Bredberis „Kosmonautas“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą;
• lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, diskusija.

Kabineto paruošimas. Prieš pamoką kabinetas išvėdinamas, lenta nuvaloma, užrašoma pamokos tema, t.y., autorius, kūrinio pavadinimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo baigtas skaityti V. Petkevičiaus kūrinėlis „Molio Motiejus – žmonių karalius“, kur buvo apžvelgiamos socialinės problemos, aiškintasi, kas lemia didžiuosius įvykius.

Ši pamoka – įvadinė kūrinio skaitymo ir analizės. Bus bendrais bruožais aptartas kūrinys, veikėjai, jų elgesys.

Kita pamoka bus skirta kūrinio analizei ir suvokimui gilinti. Taip pat bus apibendrintas visas kūrinėlis.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.)
Pamokos pradžioje mokytojas – Rėjus Bredberis „Kosmonautas“. Trumpai pristato autorių, t.y., pasako,jog tai ne lietuvių rašytojas, o Jungtinių Amerikos Valstijų, kad kuria fantastinę literatūrą. Jo kūriniuose dažnas kelionės motyvas, kuris siejamas su žmogaus išgyvenimas, vidiniu pasauliu.
„Šiandien skaitysime šio autoriaus parašytą kūrinėlį „Kosmonautas“.
Skaito dalimis ir atsakinėja į mokytojo pateiktus klausimus.
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas(30 min.)
Po pirmos dalies pirmos ištraukos mokytojas klausia mokinių:
Euristinis pokalbis
1. Kokį įspūdį sukėlė kūrinio pradžia?
1. Galimi įvairūs atsakymai.
2. Kas joje buvo neįprasta? 2. Gali atsakyti, kad minimi neįprasti daiktai, kad berniuko tėtis skraido erdvėlaiviu ir t.t.
3. Kokia ištraukos nuotaika? 3. Naktis, todėl nuotaika šiek tiek melancholiška, svajinga, nes prisimenama praeitis, taip pat džiugi, nes berniukas išgirsta, kad grįžta tėtis.
4. O koks laikas?
4. Vidurnaktis.
5. Kokius veikėjus pristato autorius? 5. Berniuką ir mamą, o apie tėtį tik užsimenama.
(Skaito antrąją pirmos dalies ištrauką)

Atsako į klausimus:

1. Jau sakėte, kad trečiasis veikėjas yra tėvas. Ką apie jį sužinome iš šios ištraukos? 1. Sužinome, kad grįžo iš kitos planetos. Taip pat sužinome apie tėvo pomėgius grįžus namo, šiek tiek apie jo būdo bruožus – jis niekada sūnui nepasakoja apie planetas, net apie tai nešneka.
2. Ar galima nuspėti apytikslę datą, kada vyksta veiksmas? Iš ko sužinome? Koks tai laikas? 2. Tėtis vaikystės metai 1997. (Berniukui jau 14 metų – minima antroje dalyje). Tai galima nuspėti, kad vaikystė iki 1997+12 metų +~10+14 = 2033 metai.
3. Kokią šeimą vaizduoja autorius?
3. Mama gyvena su sūnum, tėtis dirba ir namuose būna tik po tris dienas 4 kartus metuose, tai akivaizdu, kad berniukas auga beveik be tėčio, prižiūrimas tik mamos.

Tėčiui grįžus, mama nerodo per daug džiaugsmo, galima spėti, kad jis jai nelabai egzistuoja, o berniukas atvirkščiai, jis labai domėtųsi tėčio darbu, tačiau tai tarsi draudžiama.

4. Kuo ši šeima ypatinga?
4. Galimi įvairūs atsakymai, net ir toks, kad tai eilinė paprasta šeima, tik tiek, kad tėčio profesija neįprasta.
III teksto suvokimo gilinimas 7 min.
Skaito paskutiniąją ištrauką.
Euristinis pokalbis, diskusija 1. Peržvelkite visą kūrinio pirmą dalį ir išrinkite bei suskaičiuokite, kiek ir kokius neįprastus mums daiktus pamini autorius. 1. Liūliuojanti lova su jungikliu, retorta – stiklinis indas distiliuoti, automatiniai kepėjai, patarnautojai bei robotai valytojai, stalas, kuris kepa, streolaikraštis, įmontuotas į specialią skrybėlę, kuri apverčia kitą mikro puslapį po didinamuoju stiklu, jeigu tris kart iš eilės mirkteli.
2. O kaip manot, gal po trisdešimt metų visi šie daiktai bus realūs ir nieko nestebins? Kodėl?
2. Galimi įvairūs atsakymai.
3. Prisiminkite veikėjus: kaip mama elgiasi grįžus tėčiui? Ar ji jo pasiilgo? Kodėl? Padiskutuokite. Kodėl mama neparodo savo jausmų?
3. Ji elgiasi taip. lyg jis visada būtų buvęs namuose, nerodo savo jausmų, jei ir pasiilgo, gal dėl to, kad jį labai retai mato ir bijo prie jo prisirišti, per daug prie jo priartėti, kad, jam išvykus, nebūtų taip skaudu.
4. Kodėl berniukui paklausus apie kosmosą, mama išgąstingai žvilgtelėjo? Ko ji galėjo išsigąsti? 4. Galėtų atsakyti, kad galbūt vyro reakcijos, nes jis nepratęs kalbėti apie darbą, apie kosmosą.
IV Namų darbų skyrimas

(3 min.)

Namuose parašykite trumpą rašinėlį „Stebuklai mano namuose“. Aprašykite ne tik pasirinktus daiktus, bet ir įrankius. Stenkitės paaiškinti, ką jie duoda žmogaus gyvenimui: palengvina jį ar teikia malonumo?

__________________________

Daugiau 7 klasės literatūros pamokų:

Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 Klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas“ – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka