J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje

DETALUS PAMOKOS PLANAS

Tema: J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas“.

Tikslai:

1. ugdytis kūrybinius gebėjimus kuriant tekstą;
2. mokytis aptarti veikėjų jausmus ir būsenas;
3. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius atsakinėjant į klausimus

Pamokos tipas ir forma. Kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai. Euristinis pokalbis, euristinė užduotis.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, III knyga. – K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. – V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai baigė analizuoti K. Sajos pjesę „Reptilija“, vaidino finalinę sceną.

Ši pamoka skirta J. Apučio novelės „Nesmagu, kad liekat vienas“ skaitymui ir analizei. Bus aptarti veikėjai, situacija, vidinės būsenos, jausmai.

Kitą pamoką mokiniai skaitys B. Vilimaitės apsakymą „Stichinės nelaimės“ iš knygos „Rojaus obuoliukai“, aptars žmonių santykius, bandys aptarti gilesnes apsakymo prasmes.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (7 min.) Mokytojas trumpai nusako šios pamokos veiklą, pristato autorių, kurio novelė bus skaitoma. „Juozas Aputis – dabartinis lietuvių prozininkas, kuris rašo daugiausia apsakymus ir apysakas. (Vieną jo novelę „Nesmagu, kad liekat vienas“ šiandien skaitysime iš rinktinės „Gegužė ant nulūžusio beržo“). Aputis apsakymuose vaizduodamas kaimo žmogaus pasaulį, buitį, atskleidžia būtį, jausmus, ypač gerai perteikia nuotaikas. Kasdieninėje kaimo žmogaus buityje jis įžvelgia sudėtingas gyvenimo ir žmonių tarpusavio santykių problemas. Mokiniai pasižymi svarbiausius dalykus apie autorių.
Po kiekvienos perskaitytos dalies mokytojas klausia: Mokiniai tyliai skaito apsakymą dalimis, atsakinėja į mokytojo užduodamus klausimus:
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas(20 min.) 1. Iš pirmo apsakymo sakinio nustatykite, kokis kryptimi važiuoja vairuotojas? 1. Važiuoja į rytus, nes jo užnugaryje jau leidžiasi saulė, kurią jis matydavo savo veidrodėlyje.
Pokalbis 2. Remdamiesi antruoju sakiniu įrodykite, kad novelės veiksmas vyksta mūsų dienomis. Iš ko sprendžiate? 2. Yra užsimenama apie televizorius, kurie išjungiami pulteliu – o tai šių dienų realija.
3. Koks veiksmo laikas? 3. Vakaras saulei leidžiantis.
4. Koks oras? Kokią visa tai kuria nuotaiką? 4. Lyja. Smarkiai lyja. Sunkiai matomas kelias įvažiavus į eglyną.Nuotaiką niūri, subjurus kaip ir oras. Galbūt šiek tiek melancholiška, važiavimas kuria monotoniją. Taip pat jaučiamas suirzimas ir baimė – mirksi raudona degalų lemputė, baiminamasi, kad gali greitai baigtis degalai, o degalinė toli. Bet kartu jaučiamas ir džiaugsmas :„… kokia didinga priešprieša gyvenimui, kurio dar niekada jis nėra keikęs“
5. Kaip vairuotoją veikia užsidegusi „raudona akelė“? 5. Labai dviprasmiška – jis ir bijo ir kartu jame kyla neapsakomas džiaugsmas, kuris yra priešprieša gyvenimo bjaurumui.
6. Kodėl vairuotojas nesustojo paimti mergaitės? 6. Jis bijojo, kad sustojęs daugiau neužkurs sunkvežimio ir negalės toliau važiuoti.
7. Kaip pasikeitė mergaitės nuotaika prieš stabdymą ir po to, kai sunkvežimio vairuotojas nesustojo? 7. Ji iš pradžių vylėsi, kad bus paimta, dailiai ir grakščiai pasistiebdama tiesė ranką. Po stabdymo jos veide įsižiebė nusivylimas – ji įsižeidė.
8.Kodėl vairuotojas sustojo paimti berniuko? 8. Jis pats nelabai žinojo, kodėl. Apsisprendė nevalingai, jį šiek tiek paskatino berniuko liūdnos akys.
9. Apie ką kalbasi vairuotojas ir berniukas? Kas paaiškėja iš jų dialogo? 9. Pirmiausia apie automobilį, vėliau apie kelionę: klausiama, ar berniukui toli, iš kur jis vykstąs, ką palaidojo, ką veiks grįžęs. Paaiškėja beveik visas berniuko gyvenimas, jo biografija, skaudi šeimos padėtis, kad tėvai išsiskyrę ir vaikai augo ne kartu, kad berniukas gyvena su tėčiu, o ne su mama.
III. Suvokimo gilinimas (5 min.) 10. Kokia berniuko nuotaika? Kaip jis jaučiasi? 10. Berniukas šiek tiek apsidžiaugė, kad jis bus pavežtas iki namų, bet jo balse girdėti nuoskauda. Jis sunerimęs, juk palaidojo sesutę, kuri dar ir už jį mažesnė buvo. Jis liūdnas, bet neužsisklendęs savyje, sugebantis elgtis kaip suaugęs (siūlo pinigų kurui, žino, kas jo laukia namie, kad jam reikės nudirbti ūkio darbus).
11. Trys berniuko poelgiai rodo jo jautrumą, dvasinę brandą. Kokie tie poelgiai? 11. 1 – siūlymas pinigų kurui nusipirkti;2 – ėjimas kartu ieškoti benzino – tarsi palaikymas;3 – jis nepalieka vieno nelaimėje, eina iki miestelio kartu su vairuotoju.
IV. ApibendrinimasEuristinė užduotis(5 min.) 12. Apie ką ši novelė – apie vairuotoją ar apie berniuką? Kodėl? 12. Galimi įvairūs atsakymai.
„O dabar visi parašykite sąsiuviniuose, kaip Jūs galvojate, ir pagrįskite savo teiginį trimis argumentais, kodėl taip manote.“ Keli mokiniai perskaito, kaip atliko užduotį.
(5min.) Novelė tarsi nesibaigia. Būtų galima dar tęsti įvykius. Kaip manote, kaip viskas toliau klostėsi? Penketu sakinių pabandykite pabaigti novelę. Galimi įvairūs pasvarstymai.
V. Namų darbų skyrimas(3 min.) Namuose pagalvokite, gal prisimenate kokį nors vienintelį kartą sutiktą žmogų? Kodėl prisimenate? Aprašykite tai.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Literatūros kūrinio pasakotojas – lietuvių kalbos pamoka 7 klasėje

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Literatūros kūrinio veikėjas.

Tikslai:

1. Gilintis žinias apie veikėją literatūros kūrinyje;

2. Ugdytis kūrybinius gebėjimus;

3. Lavintis sakytinės kalbos įgūdžius atsakinėjant į klausimus;

4. Mokytis kurti aprašomojo tipo tekstus.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai mokėsi charakterizuoti, aprašyti žmogaus išvaizdą, įvardyti aplink esančias detales, mokėsi patys kurti portreto aprašymą.

Šią pamoką mokysis apibūdinti literatūros kūrinio veikėją, nurodyti, kokiais būdais yra kuriamas jo paveikslas.

Kita pamoka bus pradėtas naujas skyrelis „Pokalbio etiketas“.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Klausiu, kas paprastai veikia literatūros kūriniuose?
2. Pasakau, kad autorius vienaip ar kitaip visada literatūros kūriniuose pristato veikėjus, t.y. žmones, gyvūnus, ar kas tik bebūtų, visi yra apibūdinami iš išorės arba iš vidaus. Tačiau išsamių portretų pasitaiko ne daug, todėl skaitytojas turi būti itin atidus.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau šiuos pamokos tikslus:

a) veikėjo paveikslas;
b) veikėjo paveikslo kūrimo būdai.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turėsime įgyvendinti visus šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Veikėjo paveikslas:

a) kaip gali būti apibūdinti veikėjai literatūros kūriniuose? (pvz.: gali būti aprašoma jų išorė arba vidus);
b) į ką dažniausiai autorius kreipia mūsų dėmesį, kai aprašo veikėją? (mokiniai gali atsakyti, kad į veikėjo išvaizdą: plaukus, akis, rankas, apsirengimą, gali aprašyti ir gyvenamąją aplinką. Autorius gali nusakyti ir veikėjo charakterį, būdo bruožus.).

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) mokiniai skaito Bitės Vilimaitės teksto ištrauką iš vadovėlio ir bando atsakyti žodžiu į pateiktus klausimus;
b) raštu apibūdina kūrinėlio ištraukoje aprašytą motinos išvaizdą ir charakterį;
c) keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Veikėjo paveikslo kūrimo būdai:

a) jau sakėme, kad autorius paprastai aprašo veikėjo išorę, kartais ir vidų, bet būna ir taip, kad mūsų vaizduotė sukuria veikėjo paveikslą ir be aprašymo. Kokiu būdu tai vyksta, kaip mes sužinom apie veikėjo charakterį, gyvenimo būdą?
b) pateikiu įvairių pasakojimų ištraukų (žr. Priedą Nr. 1);
c) dar kartą su mokiniais apibendrinam, kad veikėją gali charakterizuoti jo paties veiksmai, pokalbiai su kitais veikėjais, mąstymas, veikėjas gali būti stebimas kitų veikėjų akimis.

IV. Žinių įtvirtinimas.

Parašykite trumpą pasakojimą (10 sakinių) arba dialogą, kuriame veikėją apibūdintų jo paties kalba, veiksmai / pokalbis su kitu veikėju / jo mąstymas / ar viskas ryškėtų iš kitų veikėjų kalbos.

Keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį, o likusi klasės dalis įvardija pasirinktą veikėjo aprašymo būdą.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a) kokie galimi veikėjo paveikslai;
b) kaip be pasakotojo aprašymo dar gali būti kuriamas veikėjo paveikslas.

2. Namų darbams užduodu raštu apibūdinti savo mėgstamą personažą (literatūros kūrini, filmo, spektaklio…). Turi aprašydami atskleisti jo išvaizdos ir charakterio ypatumus.

Priedas Nr. 1

(Paties veikėjo veiksmai, kalba apie save, pokalbis su kitu veikėju)
– Irka, meldžiamoji, ne taip smarkiai, – juokės motina. – Leisk nusivilkti.
– Kad Irka taip be galo pasiilgo mamytės.
– Ką gi beveikia mano dukra? Ar sveika, ar linksma?
– Labai labai linksma, nes mamytė parvažiavo. Aš, mamyte, ir šiandien parlėkiau namo kartu su saulute – ji į savo, aš į savo. Juk Irka mandagi, mamyte? O ar tavo reikalai buvo šiandien mandagūs?

Š. Ragana. „Irkos tragedija“

(Veikėjai kitų veikėjų akimis) (Apie valstiečius, jei jie bus pradėti mokyti.)
– Tai uždavinys didesnis už mūsų jėgas. Reikia tik atminti, kas yra tie vaikai: murzini, nešukuoti, puslaukiniai… <…>
– Ar manai, kad jie bus už tai dėkingi? – paklausė dėdienė Aleksandrienė. – Iliuzijos! Pamatę, kad ponai jiems geri, jie dar labiau ims snausti prie darbo ir dar daugiau vaginėti.

Š. Ragana „Sename dvare

_________________________

Daugiau skaitykite:

Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
J. Aputis “Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Kazys Saja „Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka

Tema. Kazys Saja. „Reptilija“.

Tikslai:

•    mokytis charakterizuoti veikėjus iš jų kalbos;
•    lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
•    ugdytis kūrybinius gebėjimus vaidinant.

Pamokos tipas ir forma. Dramos analizės ir apibendrinimo (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką buvo skaitoma Kazio Sajos pjesė „Reptilija“, plečiamos literatūros teorijos žinios (aiškinamasi remarkos terminas ir paskirtis dramoje), gilinamasi į keliamas problemas.

Šią pamoką bus skirta kūrinio analizei ir apibendrinimui.

Kitą pamoką mokiniai skaitys J. Apučio kūrinėlį „Nesmagu, kad liekat vienas“, gilinsis į kūrinyje keliamas problemas, aptars veikėjo paveikslą.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai.

(5 min.)

Pamokos pradžioje mokytojas trumpai primena, ką su mokiniais išsiaiškino apie pjesę praeitą pamoką, ir sako, kad šiandien analizuos toliau veikėjų paveikslus, ruošis dramos ištraukos vaidinimui.
II. Teksto suvokimo gilinimasPokalbis

(10 min.)

Klausia:

1. Kas šioje pjesėje Jums pasirodė artima?

1. Visų pirma tai, kad dramos veiksmas vyksta mokykloje, mums gerai pažįstamoje ir artimoje aplinkoje, veikėjai taip pat panašūs į mus, gal net mūsų amžiaus, taip pat visos problemos, kurios čia gvildenamos galimos ir dabartinėje mokykloje.
2. Kokie pjesėje ryškėja mokytojos ir mokinių santykiai? Pagrįskite teiginius citatomis. 2. Mokiniai krečia mokytojai išdaigas, tačiau nepiktybiškai, labiau savo malonumui, dėl juoko, o mokytoja nelabai ir pyksta dėl to (net pati pabando pakartoti šunybę su sulūžusia kėde Robertui ir tai jai sukelia juoką pačiai). Mokinių ir mokytojos santykius rodo ir tai, kaip jie auklėtoją vadina – Reptilija (neigiama žodžio reikšmė). Tačiau auklėtoja su savo mokiniais sugeba ir pasikalbėti, nors nelabai atvirai, ir susitarti (dėl naujoko globos ), ir bando nusileisti iki jų lygio, t.y. būti slaptos veiklos bendrininke.
3. Kokie auklėtojos ir Knystautienės santykiai? 3. Knystautienė labai nervinga, visada skubanti moteriškė, o auklėtoja ramesnė, tai turi įtakos jų bendravimui. Knystautienė, būdama landi ir įkyri, įkyri auklėtojai, tad ši bando kuo mažiau turėti su ja reikalų (jos priekaištams ir į klausimus atsako trumpai ir aiškiai). Bet tai, kad Knystautienė su auklėtoja aptarinėja savo pirkinius, rodo ne tik dalykinį bendravimą, bet jau šiek tiek artimesnį.
Euristinė užduotis(10 min.)
Mokytojas skirsto mokinius į keturias grupes. Kiekviena iš grupių išrenka citatas, kurios charakterizuotų vieną iš veikėjų:

a) Auklėtoja

b) Knystautienė

c) Robertas

d) Arūnas

Galimos įvairios citatos.
Trumpai kiekviena iš grupių pristatopasirinktą veikėją.
III. Apibendrinimas (10 min.) 1. Ar galima sakyti, kad autorius veikėjus šaržuoja? (vaizduoja pajuokiamai) Ir jei taip, tai kokius ir kaip? 1. Taip, bet ne visus. Labiausiai Knystautienę. Ji nuolat skuba, apsikrovus darbais, popieriais, visad nervinga. Pajuokiamas joks toks beprasmis skubėjimas, kuris neduoda jokių rezultatų, taip pat patiklumas (scenoje su batais – ją mokinys sugeba lengvai apgauti), labai greit išvedama iš kantrybės.
Kūrybinė užduotis(10 min.) Pamėginkite suvaidinti / išraiškingai paskaityti dialogus nuo „ – Klausyk, tai tu vis dar čia? <…> O vambuolės irgi?“ Jei mokiniai vaidina šią sceną – jiems skiriamos dar 5 minutės laiko pasiruošti. / Išraiškingai skaito vaidmenimis.

______________________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
J. APUTIS “NESMAGU, KAD LIEKAT VIENAS” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Kazys Saja „Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka

Tema. Kazys Saja. „Reptilija“

Tikslai:

•    gilintis literatūros teorijos žinias;
•    mokytis dirbti su tekstu ir ieškoti giluminių prasmių;
•    lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, diskusija.


Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką buvo skaitytas ir baigtas analizuotas Vytautės Žilinskaitės apsakymas „Viso pasaulio tetos“, atlikti įvadiniai ir kūrinio analizės darbai.

Šią pamoką bus skaitoma Kazio Sajos pjesė „Reptilija“, plečiamos literatūros teorijos žinios (aiškinamasi remarkos terminas ir paskirtis dramoje), gilinamasi į keliamas problemas.

Kitą pamoką bus gilinama analizė ir apibendrinta pjesė.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Namų darbų tikrinimas (5 min.) Pamokos pradžioje trumpai patikrinami namų darbai. Keli mokiniai paskaito, kaip parašė rašinėlius „Aš vienas namuose“.
II. Įvadiniai darbai.

(5 min.)

„Šiandien pradėsime skaityti Kazio Sajos pjesę „Reptilija“.“

Mokytoja trumpai pristato autorių, mokiniai svarbiausius dalykus pasižymi sąsiuviniuose: „Kazys Saja (1932 m. Pasvalio raj.) – dramaturgas, prozininkas. Parašė nemažai dramų, pjesių, prozos knygų. Rašė ir kūrinėlius vaikams, kurių svarbiausi yra: „Klumpės“, „Ei, slėpkitės!“, „Už nevarstomų durų“, „Būrimas obuolio sėklomis“, „Gvidono apsiaustas“, „Vaistai nuo strazdanų“.

III. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas Pokalbis(20 min.)
„Skaitysime pjesės pradžią iš apysakos-pasakos „Už nevarstomų durų“.

Mokytojas pradeda skaityti pjesę.

Toliau skaito dalimis mokiniai.
Perskaičius kūrinį mokytojas klausia:1. Ar linksma buvo skaityti pjesę? Kas kėlė juoką?
Pjesę skaityti buvo smagu ir linksma. Juoką kėlė komiškos situacijos, kaip kad pasislėpęs mokinys spintoje ir išgąsdinęs Karoliną su skeletu, taip pat sulūžus kėdė, ant kurios atsisėdo vairuotojas ir nuvirto, kai kurie dialogai irgi buvo komiški, nes kalbant buvo iškraipomi žodžiai.
2. Kaip prasideda drama?
2. Pirmiausiai išvardijami veikėjai, tada nusakomas pjesės veiksmas, vieta, kas veikia pirmoje dalyje.
3. Kaip vadinami tarp veikėjų kalbos įterpti autoriaus komentarai? Kam skirtos remarkos? Kas jomis paprastai pasakoma?
3. Remarkomis.
(Mokytojas diktuoja REMARKOS apibrėžimą)
Remarka – minimalus pasakotojo kalbos vienetas: tai glausta informacija apie veikėjus (jų amžių, išvaizdą, tarpusavio santykius, užimamą padėtį ir pan.), scenovaizdį, rekvizitą.Jos paprastai būna labai lakoniškos, jų vaidmuo pagalbinis.
4. Apie ką yra pjesė „Reptilija? 4. Mokiniai turėtų atsakyti, kad pjesė apie mokyklą, t.y. apie mokytojų ir mokinių santykius, gyvenimą mokyklos aplinkoje.
IV. Teksto suvokimo gilinimas 5. Nuo kurios vietos, Jūsų manymu, užsimezga intriga, kuri stumia pjesės veiksmą į priekį? 5. Nuo „Kažkas jau išdavė mus.“ Nuo šios vietos visas pjesės veiksmas įgauna pagreitį, prasideda ir visi kiti veiksmai.
Euristinė užduotis(7 min.)
6. Kokios problemos sprendžiamos šioje pjesėje?

Mokytojas išdalina lapelius su užduotimi (žr. Priedą Nr. 1), paaiškina, kad iš parikto dialogo mokiniai suformuluotų vieną ar kelias atskleidžiamas problemas.

6.1. Atskleidžiama vaiko, kuris augo be tėvų tik su močiute adaptacijos problema. Jis dar ir mikčioja, dėl to kompleksuoja, net praranda norą mokytis, kad tik nereiktų eiti į mokyklą ir susidurti su vaikų patyčiomis. Tai ir nesimokymo, nenoro mokytis problema.2. Vaiko problema šeimoje – tėvų nebuvimas. Vaiką augina močiutė. Antroji problema – kyšininkavimas. Mokytojai peršamas kyšis už mokinio priėmimą ir globojimą klasėje ir mokykloje.

3. Problema – naudojimasis tarnybiniu automobiliu ne darbo reikalais; tėvų ir vaikų santykiai šeimoje, tiksliau – jų nebuvimas: mama ir tėvas neturi laiko auklėti vaikus, todėl jų auklėjimu užsiima samdyti žmonės, kurie tam visai nepasirengę.

4. Atskleidžiama graudžiai juokinga to meto socialinė mokytojų būklė.

5. Ryškėja mokytojų ir mokinių santykiai – mokytojai nepajėgia sutramdyti mokinių, mokiniai krečia pokštus, kurie nėra tokie ir juokingi.

V. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (5 min.) 7. Pjesė parašyta 1980 metais, bet ar galima kai kurias joje išryškintas problemas pritaikyti šių dienų mokyklai? Kodėl ir kokias? Padiskutuokite. 7. Išryškintas problemas galima pritaikyti ir mūsų dienoms.Galbūt nėra labai beviltiška mokytojų socialinė būklė, bet lygiai taip pat yra išlikus kyšių problema. Vis daugiau ir daugiau atsiranda mokinių, kurie krečia pokštus ne tik savo draugams, bet ir mokytojams, mokytojai nepajėgia jų sukontroliuoti, esama labai daug nesimokančių mokinių, mokinių, kuriuos augina ne tėvai, o aplinkiniai žmonės. Taigi daugelis problemų aktualios ir šiandien.
VI. Vertinimas. (3 min.) Namuose pasirenkite skaityti vaidmenimis arba suvaidinti pjesės ištrauką nuo „ – Klausyk, tu vis dar čia?“ iki pabaigos.

Priedas Nr. 1.

1.

Auklėtoja. Jis dar tik septintokas. Auga greit, o mokosi lėtai. (Dariui) Na, tai kaip čia tau patinka?
Darius gūžteli pečiais
Karolina. Jei negali ištarti žodžio, kuris prasideda iš „p“, sakyk – „labai patinka“.
Auklėtoja (Dariui). Kokie dalykai tau labiausiai sekasi? Matematika, literatūra ar biologija?
Darius (smarkiai mikčioja). Aš norėčiau v-visai n-nesimokyti. K-kas iš to?..
Karolina. Na kam taip ožiškai šneki! Pats matai, kad mokykla mokyklai nelygu. (Auklėtojai) Jis tiek daug skaito, tiek daug žino, tik dėl to mikčiojimo toks.

2.

Karolina. O Viešpatie!..Tas ir yra, kad jis ne mano sūnus.
Auklėtoja. Atsiprašau.
Karolina. Dešimtį ar net vienuolika metų, vargšelis, vadino mamyte, o dabar iš piktų liežuvių susižino, kad aš jo bobutė! Taip taip, jis mano sūnaus sūnus. Anūkas, kitaip sakant. Dėl to ir nebemyli, kalba dėl to užsikerta. Oi, auklėtoja, bus jums vargo su juo. Paimkit… (Vėl pakelia krepšį) Dabar tos naujos mokyklos… Langai dideli, vėjai tik kaukia kaip katinai…
Auklėtoja. Ne, ne – aš jau sakiau – apsieisim be kyšio.
Karolina. Argi čia kyšis, Dieve tu mano!Čia megztukėlis moherinis. Anoj mokykloj pusę mokytojų apmezgiau.
Auklėtoja. Padėkit, padėkit tą krepšį… O kurgi Dariaus tėvai?
Karolina. Tėvas žuvo per autoavariją, o motina… Palikus man Darių, išvažiavo ir po šiai dienai… Darius turbūt mano, kad aš tyčia nesakau, kur ir kaip ji gyvena. Jam dabar visi sukčiai ir visi melagiai. Kai tik susinervina, tuoj pradeda mikčioti arba visai nebešneka. Anoj mokykloj vaikai viską žino, šaiposi, o Dariui – tuojau noras muštis… Sako, geriau aš eisiu į kokią nebylių mokyklą…

3.

Auklėtoja. Kodėl jūs su tarnybine „Volga“ vežiojat Arūną į mokyklą?
Robertas. Na kaip čia pasakius?.. Matot, aš kaip ir šeimos narys. Ten gyvenu, ten valgau. Nuo mažens, kaip jie sako, Arūnėlio menturis. Aš ir jus mielai pavežčiau, jeigu…
<…>
Robertas. Abudu svarstėm, bet jo raštas aiškesnis. Jo tėvas, kaip žinot, nemažas viršininkas. Tokiems niekniekiams jis neturi laiko.
Auklėtoja. O motina?
Robertas. Motina… Ji labai moderniai nusiteikusi graži moteris. Žinot… Todėl aš Arūnui šioks toks motoritetas…
Auklėtoja. Gal autoritetas?Robertas. Taigi, auto-moritetas esu aš.

4.

Robertas. O kodėl jūs – tokia jauna ir tokia susirūpinus? Gal aš galėčiau padėti? Anglių žiemai jau turit?
Auklėtoja. Atpažįstu kai kurias Arūno manieras – kalbėti staiga nei šį, nei tą…
Robertas. Aš mokau Arūną vairuoti, o jis mane – šnekėti tai, ką galvoju. O jūs, drauge Emilija, kiek pastebėjau, ne visada taip darot…
Auklėtoja. Prisigyvenom! Irk aš tik dabar nemoko tų vargšų mokytojų! Vairuotojai – ir tie! Automoritetas!..
Robertas. O gal aš tyčia durnių klijuoju? O gal aš tikrinu, ar jūs turite humoro, ar ne?..
Auklėtoja. O ką tik sakėt, kad šnekat, ką galvojat…
Robertas. Gerai, šnekėsiu, ką galvoju. Dėl anglių jau klausiau. O bulvių ar jau turit? Galėčiau suvarganizuoti.

5.

Auklėtoja. Na pabandykim. Atsisėskit patogiai – štai, ant tos kėdės. (Paduoda jam nuošaly stovinčią kėdę)
Robertas sėdasi, ir kėdė subyra..
Tai va… Kaip jūs manot, kieno čia darbas? Kas ištraukinėjo varžtus? Įsivaizduojat, kaip mokiniams linksma, kai mokytoja šitaip susileidžia per pamoką… Surinkit tas nuolaužas ir parvežkit draugui Taradundai.
Robertas (rinkdamas kėdės dalis). Čia tai chochma! O šiaip tie pamokslai… Jerunda!

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
J. Aputis “Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba.

Tikslai
:

1.    išmokyti linksniuoti neveikiamuosius dalyvius;
2.    supažindinti su neveikiamosios rūšies dalyvių daryba;
3.    lavinti neveikiamosios rūšies dalyvių darybos įgūdžius.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai mokėsi dalyvių rašybos, buvo apibendrintas veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas.

Ši pamoka bus skirta neveikiamosios rūšies dalyvių laikams ir jų darybai aiškinti.

Kitą pamoką bus gilinamos praeitos pamokos žinios, apibendrinti dalyvių laikai ir daryba.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Patikriname namų darbus. Mokiniai namie turėjo atlikti 338 pratimą raštu.
2. prašau mokinių pasakyti keletą neveikiamųjų dalyvių pavyzdžių (pvz.: nešamas, ištrauktas, kuriamas, mylimas ir t.t.);
3. Klausiu, kiek laikų turi veikiamieji dalyviai ir kiek neveikiamieji dalyviai (pvz.: veikiamieji turi visus laikus – 4, neveikiamieji tik tris – neturi būtojo dažninio laiko).

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) neveikiamosios rūšies dalyvių laikai;
b) neveikiamosios rūšies dalyvių daryba.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai:

a)    kaip atrodytų neveikiamasis dalyvis „pučiamas“ visais laikais? (pvz.: pučiamas, pūstas, pūsimas);
b)    aiškinu, o mokiniai žymisi sąsiuviniuose: „Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Jie turi tris laikus“).

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) mokytojas sako keletą esamojo, būtojo ir būsimojo laiko neveikiamųjų dalyvių, o mokiniai rašosi sąsiuviniuose ir nurodo prie kiekvieno jų, koks laikas (pvz.: būsimas, laukiamas, nešta, mylėtus, dirbtuose, rašomais, mylimoje ir t.t );
b) išlinksniuokite neveikiamosios rūšies dalyvį pučiamas esamajame ir būtajame laike.
c) keli mokiniai perskaito, kaip atliko užduotį.

3. Neveikiamosios rūšies dalyvių daryba:

a)    klausiu, kaip atrodys neveikiamosios rūšies dalyvis „pučiamas“ būtajame laike (pvz.: pūstas, pūsta);
b)  paaiškinu, kad neveikiamosios rūšies dalyviai kaip ir veikiamosios rūšies yra daromi iš pagrindinių veiksmažodžių formų, t.y.  pūs-ti, puč-ia, pū-tė; neveikiamieji būsimojo laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio 2-ojo asmens (galūnė išlieka), pridedant -mas, -ma.
c) lentoje mokytojas aiškina  kiekvieno laiko darybą, mokiniai žymisi sąsiuviniuose ir galvoja pavyzdžius (žr. Priedą Nr. 1).

IV. Žinių įtvirtinimas.

Mokiniai pagal analogišką pavyzdį parašo šių neveikiamųjų dalyvių laikus, kurių pagrindinės formos yra: stumti – stumia – stūmė, laukti – laukia – laukė, tūpti – tupia – tūpė, ginti – gena – ginė (pvz.: ginti bandą avių).

Taip pat atlieka raštu 350 pratimą iš vadovėlio pagal užduotį.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    neveikiamųjų dalyvių laikus;
b)    neveikiamųjų dalyvių laikų darybą.

2. Namų darbams užduodu padaryti raštu 347 pratimą iš vadovėlio.

Neveikiamosios rūšies dalyviai

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka