Žyma: rūšis

Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Dalyvių rūšys.

Tikslai:

1.  Supažindinti mokinius su reikiamybės dalyviu ir išmokyti jį skirti iš kitų dalyvių;
2.  Gilinti mokinių žinias apie veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius;
3.  Išmokyti mokinius pasidaryti reikiamos rūšies dalyvius iš veiksmažodžių.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2. Jarmala A. Gramatiniai uždaviniai ir žaidimai. – K., 1983.
3. Žemaitis R. Lietuvių kalbos vartojimo ir rašybos užduotys ir testai.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai buvo supažindinti su veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviais, mokėsi juos atpažinti tekste, aiškinosi jų reikšmes.

Šią pamoką bus supažindinti su reikiamybės dalyviu, mokinsis jį sudaryti, aiškinsis jo reikšmę, taip pat praktikuosis iš veiksmažodžių pasidaryti veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvius.

Kitą pamoką mokysis veikiamosios rūšies dalyvių laikus ir jų darybą.

PAMOKOS EIGA

I. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a)  reikiamybės dalyvis, jo reikšmė;
b)    neveikiamosios rūšies dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai;
c)    veiksmažodis → veikiamosios / neveikiamosios rūšies dalyvis.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

II. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Reikiamybės dalyvis, jo reikšmė:

a)  aiškinu, kokie dalyviai yra vadinami reikiamybės: jei dalyvis rodo daikto ypatybę, kylančią iš veiksmo, kurį dar reikia kažkam atlikti, tai tokį dalyvį vadiname reikiamybės dalyviu. Taip pat pasakau, kad tai reta neveikiamosios rūšies dalyvio forma. Reikiamybės dalyviui būdinga priesaga  -tin- , kuri pridedama prie veiksmažodžio bendraties kamieno.
c)    kiekvienas mokinys pasako po savo sugalvotą reikiamybės dalyvio pavyzdį, pasižymi jį prie taisyklės;
d)    aiškinu, kad reikiamybės dalyvį galima linksniuoti, kaityti giminėmis, ir skaičiais, tačiau jie neturi laikų;
e)    mokiniai sąsiuviniuose sugalvotą reikiamybės dalyvį linksniuoja, kaito giminėmis ir skaičiais;

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) diktuoju mokiniams tris reikiamybės dalyvius, su kuriais jie turi sugalvoti po vaizdingą sakinį;
b) keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Neveikiamosios rūšies dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai:

a)    lentoje parašau du pavyzdžius: mylimas ir tempiamas, klausiu, kuris iš jų yra dalyvis;
b)    aiškinu, kad dalyviai gali turėti laikus, būdvardžiai jų neturi, dalyviai turi veiksmažodžio šaknį, būdvardžiams ji nebūdinga, dalyviai nelaipsniuojami, o būdvardžiai laipsniuojami;
c)    pasakau, kad mano parašytieji žodžiai abu yra dalyviai, tik dalyvis mylimas yra išimtis, nes yra laipsniuojamas: mylimas, mylimesnis, mylimiausias.

4. Veiksmažodis → veikiamosios / neveikiamosios rūšies dalyvis:

a) išdalinu mokiniams užduotis (žr. Priedą Nr. 1);
b) keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį, klasė tikrinasi.

III. Žinių įtvirtinimas.

Mokiniai atlieka raštu 316 pratimą iš vadovėlio.

IV.  Apibendrinimas.

1. Dar kartą pakartojame:
a) kokie yra reikiamybės dalyviai, kaip jie padaromi;
b) dalyvio ir būdvardžio panašumus;
2. Namų darbams užduodu pratimą lapuose (žr. Priedą Nr. 2).

Priedas Nr. 1

Įrašykite reikiamos rūšies dalyvius.

1. Mūsų daržas turi daug (arti) ________________ žemės. 2. Muzikos priemonių parduotuvėje pirkau (mušti) _______________ instrumentą. 3. Norėjau nusausinti prirašytą lapą, bet neradau (sugerti)  _________________ popieriaus. 4. Tų vaistų reikėjo gerti kasdien po tris (valgyti) ________________  šaukštus. 5. Nuo seno šie paukščiai Lietuvoje (gerbti) _________________ ir (prižiūrėti) ________________. 6. Mūsų kaime nebeliko (apgriūti) _______________ lūšnelių, (apleisti) _________________ sodybų. 7. Pro (apšalti) _______________langą vaikai pamatė (ateiti) ________________ moterį. 8. Kitą kartą karalius (turėjo) _______________ seną arklį, seną katę ir seną gaidį. 9. Jau iš toli buvo matyti (blizgėti) ___________________ ledas. 10. Jonukui, tų kalbų (klausytis) __________________, drebėjo širdelė. 11.  (Atsisveikinti) ____________________ susėdome į vežimą ir išvažiavome.

Priedas Nr. 2.

Pabraukite dalyvius ir, išrašę stulpeliu, pakeiskite juos kita rūšimi.

0. Čia ariamas laukas. 1, Žiedais apipiltose liepose darbščiai dūzgė bitelės. 2. Skruzdėlė rado vorą beskundžiantį. 3. Prieš mus – banguojančių rugių laukas. 4. Išgąsdintas žvėrelis pasislėpė. 5. Privažiavome sodybą, apaugusią dideliais medžiais. 6. Gerai apžiūrėjęs, radau, ko ieškojęs. 7. Niekada neužžels takas, vedęs į tėvų namus. 8. Garlaivis, priplaukęs prie uolos, sustojo. 9. Šis vaikas velnio neštas.
PVZ.: ariamas – ariantis;

____________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
PAMOKOS ANALIZĖ – PAVYZDYS (I dalis)

Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA
Tema. Dalyvių rūšys.

Tikslai:

1.     Supažindinti mokinius su dalyvių rūšimis;
2.    Išmokyti skirti veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius tekste;

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2.    Jarmala A. Gramatiniai uždaviniai ir žaidimai.
3.    Žemaitis R. Lietuvių kalbos vartojimo ir rašybos užduotys ir testai.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai…..

Šią pamoką susipažins su dalyvio rūšimis, aiškinsis veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvių reikšmių skirtumus, atliks pratimus, kuriuose treniruosis rasti dalyvius ir juos skirstyti.

Kitą pamoką susipažins su reikiamybės dalyviais, mokysis juos pažinti, taip pat gilins žinias ir įgūdžius atlikdami užduotis, kuriose jau patiems reikės įrašyti tam tikros rūšies dalyvį.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Aiškinu, kad dalyviai lietuvių kalboje pagal rūšį yra skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius. Pasakau, kad dar gali būti ir reikiamybės dalyviai, bet juos aiškinsimės kitoje pamokoje.

2.  Lentoje pateikiu keletą veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių pavyzdžių.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės;
b) dalyvių rūšys ir daryba;

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės:

a)    išdalinu lapelius, kuriuose jie turi sužymėti rodyklėmis veiksmų kryptį (žr. Priedą Nr. 1);
b)    keli mokiniai pasako, kaip sužymėjo veiksmų kryptis;
c)    ką gali reikšti veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai?
d)    mokiniai bando nusakyti reikšmes;
e)    aiškinu, kad dalyvio rūšis parodo asmens ir daikto santykį su veiksmu. Kai veiksmą atlieka pats veikėjas, tą pasakome veikiamosios rūšies dalyviù (plaukiantis laivas, skaitantis berniukas). Kai norime pasakyti, kas veikėjui atsitinka dėl kieno nors kito veiklos – vartojame neveikiamąją rūšį (skaitomas laikraštis, laukiamas žmogus).

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) raštu atlieka 311 pratimą iš vadovėlio, kaip reikalauja užduotis;
b) keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

3. Dalyvių rūšys ir daryba:

a)    klausiu, kokias priesagas ir kokias galūnes gali turėti veikiamosios rūšies dalyviai;
b)    sakau, kad dabar braižysiu lentelę, kurią ir mokiniai turi persibraižyti sąsiuviniuose. Lentoje parašau būdingiausias priesagas ir galūnes;
c)    mokiniai sugalvoja su nurodytomis priesagomis ir galūnėmis po vieną veikiamosios rūšies dalyvį;
d)    dar kartą pakartoju, kad veikiamosios rūšies dalyviai reiškia daikto, asmens ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo;
e)    klausiu, kokias priesagas gali turėti neveikiamosios rūšies dalyviai;
f)    lentoje surašau būdingiausias priesagas;
g)    mokiniai su kiekviena iš jų sugalvoja po pavyzdį;
h)    pakartoju, kas neveikiamosios rūšies dalyviai reiškia daikto, asmens ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo.

IV. Žinių įtvirtinimas.

1.    žodžiu atlieka 308 ir 309 pratimus iš vadovėlio, pasako dalyvių rūšį ir reikšmę;
2.    išdalinu lapelius su užduotimi (žr. Priedą Nr. 2);
3.    keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    kokios yra veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės;
b)    kokio yra dalyvių rūšys ir su kokiomis priesagomis padaromos.

2. Namų darbams užduodu 314 pratimą iš vadovėlio.

Priedas Nr. 1

uzduotis priedas 1

Priedas Nr. 2

Nurodykite dalyvių rūšį, su 5 iš jų sugalvokite po vaizdingą sakinį.

Paaugęs –
Užaugintus –
Parengtas –
Rengiamas –
Subartas –
Baramas –
Barąs –
Galįs –
Nusipraususių –
Būsianti –
Perkopusi –
Griūvančiame –

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai.

Tikslai:

1.    Supažindinti mokinius su dalyvio reikšme ir gramatiniais požymiais;
2.    Išmokyti dalyvius atpažinti tekste;
3.    Išmokyti dalyvius skirti nuo būdvardžių.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.
Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai buvo supažindinti su neasmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis, mokėsi jas skirti ir atpažinti tekste.

Šią pamoką mokysis apie dalyvį, t.y, sužinos, kokią reikšmę ir gramatinius požymius turi dalyviai.

Kitą pamoką mokysis dalyvio rūšis.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1.    Trumpai peržvelgiame namų darbus. Mokiniai turėjo tekste išrinkti dalyvius.
2.    Primenu, kad dalyvis yra neasmenuojama veiksmažodžio forma, o ne kalbos dalis.
3.    Klausiu, ką mokiniai gali pasakyti apie dalyvį (pvz.: dalyvis turi veiksmažodžio šaknį ir kamieną.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) dalyvio reikšmė;
b) dalyvio gramatiniai požymiai;
c) dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Dalyvio reikšmė:

a)    kaip manote, ką gali reikšti dalyvis?
b)    lentoje užrašau kelis dalyvius – vieną labiau panašų į būdvardį, kitą į veiksmažodį: mylimas ir einąs;
c)    paaiškinu, kad veiksmažodžiai reiškia veiksmus, o būdvardžiai – reiškia ypatybes, taigi dalyviai, būdami panašūs į šias kalbos dalis reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę

2. Dalinis įtvirtinimas:

a)    pasakau keletą dalyvių ir klausiu, iš kokio veiksmo kylančią ypatybę jie žymi (pvz.: rašantis – tas, kuris rašo, nukritęs – tas, kuris nukrito, norįs – tas, kuris nori ir t.t.);
b)    mokiniai galvoja keletą savo dalyvių ir parašo, ką jie reiškia.
c)    Keletas mokinių paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Dalyvio gramatiniai požymiai:

a)    sakau po pavyzdį ir klausiu, kokios vardininko galūnės būdingos dalyviams (žr. Priedą Nr. 1)
b)    mokiniai su kiekviena galūne sugalvoja po savo pavyzdį;
c)    sakau dalyvius su priesagomis ir klausiu, kokios priesagos padeda juos pažinti (žr. Priedą Nr. 2);
d)    mokiniai su kiekviena iš jų sugalvoja po pavyzdį;
e)    aiškinu, kad dalyvis turi laikus, taip pat gali turėti ir sangrąžinès formas, kaip ir veiksmažodžiai;
f)    žodžiu atlieka 295 pratimą iš vadovėlio;
g)    aiškinu, kad dalyviai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Kai kurie gali būti laipsniuojami.

4. Dalinis įtvirtinimas:

a) raštu atlieka 299 pratimą iš vadovėlio;
b) keli mokiniai perskaito, kaip atliko.

5. Dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai:

a) pateikiu sakinį su dalyviu („Girdžiu verkiantį brolio žirgelį.“);
b) aiškinamės, kokius gramatinius požymius jis turi, mokiniai braižosi schemą (žr. Priedą Nr. 3).

IV. Žinių įtvirtinimas.

Klasėje mokiniai raštu atlieka 300 pratimą iš vadovėlio. Jie turi rasti tekste dalyvius, nurašyti su tais žodžiais, su kuriais jie suderinti gimine, skaičiumi ir linksniu ir visą tai nurodyti.

V. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    ką reiškia dalyviai;
b)    kokius turi gramatinius požymius;
c)    kuo panašūs į veiksmažodžius ir būdvardžius.

2. Namų darbams užduodu 298 pratimą, kurį turės atlikti analogiškai kaip ir 300.
Priedas Nr. 1

einąs, tempiąs – -(i)ąs;
bėgą, bėgsią – -(i)ą;
mylįs, tylį – -įs / -į
ėjęs, ėję – -ęs /-ę

Priedas Nr. 2

vežantis, žiūrintis, vežusi, veždavusi, bėgsiantis, vežamas, rašomas, vežtas.

Priedas Nr. 3

dalyvis-priedas-nr-3

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka