Kazys Saja „Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka

Tema. Kazys Saja. „Reptilija“

Tikslai:

•    gilintis literatūros teorijos žinias;
•    mokytis dirbti su tekstu ir ieškoti giluminių prasmių;
•    lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, diskusija.


Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką buvo skaitytas ir baigtas analizuotas Vytautės Žilinskaitės apsakymas „Viso pasaulio tetos“, atlikti įvadiniai ir kūrinio analizės darbai.

Šią pamoką bus skaitoma Kazio Sajos pjesė „Reptilija“, plečiamos literatūros teorijos žinios (aiškinamasi remarkos terminas ir paskirtis dramoje), gilinamasi į keliamas problemas.

Kitą pamoką bus gilinama analizė ir apibendrinta pjesė.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Namų darbų tikrinimas (5 min.) Pamokos pradžioje trumpai patikrinami namų darbai. Keli mokiniai paskaito, kaip parašė rašinėlius „Aš vienas namuose“.
II. Įvadiniai darbai.

(5 min.)

„Šiandien pradėsime skaityti Kazio Sajos pjesę „Reptilija“.“

Mokytoja trumpai pristato autorių, mokiniai svarbiausius dalykus pasižymi sąsiuviniuose: „Kazys Saja (1932 m. Pasvalio raj.) – dramaturgas, prozininkas. Parašė nemažai dramų, pjesių, prozos knygų. Rašė ir kūrinėlius vaikams, kurių svarbiausi yra: „Klumpės“, „Ei, slėpkitės!“, „Už nevarstomų durų“, „Būrimas obuolio sėklomis“, „Gvidono apsiaustas“, „Vaistai nuo strazdanų“.

III. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas Pokalbis(20 min.)
„Skaitysime pjesės pradžią iš apysakos-pasakos „Už nevarstomų durų“.

Mokytojas pradeda skaityti pjesę.

Toliau skaito dalimis mokiniai.
Perskaičius kūrinį mokytojas klausia:1. Ar linksma buvo skaityti pjesę? Kas kėlė juoką?
Pjesę skaityti buvo smagu ir linksma. Juoką kėlė komiškos situacijos, kaip kad pasislėpęs mokinys spintoje ir išgąsdinęs Karoliną su skeletu, taip pat sulūžus kėdė, ant kurios atsisėdo vairuotojas ir nuvirto, kai kurie dialogai irgi buvo komiški, nes kalbant buvo iškraipomi žodžiai.
2. Kaip prasideda drama?
2. Pirmiausiai išvardijami veikėjai, tada nusakomas pjesės veiksmas, vieta, kas veikia pirmoje dalyje.
3. Kaip vadinami tarp veikėjų kalbos įterpti autoriaus komentarai? Kam skirtos remarkos? Kas jomis paprastai pasakoma?
3. Remarkomis.
(Mokytojas diktuoja REMARKOS apibrėžimą)
Remarka – minimalus pasakotojo kalbos vienetas: tai glausta informacija apie veikėjus (jų amžių, išvaizdą, tarpusavio santykius, užimamą padėtį ir pan.), scenovaizdį, rekvizitą.Jos paprastai būna labai lakoniškos, jų vaidmuo pagalbinis.
4. Apie ką yra pjesė „Reptilija? 4. Mokiniai turėtų atsakyti, kad pjesė apie mokyklą, t.y. apie mokytojų ir mokinių santykius, gyvenimą mokyklos aplinkoje.
IV. Teksto suvokimo gilinimas 5. Nuo kurios vietos, Jūsų manymu, užsimezga intriga, kuri stumia pjesės veiksmą į priekį? 5. Nuo „Kažkas jau išdavė mus.“ Nuo šios vietos visas pjesės veiksmas įgauna pagreitį, prasideda ir visi kiti veiksmai.
Euristinė užduotis(7 min.)
6. Kokios problemos sprendžiamos šioje pjesėje?

Mokytojas išdalina lapelius su užduotimi (žr. Priedą Nr. 1), paaiškina, kad iš parikto dialogo mokiniai suformuluotų vieną ar kelias atskleidžiamas problemas.

6.1. Atskleidžiama vaiko, kuris augo be tėvų tik su močiute adaptacijos problema. Jis dar ir mikčioja, dėl to kompleksuoja, net praranda norą mokytis, kad tik nereiktų eiti į mokyklą ir susidurti su vaikų patyčiomis. Tai ir nesimokymo, nenoro mokytis problema.2. Vaiko problema šeimoje – tėvų nebuvimas. Vaiką augina močiutė. Antroji problema – kyšininkavimas. Mokytojai peršamas kyšis už mokinio priėmimą ir globojimą klasėje ir mokykloje.

3. Problema – naudojimasis tarnybiniu automobiliu ne darbo reikalais; tėvų ir vaikų santykiai šeimoje, tiksliau – jų nebuvimas: mama ir tėvas neturi laiko auklėti vaikus, todėl jų auklėjimu užsiima samdyti žmonės, kurie tam visai nepasirengę.

4. Atskleidžiama graudžiai juokinga to meto socialinė mokytojų būklė.

5. Ryškėja mokytojų ir mokinių santykiai – mokytojai nepajėgia sutramdyti mokinių, mokiniai krečia pokštus, kurie nėra tokie ir juokingi.

V. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (5 min.) 7. Pjesė parašyta 1980 metais, bet ar galima kai kurias joje išryškintas problemas pritaikyti šių dienų mokyklai? Kodėl ir kokias? Padiskutuokite. 7. Išryškintas problemas galima pritaikyti ir mūsų dienoms.Galbūt nėra labai beviltiška mokytojų socialinė būklė, bet lygiai taip pat yra išlikus kyšių problema. Vis daugiau ir daugiau atsiranda mokinių, kurie krečia pokštus ne tik savo draugams, bet ir mokytojams, mokytojai nepajėgia jų sukontroliuoti, esama labai daug nesimokančių mokinių, mokinių, kuriuos augina ne tėvai, o aplinkiniai žmonės. Taigi daugelis problemų aktualios ir šiandien.
VI. Vertinimas. (3 min.) Namuose pasirenkite skaityti vaidmenimis arba suvaidinti pjesės ištrauką nuo „ – Klausyk, tu vis dar čia?“ iki pabaigos.

Priedas Nr. 1.

1.

Auklėtoja. Jis dar tik septintokas. Auga greit, o mokosi lėtai. (Dariui) Na, tai kaip čia tau patinka?
Darius gūžteli pečiais
Karolina. Jei negali ištarti žodžio, kuris prasideda iš „p“, sakyk – „labai patinka“.
Auklėtoja (Dariui). Kokie dalykai tau labiausiai sekasi? Matematika, literatūra ar biologija?
Darius (smarkiai mikčioja). Aš norėčiau v-visai n-nesimokyti. K-kas iš to?..
Karolina. Na kam taip ožiškai šneki! Pats matai, kad mokykla mokyklai nelygu. (Auklėtojai) Jis tiek daug skaito, tiek daug žino, tik dėl to mikčiojimo toks.

2.

Karolina. O Viešpatie!..Tas ir yra, kad jis ne mano sūnus.
Auklėtoja. Atsiprašau.
Karolina. Dešimtį ar net vienuolika metų, vargšelis, vadino mamyte, o dabar iš piktų liežuvių susižino, kad aš jo bobutė! Taip taip, jis mano sūnaus sūnus. Anūkas, kitaip sakant. Dėl to ir nebemyli, kalba dėl to užsikerta. Oi, auklėtoja, bus jums vargo su juo. Paimkit… (Vėl pakelia krepšį) Dabar tos naujos mokyklos… Langai dideli, vėjai tik kaukia kaip katinai…
Auklėtoja. Ne, ne – aš jau sakiau – apsieisim be kyšio.
Karolina. Argi čia kyšis, Dieve tu mano!Čia megztukėlis moherinis. Anoj mokykloj pusę mokytojų apmezgiau.
Auklėtoja. Padėkit, padėkit tą krepšį… O kurgi Dariaus tėvai?
Karolina. Tėvas žuvo per autoavariją, o motina… Palikus man Darių, išvažiavo ir po šiai dienai… Darius turbūt mano, kad aš tyčia nesakau, kur ir kaip ji gyvena. Jam dabar visi sukčiai ir visi melagiai. Kai tik susinervina, tuoj pradeda mikčioti arba visai nebešneka. Anoj mokykloj vaikai viską žino, šaiposi, o Dariui – tuojau noras muštis… Sako, geriau aš eisiu į kokią nebylių mokyklą…

3.

Auklėtoja. Kodėl jūs su tarnybine „Volga“ vežiojat Arūną į mokyklą?
Robertas. Na kaip čia pasakius?.. Matot, aš kaip ir šeimos narys. Ten gyvenu, ten valgau. Nuo mažens, kaip jie sako, Arūnėlio menturis. Aš ir jus mielai pavežčiau, jeigu…
<…>
Robertas. Abudu svarstėm, bet jo raštas aiškesnis. Jo tėvas, kaip žinot, nemažas viršininkas. Tokiems niekniekiams jis neturi laiko.
Auklėtoja. O motina?
Robertas. Motina… Ji labai moderniai nusiteikusi graži moteris. Žinot… Todėl aš Arūnui šioks toks motoritetas…
Auklėtoja. Gal autoritetas?Robertas. Taigi, auto-moritetas esu aš.

4.

Robertas. O kodėl jūs – tokia jauna ir tokia susirūpinus? Gal aš galėčiau padėti? Anglių žiemai jau turit?
Auklėtoja. Atpažįstu kai kurias Arūno manieras – kalbėti staiga nei šį, nei tą…
Robertas. Aš mokau Arūną vairuoti, o jis mane – šnekėti tai, ką galvoju. O jūs, drauge Emilija, kiek pastebėjau, ne visada taip darot…
Auklėtoja. Prisigyvenom! Irk aš tik dabar nemoko tų vargšų mokytojų! Vairuotojai – ir tie! Automoritetas!..
Robertas. O gal aš tyčia durnių klijuoju? O gal aš tikrinu, ar jūs turite humoro, ar ne?..
Auklėtoja. O ką tik sakėt, kad šnekat, ką galvojat…
Robertas. Gerai, šnekėsiu, ką galvoju. Dėl anglių jau klausiau. O bulvių ar jau turit? Galėčiau suvarganizuoti.

5.

Auklėtoja. Na pabandykim. Atsisėskit patogiai – štai, ant tos kėdės. (Paduoda jam nuošaly stovinčią kėdę)
Robertas sėdasi, ir kėdė subyra..
Tai va… Kaip jūs manot, kieno čia darbas? Kas ištraukinėjo varžtus? Įsivaizduojat, kaip mokiniams linksma, kai mokytoja šitaip susileidžia per pamoką… Surinkit tas nuolaužas ir parvežkit draugui Taradundai.
Robertas (rinkdamas kėdės dalis). Čia tai chochma! O šiaip tie pamokslai… Jerunda!

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
J. Aputis “Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba.

Tikslai
:

1.    išmokyti linksniuoti neveikiamuosius dalyvius;
2.    supažindinti su neveikiamosios rūšies dalyvių daryba;
3.    lavinti neveikiamosios rūšies dalyvių darybos įgūdžius.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai mokėsi dalyvių rašybos, buvo apibendrintas veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas.

Ši pamoka bus skirta neveikiamosios rūšies dalyvių laikams ir jų darybai aiškinti.

Kitą pamoką bus gilinamos praeitos pamokos žinios, apibendrinti dalyvių laikai ir daryba.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Patikriname namų darbus. Mokiniai namie turėjo atlikti 338 pratimą raštu.
2. prašau mokinių pasakyti keletą neveikiamųjų dalyvių pavyzdžių (pvz.: nešamas, ištrauktas, kuriamas, mylimas ir t.t.);
3. Klausiu, kiek laikų turi veikiamieji dalyviai ir kiek neveikiamieji dalyviai (pvz.: veikiamieji turi visus laikus – 4, neveikiamieji tik tris – neturi būtojo dažninio laiko).

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) neveikiamosios rūšies dalyvių laikai;
b) neveikiamosios rūšies dalyvių daryba.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai:

a)    kaip atrodytų neveikiamasis dalyvis „pučiamas“ visais laikais? (pvz.: pučiamas, pūstas, pūsimas);
b)    aiškinu, o mokiniai žymisi sąsiuviniuose: „Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Jie turi tris laikus“).

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) mokytojas sako keletą esamojo, būtojo ir būsimojo laiko neveikiamųjų dalyvių, o mokiniai rašosi sąsiuviniuose ir nurodo prie kiekvieno jų, koks laikas (pvz.: būsimas, laukiamas, nešta, mylėtus, dirbtuose, rašomais, mylimoje ir t.t );
b) išlinksniuokite neveikiamosios rūšies dalyvį pučiamas esamajame ir būtajame laike.
c) keli mokiniai perskaito, kaip atliko užduotį.

3. Neveikiamosios rūšies dalyvių daryba:

a)    klausiu, kaip atrodys neveikiamosios rūšies dalyvis „pučiamas“ būtajame laike (pvz.: pūstas, pūsta);
b)  paaiškinu, kad neveikiamosios rūšies dalyviai kaip ir veikiamosios rūšies yra daromi iš pagrindinių veiksmažodžių formų, t.y.  pūs-ti, puč-ia, pū-tė; neveikiamieji būsimojo laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio 2-ojo asmens (galūnė išlieka), pridedant -mas, -ma.
c) lentoje mokytojas aiškina  kiekvieno laiko darybą, mokiniai žymisi sąsiuviniuose ir galvoja pavyzdžius (žr. Priedą Nr. 1).

IV. Žinių įtvirtinimas.

Mokiniai pagal analogišką pavyzdį parašo šių neveikiamųjų dalyvių laikus, kurių pagrindinės formos yra: stumti – stumia – stūmė, laukti – laukia – laukė, tūpti – tupia – tūpė, ginti – gena – ginė (pvz.: ginti bandą avių).

Taip pat atlieka raštu 350 pratimą iš vadovėlio pagal užduotį.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    neveikiamųjų dalyvių laikus;
b)    neveikiamųjų dalyvių laikų darybą.

2. Namų darbams užduodu padaryti raštu 347 pratimą iš vadovėlio.

Neveikiamosios rūšies dalyviai

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Dalyvių rūšys.

Tikslai:

1.  Supažindinti mokinius su reikiamybės dalyviu ir išmokyti jį skirti iš kitų dalyvių;
2.  Gilinti mokinių žinias apie veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius;
3.  Išmokyti mokinius pasidaryti reikiamos rūšies dalyvius iš veiksmažodžių.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2. Jarmala A. Gramatiniai uždaviniai ir žaidimai. – K., 1983.
3. Žemaitis R. Lietuvių kalbos vartojimo ir rašybos užduotys ir testai.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai buvo supažindinti su veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviais, mokėsi juos atpažinti tekste, aiškinosi jų reikšmes.

Šią pamoką bus supažindinti su reikiamybės dalyviu, mokinsis jį sudaryti, aiškinsis jo reikšmę, taip pat praktikuosis iš veiksmažodžių pasidaryti veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvius.

Kitą pamoką mokysis veikiamosios rūšies dalyvių laikus ir jų darybą.

PAMOKOS EIGA

I. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a)  reikiamybės dalyvis, jo reikšmė;
b)    neveikiamosios rūšies dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai;
c)    veiksmažodis → veikiamosios / neveikiamosios rūšies dalyvis.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

II. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Reikiamybės dalyvis, jo reikšmė:

a)  aiškinu, kokie dalyviai yra vadinami reikiamybės: jei dalyvis rodo daikto ypatybę, kylančią iš veiksmo, kurį dar reikia kažkam atlikti, tai tokį dalyvį vadiname reikiamybės dalyviu. Taip pat pasakau, kad tai reta neveikiamosios rūšies dalyvio forma. Reikiamybės dalyviui būdinga priesaga  -tin- , kuri pridedama prie veiksmažodžio bendraties kamieno.
c)    kiekvienas mokinys pasako po savo sugalvotą reikiamybės dalyvio pavyzdį, pasižymi jį prie taisyklės;
d)    aiškinu, kad reikiamybės dalyvį galima linksniuoti, kaityti giminėmis, ir skaičiais, tačiau jie neturi laikų;
e)    mokiniai sąsiuviniuose sugalvotą reikiamybės dalyvį linksniuoja, kaito giminėmis ir skaičiais;

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) diktuoju mokiniams tris reikiamybės dalyvius, su kuriais jie turi sugalvoti po vaizdingą sakinį;
b) keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Neveikiamosios rūšies dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai:

a)    lentoje parašau du pavyzdžius: mylimas ir tempiamas, klausiu, kuris iš jų yra dalyvis;
b)    aiškinu, kad dalyviai gali turėti laikus, būdvardžiai jų neturi, dalyviai turi veiksmažodžio šaknį, būdvardžiams ji nebūdinga, dalyviai nelaipsniuojami, o būdvardžiai laipsniuojami;
c)    pasakau, kad mano parašytieji žodžiai abu yra dalyviai, tik dalyvis mylimas yra išimtis, nes yra laipsniuojamas: mylimas, mylimesnis, mylimiausias.

4. Veiksmažodis → veikiamosios / neveikiamosios rūšies dalyvis:

a) išdalinu mokiniams užduotis (žr. Priedą Nr. 1);
b) keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį, klasė tikrinasi.

III. Žinių įtvirtinimas.

Mokiniai atlieka raštu 316 pratimą iš vadovėlio.

IV.  Apibendrinimas.

1. Dar kartą pakartojame:
a) kokie yra reikiamybės dalyviai, kaip jie padaromi;
b) dalyvio ir būdvardžio panašumus;
2. Namų darbams užduodu pratimą lapuose (žr. Priedą Nr. 2).

Priedas Nr. 1

Įrašykite reikiamos rūšies dalyvius.

1. Mūsų daržas turi daug (arti) ________________ žemės. 2. Muzikos priemonių parduotuvėje pirkau (mušti) _______________ instrumentą. 3. Norėjau nusausinti prirašytą lapą, bet neradau (sugerti)  _________________ popieriaus. 4. Tų vaistų reikėjo gerti kasdien po tris (valgyti) ________________  šaukštus. 5. Nuo seno šie paukščiai Lietuvoje (gerbti) _________________ ir (prižiūrėti) ________________. 6. Mūsų kaime nebeliko (apgriūti) _______________ lūšnelių, (apleisti) _________________ sodybų. 7. Pro (apšalti) _______________langą vaikai pamatė (ateiti) ________________ moterį. 8. Kitą kartą karalius (turėjo) _______________ seną arklį, seną katę ir seną gaidį. 9. Jau iš toli buvo matyti (blizgėti) ___________________ ledas. 10. Jonukui, tų kalbų (klausytis) __________________, drebėjo širdelė. 11.  (Atsisveikinti) ____________________ susėdome į vežimą ir išvažiavome.

Priedas Nr. 2.

Pabraukite dalyvius ir, išrašę stulpeliu, pakeiskite juos kita rūšimi.

0. Čia ariamas laukas. 1, Žiedais apipiltose liepose darbščiai dūzgė bitelės. 2. Skruzdėlė rado vorą beskundžiantį. 3. Prieš mus – banguojančių rugių laukas. 4. Išgąsdintas žvėrelis pasislėpė. 5. Privažiavome sodybą, apaugusią dideliais medžiais. 6. Gerai apžiūrėjęs, radau, ko ieškojęs. 7. Niekada neužžels takas, vedęs į tėvų namus. 8. Garlaivis, priplaukęs prie uolos, sustojo. 9. Šis vaikas velnio neštas.
PVZ.: ariamas – ariantis;

____________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
PAMOKOS ANALIZĖ – PAVYZDYS (I dalis)

Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA
Tema. Dalyvių rūšys.

Tikslai:

1.     Supažindinti mokinius su dalyvių rūšimis;
2.    Išmokyti skirti veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius tekste;

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2.    Jarmala A. Gramatiniai uždaviniai ir žaidimai.
3.    Žemaitis R. Lietuvių kalbos vartojimo ir rašybos užduotys ir testai.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai…..

Šią pamoką susipažins su dalyvio rūšimis, aiškinsis veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvių reikšmių skirtumus, atliks pratimus, kuriuose treniruosis rasti dalyvius ir juos skirstyti.

Kitą pamoką susipažins su reikiamybės dalyviais, mokysis juos pažinti, taip pat gilins žinias ir įgūdžius atlikdami užduotis, kuriose jau patiems reikės įrašyti tam tikros rūšies dalyvį.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Aiškinu, kad dalyviai lietuvių kalboje pagal rūšį yra skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius. Pasakau, kad dar gali būti ir reikiamybės dalyviai, bet juos aiškinsimės kitoje pamokoje.

2.  Lentoje pateikiu keletą veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių pavyzdžių.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės;
b) dalyvių rūšys ir daryba;

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės:

a)    išdalinu lapelius, kuriuose jie turi sužymėti rodyklėmis veiksmų kryptį (žr. Priedą Nr. 1);
b)    keli mokiniai pasako, kaip sužymėjo veiksmų kryptis;
c)    ką gali reikšti veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai?
d)    mokiniai bando nusakyti reikšmes;
e)    aiškinu, kad dalyvio rūšis parodo asmens ir daikto santykį su veiksmu. Kai veiksmą atlieka pats veikėjas, tą pasakome veikiamosios rūšies dalyviù (plaukiantis laivas, skaitantis berniukas). Kai norime pasakyti, kas veikėjui atsitinka dėl kieno nors kito veiklos – vartojame neveikiamąją rūšį (skaitomas laikraštis, laukiamas žmogus).

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) raštu atlieka 311 pratimą iš vadovėlio, kaip reikalauja užduotis;
b) keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

3. Dalyvių rūšys ir daryba:

a)    klausiu, kokias priesagas ir kokias galūnes gali turėti veikiamosios rūšies dalyviai;
b)    sakau, kad dabar braižysiu lentelę, kurią ir mokiniai turi persibraižyti sąsiuviniuose. Lentoje parašau būdingiausias priesagas ir galūnes;
c)    mokiniai sugalvoja su nurodytomis priesagomis ir galūnėmis po vieną veikiamosios rūšies dalyvį;
d)    dar kartą pakartoju, kad veikiamosios rūšies dalyviai reiškia daikto, asmens ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo;
e)    klausiu, kokias priesagas gali turėti neveikiamosios rūšies dalyviai;
f)    lentoje surašau būdingiausias priesagas;
g)    mokiniai su kiekviena iš jų sugalvoja po pavyzdį;
h)    pakartoju, kas neveikiamosios rūšies dalyviai reiškia daikto, asmens ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo.

IV. Žinių įtvirtinimas.

1.    žodžiu atlieka 308 ir 309 pratimus iš vadovėlio, pasako dalyvių rūšį ir reikšmę;
2.    išdalinu lapelius su užduotimi (žr. Priedą Nr. 2);
3.    keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    kokios yra veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės;
b)    kokio yra dalyvių rūšys ir su kokiomis priesagomis padaromos.

2. Namų darbams užduodu 314 pratimą iš vadovėlio.

Priedas Nr. 1

uzduotis priedas 1

Priedas Nr. 2

Nurodykite dalyvių rūšį, su 5 iš jų sugalvokite po vaizdingą sakinį.

Paaugęs –
Užaugintus –
Parengtas –
Rengiamas –
Subartas –
Baramas –
Barąs –
Galįs –
Nusipraususių –
Būsianti –
Perkopusi –
Griūvančiame –

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai.

Tikslai:

1.    Supažindinti mokinius su dalyvio reikšme ir gramatiniais požymiais;
2.    Išmokyti dalyvius atpažinti tekste;
3.    Išmokyti dalyvius skirti nuo būdvardžių.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.
Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai buvo supažindinti su neasmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis, mokėsi jas skirti ir atpažinti tekste.

Šią pamoką mokysis apie dalyvį, t.y, sužinos, kokią reikšmę ir gramatinius požymius turi dalyviai.

Kitą pamoką mokysis dalyvio rūšis.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1.    Trumpai peržvelgiame namų darbus. Mokiniai turėjo tekste išrinkti dalyvius.
2.    Primenu, kad dalyvis yra neasmenuojama veiksmažodžio forma, o ne kalbos dalis.
3.    Klausiu, ką mokiniai gali pasakyti apie dalyvį (pvz.: dalyvis turi veiksmažodžio šaknį ir kamieną.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) dalyvio reikšmė;
b) dalyvio gramatiniai požymiai;
c) dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Dalyvio reikšmė:

a)    kaip manote, ką gali reikšti dalyvis?
b)    lentoje užrašau kelis dalyvius – vieną labiau panašų į būdvardį, kitą į veiksmažodį: mylimas ir einąs;
c)    paaiškinu, kad veiksmažodžiai reiškia veiksmus, o būdvardžiai – reiškia ypatybes, taigi dalyviai, būdami panašūs į šias kalbos dalis reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę

2. Dalinis įtvirtinimas:

a)    pasakau keletą dalyvių ir klausiu, iš kokio veiksmo kylančią ypatybę jie žymi (pvz.: rašantis – tas, kuris rašo, nukritęs – tas, kuris nukrito, norįs – tas, kuris nori ir t.t.);
b)    mokiniai galvoja keletą savo dalyvių ir parašo, ką jie reiškia.
c)    Keletas mokinių paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Dalyvio gramatiniai požymiai:

a)    sakau po pavyzdį ir klausiu, kokios vardininko galūnės būdingos dalyviams (žr. Priedą Nr. 1)
b)    mokiniai su kiekviena galūne sugalvoja po savo pavyzdį;
c)    sakau dalyvius su priesagomis ir klausiu, kokios priesagos padeda juos pažinti (žr. Priedą Nr. 2);
d)    mokiniai su kiekviena iš jų sugalvoja po pavyzdį;
e)    aiškinu, kad dalyvis turi laikus, taip pat gali turėti ir sangrąžinès formas, kaip ir veiksmažodžiai;
f)    žodžiu atlieka 295 pratimą iš vadovėlio;
g)    aiškinu, kad dalyviai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Kai kurie gali būti laipsniuojami.

4. Dalinis įtvirtinimas:

a) raštu atlieka 299 pratimą iš vadovėlio;
b) keli mokiniai perskaito, kaip atliko.

5. Dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai:

a) pateikiu sakinį su dalyviu („Girdžiu verkiantį brolio žirgelį.“);
b) aiškinamės, kokius gramatinius požymius jis turi, mokiniai braižosi schemą (žr. Priedą Nr. 3).

IV. Žinių įtvirtinimas.

Klasėje mokiniai raštu atlieka 300 pratimą iš vadovėlio. Jie turi rasti tekste dalyvius, nurašyti su tais žodžiais, su kuriais jie suderinti gimine, skaičiumi ir linksniu ir visą tai nurodyti.

V. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    ką reiškia dalyviai;
b)    kokius turi gramatinius požymius;
c)    kuo panašūs į veiksmažodžius ir būdvardžius.

2. Namų darbams užduodu 298 pratimą, kurį turės atlikti analogiškai kaip ir 300.
Priedas Nr. 1

einąs, tempiąs – -(i)ąs;
bėgą, bėgsią – -(i)ą;
mylįs, tylį – -įs / -į
ėjęs, ėję – -ęs /-ę

Priedas Nr. 2

vežantis, žiūrintis, vežusi, veždavusi, bėgsiantis, vežamas, rašomas, vežtas.

Priedas Nr. 3

dalyvis-priedas-nr-3

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka