Dialogų struktūriniai ciklai

Mažiausiu dialogo vienetu laikomos dvi susijusios replikos – stimulas ir reakcija. Jie kuriami skirtingų pašnekovų Stimulas ir reakcija sudaro ciklą, o ciklas – tai baigta vienas po kito einančių kalbėjimo žingsnių seka. Kalbėjimo žingsniai gali sutapti su pasakymu, bet kartais gali apimti ir kelis pasakymus.

Kalbininkai skiria keletą tradicinių dialogo ciklų:

DVINARIAI: St –> Re

1.  Tiek stimulas, tiek reakcija yra žodiniai:

Gal kavos? – paklausiau.

Galim, – Julius ištarė mechaniškai…

2. Stimulas verbalinis, reakcija kūno kalbos:

/…/ Kava atvėso. Gal pakaitinsiu?

Mikas papurtė trumpai kirptą didelę galvą.

3. Stimulas reikalauja atsakymo, reakcija visiškai neadekvati, lyg naujo ciklo stimulas.

Kodėl net du kartus pakartojai: nenužudžiau, nenužudžiau. <…> Kodėl? Kodėl, Mikai?

Snaudulys suėmė, aš kur nors nuvirsiu.

TRINARIAI: St –> Re –> K (komentaras); Įv (įvadas) –> St –> Re

1. St –>Re –> reakcijos komentaras

Per šventes jis tau gali nieko neatnešti (senis šaltis).

Ir nereikia.

Gerai, bet žinok!

2. St –> Re –> stimulo komentaras

Kai su Benita kalbėsitės, perduokit linkėjimus nuo Mortos.

Ačiū.

Sakykit, mes visos jai pavydim, tegul rašo.

3.  Įv –> St –> Re

Ne visi rašytojai ir tada meluodavo.

Tau teko ką nors tokio skaityti?

Nemanyk, brolau, kad lageris mus visai atskirdavo nuo pasaulio.

KETURNARIAI: St1 –> (St 2 –>Re2) –>Re 1

Pavažiuojam, Andriau.

– Šiandien?

Nėr ko atidėliot.

– Kad taip nori.

——————

– Tavo buvusi tarpstotė?

Jis patempė kaklo gyslas, kad paaiškinčiau.

– Stotelė tarp dviejų zonų.

Nu Andrėj, – nugiedojo.

PENKIANARIAI: St1 –> (St2 –> Re2) –> Re1 –> K

– ... tai man duot tavo telefoną ar neduot?

– Ar policija manęs ieškos? Juokų šnekos, kam aš jiems.

– Taip tai taip, sako, laikraščiai kažką rašo <…>

– Jeigu prireiks, susiras.

– To aš ir norėjau klaust.

ŠEŠIANARIAI: St1 –> (St2 –> Re2) –>(St3 –> Re3) –> Re1

Ar atsimenat, dėde, jo vardą?

Kieno vardą? Kieno? <…>

– Stepono sūnaus, vyriausiojo. <…>

O kam to reikia?

– Man. Noriu žinot.

Nežinau.

Ciklas turi turėti vieną prasmę. Jei atsiranda bent mažytis semantinis atspalvis – ir iš karto tai bus jau kitas ciklas.

________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Dialogo analizė

Dialogas ir monologas

Dialògas [gr. dialogos — pokalbis] – tai dviejų ar daugiau veikėjų pokalbis literatūros kūrinyje (pvz.: dramos kūrinyje — pagrindinė kalbinės išraiškos forma); gali būti eiliuotas (nedraminis) literatūros žanras arba prozos kūrinys, parašytas pokalbio forma.

Monològas [gr. monologos < monos — vienas + logos — kalba, žodis] – tai grožinės literatūros kūrinio (ypač dramos) veikėjo kalba, tiesiogiai nepriklausoma nuo kitų veikėjų kalbos ir neįeinanti į dialogą.

Esminius dialogo ir monologo bruožus apibrėžia lentelėje išskirti punktai:

MONOLOGAS DIALOGAS
1. Kuriamas vieno asmens 1. Kuriamas dviejų ir daugiau asmenų. Teksto kūrėjas ir suvokėjas nuolat keičiasi.
2. Adresatas paprastai yra pasyvus, antraeilis bendravimo dalyvis. 2.
3. Adresatas tik numanomas 3. Adresatas yra konkretus.
4. 4. Vienas svarbiausias bruožas – spontaniškumas, greita pašnekovų replikų kaita.
5. 5. Mimika ir gestai yra itin svarbu; kartais jie gali pavaduoti netgi repliką.
6. Nesvarbios laiko koordinatės. 6. Sutampa adresato ir adresanto laiko koordinatės.
Dialogas ir monologas skiriasi sąryšio su kontekstu laipsniu. Dialogo atveju nesuprasti teksto be konteksto yra didelė galimybė, o monologas gali egzistuoti ir be konteksto.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Dialogų struktūriniai ciklai
Dialogo analizė

Dialogo analizė

Mažiausiu dialogo vienetu laikomos dvi glaudžiai susijusios replikos – stimulas ir reakcija. Jos paprastai yra kuriamos skirtingų pašnekovų (adresanto ir adresato). Stimulas ir reakcija sudaro ciklą, kuris yra baigta vienas po kito einančių kalbėjimo žingsnių seka (kalbėjimo žingsnis gali būti išreikštas ir neverbaline kalba).

L. Vilkienė ištyrusi V. Bubnio romaną „Svečias“, rado ir aprašė tokius pagrindinius struktūrinių ciklų modelius (St – stimulas, Re – reakcija, K – komentaras, Įv – įvadas):
dvinariai:     St → Re;
trinariai:     St → Re → K; Įv → St → Re;
keturnariai:     St1 → (St2 → Re2) → Re1 ;
penkianariai:     St1 → (St2 → Re2) → Re1 → K;
šešianariai:     St1 → (St2 → Re2) → (St3 → Re3) → Re1;
vienanariai:     St → Re = 0.

Tačiau kartais dialogai būna ir netaisyklingų struktūrų. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti toks P. Cvirkos novelės ištraukoje „Ežeras“ rastas dialogas:
–  Klausyk, Petrai, žinau lynų nerštą.
–  Nu?
–    Ir visai netoli nuo čia. Sėklių įlankoje jie visi plaukia. Nusergėjau aš. Gerai… Mes dviese kaip tiktai apsidirbsim.

Čia lyg ir susidarytų keturnaris ciklas, nes yra St1, St2, Re1, tačiau Re2 nesulaukiama, ji lygi nuliui (St1 → St2 → Re1 → Re2 = 0). Galima teigti, jog tai netaisyklingos formos trinaris ciklas.

Visiškai netradicinės struktūros dialogas yra sudarytas iš St1 ir St2,  kur Re1 = Re2 = 0. Tai labai panašu į keturnarį ciklą, tačiau reakcijų nebuvimas leidžia šį dialogą skirti prie netaisyklingos struktūros dvinarių ciklų:

–    Tu nepyksti? Tu tikrai nepyksti?
–    O tu?.. <…>

Pasirinktoje P. Cvirkos novelės „Ežeras“ ištraukoje esama nemažai ir standartinių ciklų modelių, kuriuos straipsnyje „Formalioji dialogo vienetų klasifikacija“  aprašė L. Vilkienė. Visiškai taisyklingos formos dvinarių ciklų ( St → Re) čia esama daugiausiai (6 dvinariai ciklai iš 10-ties esamų ištraukoje). Šiuos dvinarius ciklus dar galima skirstyti į dvi grupes – vienuose reakcija žodinė (tokių iš 6 dvinarių ciklų rasti 5) ir tik viename reakcija išreikšta neverbaline kalba – t.y.,  į žodinę repliką atsakoma veiksmu.

Modelis, (St → Re = 0), kai į verbalinį stimulą nėra jokios reakcijos ištraukoje taip pat
nėra retas:

–    Pasibučiuokim, Jonai…
Lietus nulijo, ir žaibai labai silpnai apšvietė ežero stiklą.     / arba:

–    Lyg nelaimę mums atnešė… ko mums reikėjo pyktis, rūstintis… Dėl ko – o dėl mergos…
Lietus tilo.

Šiais atvejais galima tik spėti, kad dialogo adresatas nesureaguoja į stimulą tik todėl, kad gal nenori reaguoti, arba stimulas nepakankamai stiprus, kad iššauktų reakciją. Dar viena priežastis, kodėl gali susidaryti tokie ciklai, galėtų būti ir kalbėjimo situacija bei dialogo tema (per daug sudėtinga, arba šiuo atveju – skaudūs prisiminimai).

Keturnariai, penkianariai ir šešianariai ciklai yra retesni, jų struktūra sudėtingesnė, todėl rečiau randami. Tą rodo ir pasirinkta ištrauka, kurioje jų nebuvo. Vienanarių, dvinarių ir  trinarių ciklų pasiskirstymas matyti  skritulinėje diagramoje:

ggg1

Nors L. Vilkienė suklasifikavus nustatė, kad esama šešių dialogų ciklų modelių, tačiau analizė rodo, kad jų esama kur kas daugiau, tiksliau tariant, galima išskirti įvairių tipiškų ciklų modelių variantų. Tokį dialogų įvairumą lemia kalbos situacija, tema, jos aktualumas, bei adresanto ir adresato kalbos intencija.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Dialogas ir monologas
Dialogų struktūriniai ciklai