Dialogo analizė

Mažiausiu dialogo vienetu laikomos dvi glaudžiai susijusios replikos – stimulas ir reakcija. Jos paprastai yra kuriamos skirtingų pašnekovų (adresanto ir adresato). Stimulas ir reakcija sudaro ciklą, kuris yra baigta vienas po kito einančių kalbėjimo žingsnių seka (kalbėjimo žingsnis gali būti išreikštas ir neverbaline kalba).

L. Vilkienė ištyrusi V. Bubnio romaną „Svečias“, rado ir aprašė tokius pagrindinius struktūrinių ciklų modelius (St – stimulas, Re – reakcija, K – komentaras, Įv – įvadas):
dvinariai:     St → Re;
trinariai:     St → Re → K; Įv → St → Re;
keturnariai:     St1 → (St2 → Re2) → Re1 ;
penkianariai:     St1 → (St2 → Re2) → Re1 → K;
šešianariai:     St1 → (St2 → Re2) → (St3 → Re3) → Re1;
vienanariai:     St → Re = 0.

Tačiau kartais dialogai būna ir netaisyklingų struktūrų. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti toks P. Cvirkos novelės ištraukoje „Ežeras“ rastas dialogas:
–  Klausyk, Petrai, žinau lynų nerštą.
–  Nu?
–    Ir visai netoli nuo čia. Sėklių įlankoje jie visi plaukia. Nusergėjau aš. Gerai… Mes dviese kaip tiktai apsidirbsim.

Čia lyg ir susidarytų keturnaris ciklas, nes yra St1, St2, Re1, tačiau Re2 nesulaukiama, ji lygi nuliui (St1 → St2 → Re1 → Re2 = 0). Galima teigti, jog tai netaisyklingos formos trinaris ciklas.

Visiškai netradicinės struktūros dialogas yra sudarytas iš St1 ir St2,  kur Re1 = Re2 = 0. Tai labai panašu į keturnarį ciklą, tačiau reakcijų nebuvimas leidžia šį dialogą skirti prie netaisyklingos struktūros dvinarių ciklų:

–    Tu nepyksti? Tu tikrai nepyksti?
–    O tu?.. <…>

Pasirinktoje P. Cvirkos novelės „Ežeras“ ištraukoje esama nemažai ir standartinių ciklų modelių, kuriuos straipsnyje „Formalioji dialogo vienetų klasifikacija“  aprašė L. Vilkienė. Visiškai taisyklingos formos dvinarių ciklų ( St → Re) čia esama daugiausiai (6 dvinariai ciklai iš 10-ties esamų ištraukoje). Šiuos dvinarius ciklus dar galima skirstyti į dvi grupes – vienuose reakcija žodinė (tokių iš 6 dvinarių ciklų rasti 5) ir tik viename reakcija išreikšta neverbaline kalba – t.y.,  į žodinę repliką atsakoma veiksmu.

Modelis, (St → Re = 0), kai į verbalinį stimulą nėra jokios reakcijos ištraukoje taip pat
nėra retas:

–    Pasibučiuokim, Jonai…
Lietus nulijo, ir žaibai labai silpnai apšvietė ežero stiklą.     / arba:

–    Lyg nelaimę mums atnešė… ko mums reikėjo pyktis, rūstintis… Dėl ko – o dėl mergos…
Lietus tilo.

Šiais atvejais galima tik spėti, kad dialogo adresatas nesureaguoja į stimulą tik todėl, kad gal nenori reaguoti, arba stimulas nepakankamai stiprus, kad iššauktų reakciją. Dar viena priežastis, kodėl gali susidaryti tokie ciklai, galėtų būti ir kalbėjimo situacija bei dialogo tema (per daug sudėtinga, arba šiuo atveju – skaudūs prisiminimai).

Keturnariai, penkianariai ir šešianariai ciklai yra retesni, jų struktūra sudėtingesnė, todėl rečiau randami. Tą rodo ir pasirinkta ištrauka, kurioje jų nebuvo. Vienanarių, dvinarių ir  trinarių ciklų pasiskirstymas matyti  skritulinėje diagramoje:

ggg1

Nors L. Vilkienė suklasifikavus nustatė, kad esama šešių dialogų ciklų modelių, tačiau analizė rodo, kad jų esama kur kas daugiau, tiksliau tariant, galima išskirti įvairių tipiškų ciklų modelių variantų. Tokį dialogų įvairumą lemia kalbos situacija, tema, jos aktualumas, bei adresanto ir adresato kalbos intencija.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Dialogas ir monologas
Dialogų struktūriniai ciklai