Fonografija (III dalis)

kipro-skiemeninis-rastas<—-   Kipro skiemeninis raštas. Jis buvo paplitęs Kipre VI – III a. pr. Kr. Kipriečiai rašė ir dešinės į kairę.bugiju

BUGIJŲ raštas. Juo buvo rašoma Indonezijoje.

Yra teigiama, kad graikai raides graiku-raidynas1perėmė iš finikiečių, nes palikti ir pastarųjų raidžių pavadinimai. Manoma, kad seniausias įrašas graikų raidėmis išliko iš VII a. pr. Kr. užrašo ant vyno amforos. Iš Atėnų su kolonistais raidės nukeliavo į Apeninų p-lį, Graikiją bi Atėnus. Ten jomis naudojosi Etruskai.

dantirastis

DANTIRAŠTIS – kylairaštis (II tūkst. pr. m. e.). Šumerai, Asirai – babiloniečiai rašė molinėse lentelėse. Šį raštą naudojo Mesopotamijoje (IV tūkst.), Persijoje, Viduramžio jūros pakrantėje, kur gyveno Ugrarito miesto žmonės ir hetitai, gyvenę Mažojoje Azijoje III – I tūkst. pr. Kr.

rasto-pvz1

Tai rašto raida ir vientiso rašto pavyzdys.

Toliau yra tekstų iš Biblijos įvairiais raštais pavyzdžiai.

tekstai-is-biblijos-12

tekstai-is-biblijos-2

tekstai-is-biblijos-3

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)
Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
Ideografija (I dalis)
Ideografija (II dalis)
Fonografija (I dalis)
Fonografija (II dalis)

Fonografija (II dalis)

Ankstesnis arabų raštas vadintas SEBĖJŲ. sebeju-rastasJis egzistavo Arabijos p-lį V a. pr. Kr. iki V a. po Kr., Persijoje, Tiurkų Kaganuose, Sogdiane, Charerme.

graiku-abecele

Graikų abėcėlė.

arabu-rastasDabartinio arabų rašto pavyzdys. Raštas turi 28 ženklus ir 120 stilių. Jis kilęs iš aramėjų rašto. Vartotas Arabijoje, Sinajuje ir Jordanijoje.

runosRUNOS. Jos buvo naudojamos Šiaurės Vakarų Europoje, daugiausia Skandinavijoje ir Britų salose. Jomis buvo rašoma nuo III a po Kr. iki XVII a.

ogaminis-rastasOGAMINIO rašto pavyzdys. Rašto originalas nėra žinomas, bet aišku, kad juo rašė airiai ir piktai nuo IV a. po Kr.  Yra rasta 500 įrašų ant įvairiausių uolų ir akmenų P. Airijoje. Raidyną sudarė 20 raidžių, skirstomų į 5 grupes. Rašoma iš apačios į viršų arba iš dešinės į kairę.

__________________________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)
Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
Ideografija (I dalis)
Ideografija (II dalis)
Fonografija (I dalis)
Fonografija (III dalis)

Fonografija (I dalis)

FONOGRAFIJA – tai raštas, kuriame atskiri ženklai (fonogramos) žymi jau žodžių elementus – skiemenį, fonemas.

arameju-rastasKaano žemėse gyvavęs aramėjų raštas išnyko IV a. pr. Kr. –>

finikieciu-rastas

<– Tai FINIKIEČIŲ rašto ženklai.

Jų raštą sudarė 22 ženklai, žymėję priebalsius ir pusbalsius.Šiuos ženklus perėmė graikai, ėmę rašyti ne iš dešinės į kairę, kaip rašė finikiečiai, bet iš kairės į dešinę. Šis raštas susiklostė senovės Levante, o vėliau išplito senovės Kaano žemėse.

kirilica-ir-glagolica

Slavų raštmenys – KIRILICA. Dabar šis raidynas vartojamas Rusijoje. Anksčiau jis dar buvo vartojamas Balkanuose ir pietryčių Europoje.

Kiti, dabar jau nebevartojami raštmenys – GLAGOLICA. Manoma, kad jie kilo iš graikų raidyno. Buvo vartojami Kroatijoje.

1.                                          2.

hebraju-abecele

arabu-abecele1. Hebrajų abėcėlė.

2. Arabų abėcėlė.

3. Hebrajų raštas.

hebraju-rastas1

Hebrajų raštas buvo vartotas Izraelyje, Jerichone,

Kumrane Ivrito kalbai aptarnauti.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)
Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
Ideografija (I dalis)
Ideografija (II dalis)
Fonografija (II dalis)
Fonografija (III dalis)