Auklėjimo principai ir metodai

Nėra vieningos nuomonės, kokie turėtų būti auklėjimo principai.

L. Jovaišos teorija. Principas – tai pagrindinė idėja, nušviečianti visų veiksmų turinį, priemones ir būdus. Svarbiausias būdas – pagalba. Pagalbą auklėjimui būtina teikti ne tik tuomet, kai auklėtinis pateko į sudėtingą situaciją, bet, visų pirma, numatant problemas pačioje pradžioje.

Auklėjimo principai. Auklėjimas kaip pagalba visuomet tikslingas. Problema kyla tada, kai reikia rinktis konkrečius tikslus konkrečioj situacijoj, kurią lemia visos auklėtinių grupės ar vieno auklėtinio išauklėjimo poreikiai bei kokie nors svarbūs įvykiai, pavyzdžiui, auklėjimo veiksmai, priklausomi nuo konkrečių tikslų.

Mokymosi fazės – tai laiko momentai, sudarantys jų visumą. Skiriamos 10  nuoseklių mokymosi fazių:

1. Nusiteikimas mokytis. Jis kyla dėl įvairiausių išorinių stimulų ir vidinių priežasčių, motyvų. Svarbūs mokymosi tikslai, užduotys, nuostatos, interesai, pareigos jausmas.
2. Susitelkimas mokymosi pradžioje – tai klausimų iškėlimas, paties dalyko prisiminimas, išsiaiškinimas, reikalingų priemonių ir literatūros pasirinkimas.
3. Mokymosi sąlygų sudarymas – pasirūpinimas mokymosi priemonėmis, aplinkos sutvarkymas.
4. Mokymosi būdų bei metodų nurodymas, pasirinkimas (konspektų darymas, schemų braižymas ir t.t.).
5. Mokymosi eigos organizavimas – tai prioritetų susidėliojimas: ką darysiu pirma, ką paliksiu pabaigai, taip pat pertraukų numatymas ir t.t.
6. Užduočių atlikimas – tai tam tikrų rezultatų siekimas.
7. Rezultatų kontrolė ir savikontrolė.
8. Atliktų užduočių reikšmės supratimas, vertinimas (kokiu lygiu atliktos užduotys, kokie rezultatai pasiekti. Labai svarbu, kad mokytojai, tėvai aplinkiniai įvertintų pastangas, padėtų suvokti atliktų užduočių reikšmę.)
9. Panaudotų priemonių sutvarkymas.
10. Naujų užduočių nurodymas.

Šių mokymosi fazių supratimas ir laikymasis padeda mokiniui tinkamai organizuoti savo darbą.

_________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Auklėjimo samprata
Mokymo ir auklėjimo vienovė
Mokymasis ir pažinimas
Asmenybės ugdymo sąlygos
Įgūdžių formavimas
Mokymosi veiksniai
Asmenybės ugdymo sąlygos

Ugdymo tikslai ir uždaviniai

Pagal profesorių Leoną Jovaišą, bendrasis ugdymo tikslas yra padėti individo saviraiškai realinėmis ir idealinėmis vertybėmis išvystyti prigimties duomenų visumą, kad gebėtų protingai, kūrybingai ir dorai veikti gyvenime. Ugdymo procese mokytojas ir mokinys yra partneriai. Būtent ugdymo proceso metu iškyla vaiko aktyvumas ir veiklumas, saviraiškos siekiai. Tačiau neatmetamas ir ugdytojo vadovavimas ugdytiniui, jis būtinas ir neišvengiamas. Ugdytojas turėtų vadovauti taip, kad moksleivis pats sau keltų tikslus, pats protautų, mąstytų kaip juos pasiekti ir imtųsi praktinės veiklos. Galutinis ugdymo tikslas – visapusiška, harmoninga asmenybė.

Nuo ugdymo uždavinių kokybiško sprendimo priklauso, kaip mes pasieksime ugdymo tikslą.

Ugdymo uždavinius galimą būtų prilyginti daliniams ugdymo tikslams.

I ruožas – kūno kultūra. Šio ruožo uždaviniai:
• Higieninis lavinimas
• Ekologinis lavinimas
• Fizinis lavinimas
• Sportinis lavinimas

II ruožas – psichinis lavinimas. Uždaviniai:
• Intelekto lavinimas
• Motyvacijos tobulinimas
• Praktinio veikimo lavinimas
• Charakterio tobulinimas

III ruožas – socialinis auklėjimas. Uždaviniai:
• Drausminimas
• Darbinis auklėjimas
• Ekonominis auklėjimas
• Nacionalinis ir visuomeninis auklėjimas

IV –kultūrinis lavinimas. Uždaviniai:
• Mokslinimas
• Techninis ir technologinis lavinimas
• Meninis lavinimas
• Etinis lavinimas
V ruožas – dvasinis auklėjimas. Uždaviniai:

• Pasaulėžiūros ugdymas
• Religinis auklėjimas
• Dorovinis auklėjimas
• Estetinis auklėjimas

Savaime suprantama, kad sustruktūrinta ugdymo tikslų sistema yra teorinės analizės vaisius, bet tai neskaido ugdymo proceso į atskiras dalis. Dera suvokti, kad kiekviename pedagoginio veiksmo žingsnyje, siekiant visapusiškos asmenybės (galutinio tikslo), reikia nuolat spręsti ir gausybę ugdymo uždavinių.

Uždaviniai pagal profesorių Rajacką:
1. Protinis lavinimas (pvz.: matematika, istorija)
2. Dorinis auklėjimas (pvz.: etika, tikyba)
3. Tautinis auklėjimas (pvz.: lietuvių kalba ir literatūra)
4. Darbinis ugdymas (pvz.: darbai)
5. Fizinis lavinimas (pvz.: kūno kultūra)
6. Estetinis ugdymas (pvz.: dailė, muzika)

UGDYMO TIKSLŲ KRYPTYS

1. Idealizmas – ugdyti kūrybingą asmenybę, kultūrinio palikimo dalyvę ir tęsėją.
2. Perenializmas – ugdyti racionalią asmenybę.
3. Esencializmas – ugdyti naudingą ir kompetentingą asmenybę.
4. Progresyvizmas – ugdyti individą, atsižvelgiant į jo interesus ir poreikius.
5. Realizmas – siekti socialinių ir kultūrinių tikslų, padedančių įtvirtinti gėrį žmoguje.
6. Neotonizmas – padėti įsisąmoninti doros ir religijos idealus, padedančius ugdytiniams suartėti su aukščiausiu gėriu – Dievu.
7. Pragmatizmas – ugdyti individą, mokantį spręsti gyvenimo problemas.
8. Socialinis rekonstrukcionizmas – ugdyti individą, gebantį pertvarkyti visuomenę bei kurti naują.
9. Egzistencializmas – rengti ugdytinį priešintis išoriniams poveikiams, saugoti savo individualybės savitumą.
10. Humanizmas – padėti ugdytiniui išreikšti save ir tapti geresniu, harmoningai gyvenančiu žmogumi.

Galutinis ugdymo tikslas – visapusiška (harmoninga) asmenybė.
__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Mokymo ir auklėjimo vienovė
Ugdymo proceso daugiamatiškumas
Asmenybės ugdymo sąlygos