Augusto Gajaus Oktavijaus epocha

40 m. pr. Kr. – 14 m. pr. Kr. laikomi romėnų poezijos kulminacijos epocha. Ji sutapo su Augusto Gajaus Oktavijaus (63 m. pr. Kr. – 14 m. pr. Kr.) įkurtos imperijos pradžia. Visa tai lėmė palankios politinės aplinkybės. Sėdęs į sostą Augustas turėjo praktiškai neribotą valdžią, kuri padėjo pasiekti politinio stabilumo po Romą išsekinusių pilietinių karų. Augustas tuo metu laikytas Romos valstybės gelbėtoju. Su principato įkūrimu (politinė santvarka, kurioje (nebūtinai formaliai) dominuoja vienas žmogus) prasidėjo naujas požiūris į kultūrą.

Augustas siekė stiprinti romėnų tautiškumą, skatino menininkus prisidėti prie politikos ir kartu formuoti stiprią valstybę, taip pat bandė atkurti senąsias moralines vertybes. Jis aplink save telkė Romos intelektualus, poetus, menininkus, istorikus. Jo valdymo laiku suklestėjo elegija (atstovai: Sektus Propercijus ir Tibulas, Publius Ovidius Nasas kiek toliau nuo jų). Garsiausias to meto prozininkas, šlovinęs Romos garbę ir didybę buvo Titas Livijus.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Gajus Julijus Cezaris
Gajus Salustijus Krispas
Archajinis romėnų literatūros periodas (I dalis)
Archajinis romėnų literatūros periodas (II dalis)
Archajinis romėnų literatūros periodas (III dalis)
Klasikinės literatūros laikotarpis. Markas Tulijus Ciceronas
Sidabro literatūros laikotarpis. Lucijus Anėjus Seneka