Vertinimo sistema – tai mokinių mokymosi rezultatų išreiškimo ir įforminimo tvarkos organizavimas. Vertinimo sistemą turi suprasti ne tik mokytojas, bet ir mokiniai, mokinių tėvai bei visuomenė.
Iki 1940 metų Lietuvoje vertinimas buvo penkiabalė sistema, kurioje dominavo prie pažymio rašomas pliusas arba minusas. Atgavus nepriklausomybę iki 1993 metų buvo dar laikomasi penkiabalės sistemos, kai kada net keturbalės (nes vienetas buvo rašomas itin retai). Nuo 1993 metų Lietuvoje jau taikoma dešimtbalė vertinimo sistema, kurioje ketvertas (kalbant apie mokyklas) yra teigiamas pažymys (universitetuose mažiausias teigiamas pažymys yra penketas).
Dešimtbalė vertinimo sistema:
10 – tukas reiškia „puikiai“. Jis rašomas, kai moksleivis visiškai originaliai, racionaliai atsako į visus klausimus. Dalyką moka giliai, išstudijavęs papildomą literatūrą ir lengvai atlieka nestandartines užduotis.
9 – „labai gerai“. Mokinys visiškai turi mokėti mokomąjį dalyką ir būti gerai įsisavinęs vadovėlyje pateiktą medžiagą bei teisingai turi atlikti sunkius tipinius uždavinius.
8 – „gerai“. Aštuntukas rašomas, kai vadovėlyje išdėstytą medžiagą mokinys suprato ir moka, į klausimus atsako tiksliai ir supranta svarbiausių klausimų skirtingo traktavimo esmę, gerai sprendžia sunkesnius ar vidutinio sunkumo uždavinius.
7 – „pakankamai“. Septintukas rašomas tada, kai moksleivio atsakymai aiškūs, be klaidų, kai jis supranta medžiagos esmę ir kai atlieka tipinius uždavinius.
6 – „patenkinamai“. Šešetas rašomas tada, kai mokinys į klausimus atsako be esminių klaidų ir supranta išmoktos medžiagos esmę, tačiau jis gali nesuvokti gilesnių ryšių, o kartu ir svarbių klausimų skirtingo traktavimo esmės. Tačiau mokinys privalo lengvai naudotis žinynais, žodynais, turi sugebėti atlikti lengvas tipines užduotis.
5 – „silpnai“. Jis rašomas, kai moksleivis nemoka sudėtingesnių uždavinių, tačiau į klausimus atsako be esminių klaidų. Lengvai naudojasi žodynais, žinynais, o tipines užduotis atlieka mokytojo padedamas.
4 – „blogai“. Rašomas, kai mokinys nemoka didelės dalies išeitos medžiagos, sunkiai suvokia dalyko esmę, atsako su klaidomis ir dalies lengvų užduočių neišprendžia net mokytojo padedamas.
3 – rašomas, kai mokinys moka tik atsitiktines kurso dalis ir daro klaidų spręsdamas elementariausius uždavinius, kai neatsako į daugumą kitų klausimų.
2 – rašomas, kai ugdytinis moka tik menką kurso dalį, daro daug klaidų, neišsprendžia daugelio užduočių.
Kai mokinys neturi elementariausių įgūdžių ir nesuvokia programos esmės, rašomas vienetas.
0 : kai mokinys neatsakinėjo, neatvyko arba nusirašė.
Kitaip tariant, tokia vertinimo schema atspindi žinių bagažą:
10 – 100 %
9 – 90 %
8 – 80 %
7 – 70 %
6 – 60 %
5 – 50 %
4 – 40 %
3 – 30 %
2 – 20 %
1 – 10 %
0 – 0 %
NORMINIS VERTINIMAS
Kai kuriose Vakarų šalyse yra paplitęs norminio vertinimo metodas. Juo nustatoma, kiek ir kokių pažymių studentai gaus atsakinėjimo metu. Taip išvengiama daug vienodų pažymių ir vertinimas išsiplečia. Tokios sistemos pranašumas tas, kad ji labai gerai parodo, kaip konkretus studentas atliko jam pateiktą užduotį lyginant su kitais, kurie darė tą pačią užduotį. Sistema padeda tiksliai atrinkti nurodytus studentus, kuriems reikia papildomo įdirbio.
KRITERIJAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS / IKI SISTEMA
IKI sistemą sudaro trijų dėmenų suma, kuri gaunama pagal formulę:
IKI = X% + Y% + Z%
IKI = 100 %
X – tai kasdienis vertinimas
Y – etapinės kontrolės vertinimas
Z – baigiamoji kontrolė
SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ GRUPĖS
Socialinių veiksnių grupės taip pat turi įtakos mokinio vertinimui. Yra išskiriamos penkios socialinių veiksnių grupės:
HADO efektas: tai efektas, kada mokinio pažymiui įtakos turi ankstesni to mokinio pažymiai.
KO efektas: kai mokinys prisitaiko prie ugdytojo stiliaus ir gauna aukštesnius įvertinimus.
LYGIO efektas: kai mokinio pažymį lemia grupės ar klasės pažangumo lygis.
SVYRAVIMO efektas: kai mokytojas abejoja rašydamas pažymį, nes stokoja pedagoginės patirties.
KONTRASTO efektas: kai mokiniai bijo mokytojo ir atsakinėja prasčiau, nei iš tikro moka.
___________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Mokinių mokymosi žinių tikrinimas ir vertinimas
Mokymosi rezultatų tikrinimo rūšys ir metodai
Mokymo metodai
Mokytojo asmenybė
Žinių formavimas
Įgūdžių formavimas
Mokymosi veiksniai
