Žinių tikrinimo ir vertinimo sistema

Vertinimo sistema – tai mokinių mokymosi rezultatų išreiškimo ir įforminimo tvarkos organizavimas. Vertinimo sistemą turi suprasti ne tik mokytojas, bet ir mokiniai, mokinių tėvai bei visuomenė.

Iki 1940 metų Lietuvoje vertinimas buvo penkiabalė sistema, kurioje dominavo prie pažymio rašomas pliusas arba minusas. Atgavus nepriklausomybę iki 1993 metų buvo dar laikomasi penkiabalės sistemos, kai kada net keturbalės (nes vienetas buvo rašomas itin retai). Nuo 1993 metų Lietuvoje jau taikoma dešimtbalė vertinimo sistema, kurioje ketvertas (kalbant apie mokyklas) yra teigiamas pažymys (universitetuose mažiausias teigiamas pažymys yra penketas).

Dešimtbalė vertinimo sistema:

10 – tukas reiškia „puikiai“. Jis rašomas, kai moksleivis visiškai originaliai, racionaliai atsako į visus klausimus. Dalyką moka giliai, išstudijavęs papildomą literatūrą ir lengvai atlieka nestandartines užduotis.

9 – „labai gerai“. Mokinys visiškai turi mokėti mokomąjį dalyką ir būti gerai įsisavinęs vadovėlyje pateiktą medžiagą bei teisingai turi atlikti sunkius tipinius uždavinius.

8 – „gerai“. Aštuntukas rašomas, kai vadovėlyje išdėstytą medžiagą mokinys suprato ir moka, į klausimus atsako tiksliai ir supranta svarbiausių klausimų skirtingo traktavimo esmę, gerai sprendžia sunkesnius ar vidutinio sunkumo uždavinius.

7 – „pakankamai“. Septintukas rašomas tada, kai moksleivio atsakymai aiškūs, be klaidų, kai jis supranta medžiagos esmę ir kai atlieka tipinius uždavinius.

6 – „patenkinamai“. Šešetas rašomas tada, kai mokinys į klausimus atsako be esminių klaidų ir supranta išmoktos medžiagos esmę, tačiau jis gali nesuvokti gilesnių ryšių, o kartu ir svarbių klausimų skirtingo traktavimo esmės. Tačiau mokinys privalo lengvai naudotis žinynais, žodynais, turi sugebėti atlikti lengvas tipines užduotis.

5 – „silpnai“. Jis rašomas, kai moksleivis nemoka sudėtingesnių uždavinių, tačiau į klausimus atsako be esminių klaidų. Lengvai naudojasi žodynais, žinynais, o tipines užduotis atlieka mokytojo padedamas.

4 – „blogai“. Rašomas, kai mokinys nemoka didelės dalies išeitos medžiagos, sunkiai suvokia dalyko esmę, atsako su klaidomis ir dalies lengvų užduočių neišprendžia net mokytojo padedamas.

3 – rašomas, kai mokinys moka tik atsitiktines kurso dalis ir daro klaidų spręsdamas elementariausius uždavinius, kai neatsako į daugumą kitų klausimų.

2 – rašomas, kai ugdytinis moka tik menką kurso dalį, daro daug klaidų, neišsprendžia daugelio užduočių.

Kai mokinys neturi elementariausių įgūdžių ir nesuvokia programos esmės, rašomas vienetas.

0 : kai mokinys neatsakinėjo, neatvyko arba nusirašė.

Kitaip tariant, tokia vertinimo schema atspindi žinių bagažą:

10 – 100 %
9 – 90 %
8 – 80 %
7 – 70 %
6 – 60 %
5 – 50 %
4 – 40 %
3 – 30 %
2 – 20 %
1 – 10 %
0 – 0 %

NORMINIS VERTINIMAS

Kai kuriose Vakarų šalyse yra paplitęs norminio vertinimo metodas. Juo nustatoma, kiek ir kokių pažymių studentai gaus atsakinėjimo metu. Taip išvengiama daug vienodų pažymių ir vertinimas išsiplečia. Tokios sistemos pranašumas tas, kad ji labai gerai parodo, kaip konkretus studentas atliko jam pateiktą užduotį lyginant su kitais, kurie darė tą pačią užduotį. Sistema padeda tiksliai atrinkti nurodytus studentus, kuriems reikia papildomo įdirbio.

KRITERIJAIS PAGRĮSTAS VERTINIMAS / IKI SISTEMA

IKI sistemą sudaro trijų dėmenų suma, kuri gaunama pagal formulę:

IKI = X% + Y% + Z%
IKI = 100 %

X  – tai kasdienis vertinimas
Y – etapinės kontrolės vertinimas
Z – baigiamoji kontrolė

SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ GRUPĖS

Socialinių veiksnių grupės taip pat turi įtakos mokinio vertinimui. Yra išskiriamos penkios socialinių veiksnių grupės:

HADO efektas: tai efektas, kada mokinio pažymiui įtakos turi ankstesni to mokinio pažymiai.
KO efektas: kai mokinys prisitaiko prie ugdytojo stiliaus ir gauna aukštesnius įvertinimus.
LYGIO efektas: kai mokinio pažymį lemia grupės ar klasės pažangumo lygis.
SVYRAVIMO efektas: kai mokytojas abejoja rašydamas pažymį, nes stokoja pedagoginės patirties.
KONTRASTO efektas: kai mokiniai bijo mokytojo ir atsakinėja prasčiau, nei iš tikro moka.
___________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Mokinių mokymosi žinių tikrinimas ir vertinimas
Mokymosi rezultatų tikrinimo rūšys ir metodai
Mokymo metodai
Mokytojo asmenybė
Žinių formavimas
Įgūdžių formavimas
Mokymosi veiksniai

Mokymosi rezultatų tikrinimo rūšys ir metodai

Apie tikrinimo naudą ir būtinybę jau buvo rašyta ankstesniuose straipsniuose, o šis skirtas tikrinimo rūšims ir metodams aptarti.

Dabartiniame pedagogikos moksle skiriamos kelios tikrinimo rūšys: parengiamasis tikrinimas, sisteminis tikrinimas, suvestinis arba baigiamasis tikrinimai.

PARENGIAMASIS tikrinimas atliekamas mokslo metų pradžioje arba pradedant mokyti naują temą. Šio tikrinimo esmė ta, kad mokytojas jį organizuoja norėdamas patikrinti, kiek mokinių atmintyje yra išsilaikiusios anksčiau įgytos žinios. Visų pirma, toks tikrinimas turi aiškų kontrolinį pobūdį. Mokomasis pobūdis – tai, kad mokiniams padedama prisiminti, tikrinimasatgaminti žinias, kartu paruošiama dirva naujoms žinioms perimti. Šiuo tikrinimu atliekamos visos funkcijos, todėl jis turi didelę ugdomąją reikšmę.

SISTEMINIS tikrinimas – tai einamasis, nuolatinis mokymosi rezultatų tikrinimas. Jis padeda mokytojui išsiaiškinti, ar mokiniai supranta mokymo medžiagą, taip pat laiku patikslinti ir papildyti tam tikras vietas. Šį tikrinimą mokytojas organizuoja atsižvelgdamas į mokinių amžių ir perimamų žinių ypatumus. Kuo mokiniai mažesni, tuo žinias tikrinti reikia dažniau.

Tikrinimas taip pat atlieka kontrolės ir mokymo funkcijas.

SUVESTINIS arba BAIGIAMASIS tikrinimas vykdomas baigus temą, skyrių, trimestro pabaigoje, semestro gale arba mokslo metų gale. Baigus mokyklą laikomi egzaminai. Pagrindinė viso to paskirtis – kontrolė, kuri turi ir mokomąjį pobūdį.

MOKYMOSI REZULTATŲ TIKRINIMO METODAI

Nors ir nėra vieningos klasifikacijos, visgi linkstama skirti specifinius ir bendruosius metodus. Mokymo metodais mokytojas turi įtraukti moksleivius į aktyvią veiklą ar darbą, kad vėliau, tikrinant įtvirtintas žinias, būtų ugdomas savarankiškumas ir saviraiška. Mokymosi rezultatų tikrinimo metodai skirstomi į žodinius ir raštinius.

ŽODINIAI:

1. Individuali žodinė apklausa. Ji vykdoma pamokos pabaigoje. Mokiniai pratinami nuosekliai raiškiai reikšti mintis. Šis metodas padeda mokytojui pažinti mokinį, atsiranda galimybė užmegzti glaudų ryšį. Tačiau metodas atima daug pamokos laiko. Jei mokinys bijo mokytojo, tai žodžiu gali atsakinėti daug prasčiau, nei iš tikro yra.

2. Frontali žodinė apklausa vyksta tada, kai mokytojas klausimus užduoda visai klasei ir vienu metu. Per trumpą laiko tarpą patikrinamos visų mokinių žinios.

Šios apklausos trūkumas tas, kad sunku teisingai įvertinti mokinius, nes jie atsako trumpai, o atsakymai gali netiksliai atspindėti žinias. Taip pat nėra ugdomi rišlios šnekamosios kalbos įgūdžiai, mokiniai nemokomi dėstyti minčių. Tokia apklausa gali vykti ir pamokos gale.

TIKRINIMAS RAŠTU:

1. Apklausa raštu gali vykti pamokos pradžioje arba pabaigoje. Per trumpą laiką patikrinamos visų klasėje esančių mokinių žinios.

2. Rašomieji darbai. Jie rašomi išnagrinėjus temą ar skyrių, arba kūrinį. Tam gali būti skiriama viena arba kelios pamokos.

3. Viktorina. Viktorinos principas – tai klausimų ir atsakymų pasikeitimas. Mokytojas klausia žodžiu, mokiniai atsakymą pateikia raštu.

4. Testai – tai standartizuotos užduotys raštu. Testai gali būti kelių tipų:

  • testai, reikalaujantys savarankiško atsakymo;
  • testai, reikalaujantys parinkti atsakymą;
  • testai, reikalaujantys alternatyvaus atsakymo (Taip / Ne);

Testo parinkimas gana sudėtingas mokytojo uždavinys. Mokytojas turi aiškiai nustatyti, ar standartizuotose testuose užtenka klausimų, teiginių ir užduočių, rengdamas testą, turi įvertinti, ar jis atitinka mokymo turinį, ar atitinka vadovėlyje išdėstytą medžiagą.

Skirtini dar:

  • veiklos testai,
  • mokomųjų programų testai,
  • apybraižos tipo testai (kai klausimai reikalauja ilgų atsakymų),
  • trumpų atsakymų testai (dėmesys detalėms).

PRAKTINIAI METODAI:

1. praktikos darbai. Tikrinami moksleivių mokėjimai ir įgūdžiai. Jie parodo, kaip mokiniai geba naudotis įgytomis žiniomis, atskleidžiamas sąmoningumo lygis.
2. Grafiniai darbai;
3. įskaitos;
4. egzaminai.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Mokymo organizavimo formos
Mokytojo asmenybė
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)
Mokymo ir auklėjimo vienovė
Žinių formavimas
Įgūdžių formavimas
Mokymosi veiksniai
Mokinių mokymosi žinių tikrinimas ir vertinimas