Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)

Integralinė pedagogika

Integralinės pedagogikos sampratą A. Liaugminas plėtojo per visą savo profesinės veiklos laikotarpį. Ji brendo palengva, nuosekliai, tačiau radikalių permainų integralinės pedagogikos mintyje net ir Liaugmino gyvenimo pabaigoje nepastebima. Šios pedagogikos tikslas buvo auklėti ir formuoti visą žmogų. Liaugminas pritarė integralinės pedagogikos mokyklos siūlomai idėjai, kad visas žmogus pats auklėtųsi ir formuotųsi tos mokyklos ir mokytojų padedamas. Pagal šią pedagogiką Liaugminas plėtojo tą mintį, kad integralinė pedagogika nedaro jauno žmogaus žinių, faktų „gyvąja kaupykla“, o siekia harmoningai ir visapusiškai žmogaus protą ir kitus gebėjimus lavinant, formuoti jo charakterį ir pasaulėžiūrą, ko nepavykdavo pasiekti senajai, tradicinei pedagogikai.

Žinoma, vaiką ar jaunuolį integruoti į socialinį gyvenimą nėra paprasta. Tai pedagogas Albinas Liaugminas aiškiai suprato ir daugelyje savo straipsnių yra paskelbęs, kad auklėtojams reikia vaiko dėmesį kreipti ne tiek į kitus žmones, kiek į tautos kultūrines vertybes, kuriomis mes naudojamės. Tik tokiu būdu, jo nuomone, bręsdami jie sugebės pereiti nuo vertybių prie pavienių individų ir jų nuopelnų, pradedant savo šeimos nariais ir baigiant žmonija.

Albinas Liaugminas, išsakydamas savo demokratines pedagogikos idėjas ir pabrėždamas, kad jos svarbios ir reikšmingos vaikų auklėjimui bei mokymui, tačiau mokyme vis gi svarbiausia tai, kad individas viską priimti turi sąmoningai, nes „ mokymas visuomet remiasi sąmone, čia, siekiant įgyti specifinių žinių, jas suprasti ir interpretuoti, reikia ir atminties, ir vaizduotės. Tuo tarpu auklėjimas esąs dar labiau sudėtingesnis, nes jis apima visą žmogaus psichiką“.

A. Liaugminui atrodė būtina auklėjant nuodugniai gilintis į vadinamuosius pasąmoninius arba nesąmoningos prigimties veiksnius. Taip pat skatino nuolatos gilintis į vaiko psichikos niuansus pačiose įvairiausiose vaiko gyvenimo aplinkybėse – jam žaidžiant, perprantant kalbą, pamėgdžiojant suaugusiųjų elgesį ir panašiai. Padarė nemaža atradimų, kaip antai – gilindamasis į vaikų kalbą, jis priėjo išvadą, jog vaikai išmoksta kalbą ne mechaniškai ir spontaniškai, o dalyvaudami kalbinėje veikloje.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *