Žyma: Albinas Liaugmanas

Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

UŽSIENIO PATIRTIS LIETUVOJE

Albinas Liaugminas, pabuvojęs užsienyje, susipažinęs su įvairia pedagogine spauda, grįžęs į Lietuvą paskelbė daugybę straipsnių, susijusių su pedagogine mintimi, daug naudingos informacijos, išgirstos konferencijų metu. Skleisdamas Vakarų Europos pedagogikos mokslo idėjas apie vaiko pažinimą, nurodė, kad norint pažinti vaiką, reikia atkreipti dėmesį ir į psichologinius ugdymo pagrindus. Jei šio principo nėra laikomasi, kyla problemų ir atsiranda neatitikimų tarp ugdymo modelių ir ugdymo tikrovės rezultatų. Autoriaus nuomone, laikantis ugdymo modelių, ugdymo tikrovėje daromos šios pagrindinės klaidos:

  • pedagogai ir tėvai per daug pasitikėdami savo autoritetu, taiko prievartą, o tai vaiko prigimčiai yra visiškai svetimas drausminimas
  • vaikas yra gyva būtybė ir paprastai elgiasi pagal prigimtį, todėl, jei jo elgesys yra prievarta keičiamas, tai, aišku, yra gadinama vaiko prigimtis ir todėl auklėjimo rezultatai būna menki;
  • „vaikas nėra minkšto molio gabalas, iš kurio galima lipdyti ką tik norima; vaikas vystosi paklusdamas vidiniams prigimties dėsniams, drauge auklėtojų, tėvų ir visuomenės padedamas;“
  • todėl pedagogas turi ne tik atsižvelgti į vaiko prigimtį, bet ir nepamiršti, kad ir minėtieji veiksniai daro didelę įtaką vaiko auklėtiniui. Jei elgiamasi priešingai, niekada nebus pasiekta darbinė darna tarp pedagogo ir auklėtinio ir auklėjamasis darbas nevyks.

Išvardintos ugdymo klaidos rodo, kad A. Liaugminas buvo demokratinės pedagogikos atstovas, domėjęsis visapusišku ir darniu vaiko ugdymu, kuris rėmėsi vaiko pažinimu.

Remdamasis užsienio pedagoginėmis naujienomis, A. Liaugminas ryškino tokius esminius mokymo bruožus:

  • mokymo turinį reikėtų skirstyti į dalykus, kad mokymo elementai būtų suskaidyti į šakas, kas būtų priimtina vaiko prigimčiai;
  • diegti mokymo individualizavimo principus, dėmesį skirti vaikų socialinių jausmų ugdymui;
  • daugiausia valandų mokymo turinyje skirti gimtajai kalbai;
  • kiti dalykai pagal svarbą turėtų būti dėstomi tokia seka: skaičiavimas, kūno kultūra, tikyba, dainavimas, istorija, piešimas. Visi šie dalykai dėstomi siejant jų turinį ir „dėstomi kiek galint mažiau ardant jų gyvenime pasitaikančią vienybę“.

Pateikdamas reformuotos austrų pradžios mokyklos charakteristiką, A. Liaugminas akcentavo tik šiuos jos principus, kurie, jo manymu, svarbiausi ir pritaikytini Lietuvoje:

  • Mokslo faktų sintetinė vienybė ir globalinis metodas. Nei vaikas, nei aplinka neskaidomi, nes mokinys visa savo esybe gali ir suvokia aplinką bei jos vienovę.
  • Aktyvumo principas. Priešingai senajai mokyklai, mokinys yra aktyvus, todėl norima, kad pats ieškotų, mąstytų ir savarankiškai veiktų.
  • Pagrindinė mokyklos kryptis – tai praktinio gyvenimo kryptis, kuriai ugdytinis pradedamas ruošti nuo pirmų mokymo dienų.

Pagal visas šias idėjas A. Liaugminas išsako labai elementarią demokratinės pedagogikos idėją, kad asmenybė atsiskleidžia ir bręsta tik savarankiškai siekdama tikslo, todėl mokykla turi tik pasirūpinti, kad mokinys visada turėtų tikslą, o jei tokio ir neturi, tai būtinai jį privalo susirasti. Viskas turi vykti nepriverstinai, o laisva mokinio valia, kad nebūtų suardyta integrali mokinio vienybė.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis

Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)

Pedagogikos mokslo universalumas

Albinui Liaugminui rūpėjo akcentuoti, kad baigęs universitetines psichologijos studijas, būsimasis mokytojas turi suvokti, jog vaikas ar jaunuolis yra vieninga ir visad auganti, bręstanti būtybė, jog ji neskaidoma pagal atskiras funkcijas ar vadovėlių  paragrafus, todėl ta būtybė be visa ko yra integralinė, ji auga, bręsta fiziologiškai ir intelektualiai, todėl labai svarbu mokytojui, saugant vaiko vidinę ir spontaninę raidą, padėti jam augti fiziškai, intelektualiai ir doroviškai. Pagal tokią integralinį ugdymą būsimiesiems mokytojams derėtų įdiegti tokią pagrindinę nuostatą – jaunosios kartos auklėjimo metodai turi tapti aktyvūs, konkretūs ir intuityvūs. Prie viso to, A. Liaugminas ypač vertino dar ir mokytojo kūrybiškumą, kas labai svarbu ugdant visapusišką kūrybingą asmenybę.

Visos Liaugmino išsakytos idėjos yra labai visuomeniškos, demokratinės ir artimos šiems laikams. Kad pedagogikos mokslas yra neatskiriamas nuo psichologijos ir filosofijos rodo pedagogikos kaip mokslo universalumą, objektyvų požiūrį į ugdymo procesą ir tai, kad pedagogika yra gal daugiau praktika nei mokslas, kuris savyje sulydo įvairių mokslo šakų patirtį ir panaudoja asmenybės ugdymo procese.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)

Integralinė pedagogika

Integralinės pedagogikos sampratą A. Liaugminas plėtojo per visą savo profesinės veiklos laikotarpį. Ji brendo palengva, nuosekliai, tačiau radikalių permainų integralinės pedagogikos mintyje net ir Liaugmino gyvenimo pabaigoje nepastebima. Šios pedagogikos tikslas buvo auklėti ir formuoti visą žmogų. Liaugminas pritarė integralinės pedagogikos mokyklos siūlomai idėjai, kad visas žmogus pats auklėtųsi ir formuotųsi tos mokyklos ir mokytojų padedamas. Pagal šią pedagogiką Liaugminas plėtojo tą mintį, kad integralinė pedagogika nedaro jauno žmogaus žinių, faktų „gyvąja kaupykla“, o siekia harmoningai ir visapusiškai žmogaus protą ir kitus gebėjimus lavinant, formuoti jo charakterį ir pasaulėžiūrą, ko nepavykdavo pasiekti senajai, tradicinei pedagogikai.

Žinoma, vaiką ar jaunuolį integruoti į socialinį gyvenimą nėra paprasta. Tai pedagogas Albinas Liaugminas aiškiai suprato ir daugelyje savo straipsnių yra paskelbęs, kad auklėtojams reikia vaiko dėmesį kreipti ne tiek į kitus žmones, kiek į tautos kultūrines vertybes, kuriomis mes naudojamės. Tik tokiu būdu, jo nuomone, bręsdami jie sugebės pereiti nuo vertybių prie pavienių individų ir jų nuopelnų, pradedant savo šeimos nariais ir baigiant žmonija.

Albinas Liaugminas, išsakydamas savo demokratines pedagogikos idėjas ir pabrėždamas, kad jos svarbios ir reikšmingos vaikų auklėjimui bei mokymui, tačiau mokyme vis gi svarbiausia tai, kad individas viską priimti turi sąmoningai, nes „ mokymas visuomet remiasi sąmone, čia, siekiant įgyti specifinių žinių, jas suprasti ir interpretuoti, reikia ir atminties, ir vaizduotės. Tuo tarpu auklėjimas esąs dar labiau sudėtingesnis, nes jis apima visą žmogaus psichiką“.

A. Liaugminui atrodė būtina auklėjant nuodugniai gilintis į vadinamuosius pasąmoninius arba nesąmoningos prigimties veiksnius. Taip pat skatino nuolatos gilintis į vaiko psichikos niuansus pačiose įvairiausiose vaiko gyvenimo aplinkybėse – jam žaidžiant, perprantant kalbą, pamėgdžiojant suaugusiųjų elgesį ir panašiai. Padarė nemaža atradimų, kaip antai – gilindamasis į vaikų kalbą, jis priėjo išvadą, jog vaikai išmoksta kalbą ne mechaniškai ir spontaniškai, o dalyvaudami kalbinėje veikloje.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos

Didelę įtaką Albino Liaugmino pedagoginėms mintims padarė didieji pedagogikos autoritetai, tokie kaip J. Fr. Herbertas, I. Kanto pasekėjas, O. Willmanas, H. Schallermannas ir Ft. Gansbergas bei kt. Remdamasis visų jų mintimis, Liaugminas formavo savo idėjas. Sakė, jog reikia siekti, kad mokykloje paskiros žinios nebūtų kalamos be jokio ryšio, ir nedingtų vaiko ar jaunuolio sąmonės vienovė. Pažymėjo, jog žinios įsisąmoninamos tik aktyviai protaujant, susidarant aiškų dalyko supratimą ir jas pritaikant, išreiškiant, be to einant nuo konkrečių atvejų prie bendrų dėsnių ar sąvokų.  Liaugminas, tyrinėjęs pedagogikos istoriją, ypač vertino dialogizavimo, asociatyvių ryšių ir vaizdinių gausinimo praktiką mokykloje bei pamokose.

Pedagogui imponavo ir kai kurios individualizuoto mokymo idėjos. Jam buvo aišku, kad be pedagoginės nuojautos neįmanoma pasiekti gerų rezultatų. Sakė, kad pamoka turi uždegti vaiko sielą pati būdama aktyvi ir vaizdinga neperkrauta faktais, atliepianti vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją, o pats dėstymas turi būti kūrybingas, džiaugsmingas ir suartėjęs su menu.

A. Liaugminas nuosekliai gilinosi ir domėjosi vaikų našlaičių ugdymu auklėjimo kolonijose, tautinės sąmonės, pagarbos savo krašto istorijai ir kultūrai skiepijimu, dorinės pasaulėžiūros ir stipraus charakterio asmenybių skatinimu. Iš viso to galima spręsti, kad šiam pedagogui rūpėjo daugybė švietimo tautiškumo idėjų, subrendusių XX amžiuje, apie kurias turėjo savo individualią nuomonę.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

Albinas Liaugminas

Albinas Liaugminas yra žymus Lietuvos pedagogas ir psichologas, taip pat aukštojo mokslo organizatorius ir rektorius. Jo asmenybė brendo sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis, kai Lietuva tik kėlėsi po rusifikacijos, kai nedidelė dalis inteligentijos dar tik pradėjo rūpintis tautos gerove. A. Liaugminas priklauso tai inteligentijos kartai, kuri savo ateitį matė tik kaip neatskiriamą nuo visos šalies kultūrinio ir ekonominio pakilimo.

A. Liaugminui būdingas nuolatinis savęs prusinimas. Jis studijavo Vytauto Didžiojo universitete pedagoginių ir filosofijos dalykų studijų programoje, mokėsi kalbų: lotynų, graikų, vokiečių, prancūzų, ispanų, anglų, rusų, latvių ir kt.. Jį traukė ir kitų šalių universitetai. Vienus metus klausė filosofijos paskaitų Sorbonos universitete, trejus metus garsiame Ženevos pedagoginių mokslų institute, taip pat studijavo pedagogiką ir psichologiją. Visai natūraliai ir suprantamai profesiniai A. Liaugmino interesai atsirėmė į tris mokslinės kultūros sritis – pedagogiką, psichologiją, filosofiją, pagal kurias brendo Liaugmino pedagoginės idėjos. Visa tai darė įtaką jo tolesnei pedagoginei veiklai.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)