UŽSIENIO PATIRTIS LIETUVOJE
Albinas Liaugminas, pabuvojęs užsienyje, susipažinęs su įvairia pedagogine spauda, grįžęs į Lietuvą paskelbė daugybę straipsnių, susijusių su pedagogine mintimi, daug naudingos informacijos, išgirstos konferencijų metu. Skleisdamas Vakarų Europos pedagogikos mokslo idėjas apie vaiko pažinimą, nurodė, kad norint pažinti vaiką, reikia atkreipti dėmesį ir į psichologinius ugdymo pagrindus. Jei šio principo nėra laikomasi, kyla problemų ir atsiranda neatitikimų tarp ugdymo modelių ir ugdymo tikrovės rezultatų. Autoriaus nuomone, laikantis ugdymo modelių, ugdymo tikrovėje daromos šios pagrindinės klaidos:
- pedagogai ir tėvai per daug pasitikėdami savo autoritetu, taiko prievartą, o tai vaiko prigimčiai yra visiškai svetimas drausminimas
- vaikas yra gyva būtybė ir paprastai elgiasi pagal prigimtį, todėl, jei jo elgesys yra prievarta keičiamas, tai, aišku, yra gadinama vaiko prigimtis ir todėl auklėjimo rezultatai būna menki;
- „vaikas nėra minkšto molio gabalas, iš kurio galima lipdyti ką tik norima; vaikas vystosi paklusdamas vidiniams prigimties dėsniams, drauge auklėtojų, tėvų ir visuomenės padedamas;“
- todėl pedagogas turi ne tik atsižvelgti į vaiko prigimtį, bet ir nepamiršti, kad ir minėtieji veiksniai daro didelę įtaką vaiko auklėtiniui. Jei elgiamasi priešingai, niekada nebus pasiekta darbinė darna tarp pedagogo ir auklėtinio ir auklėjamasis darbas nevyks.
Išvardintos ugdymo klaidos rodo, kad A. Liaugminas buvo demokratinės pedagogikos atstovas, domėjęsis visapusišku ir darniu vaiko ugdymu, kuris rėmėsi vaiko pažinimu.
Remdamasis užsienio pedagoginėmis naujienomis, A. Liaugminas ryškino tokius esminius mokymo bruožus:
- mokymo turinį reikėtų skirstyti į dalykus, kad mokymo elementai būtų suskaidyti į šakas, kas būtų priimtina vaiko prigimčiai;
- diegti mokymo individualizavimo principus, dėmesį skirti vaikų socialinių jausmų ugdymui;
- daugiausia valandų mokymo turinyje skirti gimtajai kalbai;
- kiti dalykai pagal svarbą turėtų būti dėstomi tokia seka: skaičiavimas, kūno kultūra, tikyba, dainavimas, istorija, piešimas. Visi šie dalykai dėstomi siejant jų turinį ir „dėstomi kiek galint mažiau ardant jų gyvenime pasitaikančią vienybę“.
Pateikdamas reformuotos austrų pradžios mokyklos charakteristiką, A. Liaugminas akcentavo tik šiuos jos principus, kurie, jo manymu, svarbiausi ir pritaikytini Lietuvoje:
- Mokslo faktų sintetinė vienybė ir globalinis metodas. Nei vaikas, nei aplinka neskaidomi, nes mokinys visa savo esybe gali ir suvokia aplinką bei jos vienovę.
- Aktyvumo principas. Priešingai senajai mokyklai, mokinys yra aktyvus, todėl norima, kad pats ieškotų, mąstytų ir savarankiškai veiktų.
- Pagrindinė mokyklos kryptis – tai praktinio gyvenimo kryptis, kuriai ugdytinis pradedamas ruošti nuo pirmų mokymo dienų.
Pagal visas šias idėjas A. Liaugminas išsako labai elementarią demokratinės pedagogikos idėją, kad asmenybė atsiskleidžia ir bręsta tik savarankiškai siekdama tikslo, todėl mokykla turi tik pasirūpinti, kad mokinys visada turėtų tikslą, o jei tokio ir neturi, tai būtinai jį privalo susirasti. Viskas turi vykti nepriverstinai, o laisva mokinio valia, kad nebūtų suardyta integrali mokinio vienybė.
__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Albinas Liaugminas
Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis