Chaosas – tai pirmapradė tuščia erdvė, pasaulio betvarkė, iš kurios Eroto dėka gimė pirmosios būtybės: Uranas – dangus ir Gaja – žemė. Jie tapo sutuoktiniai. Šioje santuokoje gimė vienaakiai milžinai – kiklopai. Uranas juos nubloškė į Tartarą (požemio karalystę). Ten gimė titanai: pats jauniausias – Kronas (laikas).
Jis nužudė savo tėvą ir įgavo viso pasaulio valdžią. Kaip tik tuo metu iš Urano kraujo gimė Erinėjos – kraujo keršto deivės: Alechto, Megaira ir Tisifonė. Erinėjos gyveno pažemyje ir baudė žmones už įvykdytas neteisybes. Nužudyto Krono kūną Uranas įmetė į jūrą. Urano kraujui susilietus su jūros puta gimė deivė Afroditė (pagal kitą versiją ji yra Dzeuso dukra). Uranui atsiskyrus nuo Gajos visi titanai (Kronas, Mnemosinė – atsakinga už atmintį, Temidė – atsakinga už teisingumą, Rėja, Okeanas) iš požemio sugrįžo į žemę. Pirmieji žemės gyventojai ir buvo titanai. Kronas vedė seserį Rėją ir elgėsi su ja kaip jos tėvas, t.y. visus savo vaikus prarydavo, nes jam buvo išpranašauta, kad vienas jo sūnus atims iš jo valdžią.
Vieną kartą Rėja vietoj sūnaus Dzeuso davė praryti akmenį, o vaikas buvo paslėptas Kretos saloje. Dzeusas buvo užaugintas nimfų, o maitintas ožkos Amaltėjos pienu. Užaugęs jis privertė Kroną atryti visus savo vaikus – Poseidoną, Hadą, Herą, Demetrą ir Hestiją. Po šio įvykio prasidėjo dievų ir titanų kova. Dzeusui mūšyje padėjo kiklopai ir jis nugalėjo titanus, kuriuos nubloškė į Tartarą. Dėl tokio susidorojimo su Kronu, jo žmona ir sesuo Rėja iš pykčio susituokė su Tartaru, pagimdė šimtagalvę pabaisą Tifoną, tačiau Dzeusas susidorojo ir su juo. Po šios kovos Dzeusas su broliais pasidalino valdžią: jis pats valdė visą pasaulį – dangų, žemę, bet jam nepavaldus liko likimas. Likimą nuo to laiko valdo Moiros – likimo deivės, vaizduojamos kaip trys mergelės: Kloto verpia gyvenimo siūlą, Chesė jį laiko, o Atropė, kitaip dar nepermaldaujamoji, atėjus laikui jį nukerpa.
Graikų dievai gyveno erdvėje tarp dangaus ir žemės, o rinkdavosi ant Olimpo kalno. Pagal šią vietą jie vadinami Olimpo arba Olimpiniais dievais. Visų Olimpinių dievų visuma vadinama Panteonu. Jam priklauso 12 dievų: Dzeusas, Hera, Poseidonas, Demetra, Hestija, Arėjas, Hefaistas, Apolonas, Artemidė, Atėnė, Afroditė ir Hermis.
Dešimt nuolatinių Olimpo dievų:
- Dzeusas – vyriausias, dangaus ir griaustinio dievas;
- Hera – santuokos ir vyriausia deivė;
- Poseidonas – jūrų dievas;
- Arėjas – karo dievas;
- Hermis – keliautojų, piemenų, tarpininkas tarp žmonių ir dievų;
- Hefaistas – kalvių, amatininkų ir ugnies dievas;
- Afroditė – meilės ir grožio deivė;
- Atėnė – išminties, strategijos ir karo deivė;
- Apolonas – šviesos, gyvybės, medicinos, šaudymo iš lanko, menų, pranašysčių dievas;
- Artemidė – medžioklės ir laukinių žvėrių.
Šie dievai Olimpe būdavo retai:
Olimpui nepriklausantys dievai:
___________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Mitologijos sąvoka
Erotas
Dzeusas
Hera
Poseidonas
Demetra
Hestija
Arėjas
Hefaistas
Apolonas
Artemidė
Atėnė
Afroditė
Hermis
Dionizas – Bachas
Hadas
HEFAISTAS – Dzeuso ir Heros sūnus, Arėjo brolis. Buvo garbinamas kaip žemės gelmėse esančios ugnies dievas, vėliau tiesiog su ugnimi, amatininkyste, skulptoriais susijęs dievas. Jis taip pat yra ir kalvystes globėjas ir pats talentingiausias kalvis. Jis buvo garbinamas visuose gamybiniuose centruose Graikijoje ir ypač Atėnuose.
