Aleksandrinė poezija

Šalia anksčiau minėtos naujosios atikinės komedijos, svarbiausią helėnistinės literatūros dalį sudarė poezija, kartais vadinama aleksandrine, nes Aleksandrijos miestas tapo išsiplėtusio kultūrinio pasaulio naujuoju centru. Jame buvo įkurta turtinga biblioteka, tad čia telkėsi žymūs to meto poetai.

Labiausiai buvo paplitę smulkieji poezijos žanrai – epigrama, idilė (buitinis vaizdelis), elegija, epilijas (mažasis epas), mimas ir himnas. Ši poezija labai įdomi žanriniu ir teminiu aspektu. Poezija atspindėjo išsilavinusio žmogaus skonį, todėl joje gausu užuominų, neįprastų mitų versijų, labai įmantrus jos žodynas, tobula, išdailinta forma. Poetai savo ruožtu buvo ir archajinės, ir klasikinės graikų literatūros žinovai, tad jų poezija buvo naująjį skonį atitinkanti kūryba. Dėmesys joje sutelktas į individą, poezijaasmeninius išgyvenimus, laimės siekimą, nesusijusį su valstybės gyvenimu ir politika.

Žymiausi helėnistinės poezijos kūrėjai buvo Kalimachas (apie 310 – 240 m. pr. Kr.), Apolonijas ir Teokritas.

Kalimachas sukūrė 60 meniškų epigramų, šešis himnus: Dzeusui, Apolonui, Artemidei, Atėnei, Demetrai, Delo salai. Prie viso to dar parašė pasakojamųjų elegijų rinkinį „Priežastys“, kuris apėmė keturias knygas. Žinomiausias rinkinys – „Akontijas ir Kadipė“. Kalimachas atsisakė didelių epinių formų. Jo kūrybai būdingi rūmų poezijos bruožai, išdailinta forma, graži kalba.

Apolonijus Rodietis (295 – 215 m. pr. Kr.) buvo bibliotekos vedėjas, Kalimacho mokinys, rašęs ilgas poemas, bet iki galo nepritaręs mokytojo idėjoms. Jis teigė, kad ir didieji epai gali būti įdomūs ir, išvykęs į Rodo salą, sukūrė poemą „Argonautika“. „Argonautika“ – tai mito motyvais parašytas ir į keturias dalis suskirstytas epas. Jame Apolonijus aprašė jausmus ir meilę.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Graikų lyrika
Chorinė lyrika
Graikų poetas Hesiodas
Graikų lyrikas Alkajas
Senovės graikų lyrikos poetė Sapfo
Archajinis romėnų literatūros periodas (I dalis)

Artemidė

artemideARTEMIDĖ – Febė – Dzeuso ir Leto dukra, Apolono sesuo dvynė. Jos pagrindinė funkcija – medžioklė, todėl ji yra deivė – miškų ir viso, kas susiję su medžiokle globėja: t.y. šlapių pievų, šaltinių, žvėrių. Ji nustelbė mėnulio deivę Selenę, todėl perėmė pastarosios funkcijas. Artemidė globoja kūdikių gimimą – tą etapą, kai pereinama iš tamsos į šviesą.

Artemidė buvo vaizduojama kaip stipri mergina su ietimi, kuri laksto miškuose.

Artemidės atitikmuo romėnų mitologijoje yra deivė Diana.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mitologijos sąvoka
Erotas
Chaoso laikas arba kaip atsirado Olimpo dievai
Dzeusas
Hera
Poseidonas
Demetra
Hestija
Arėjas
Hefaistas
Apolonas
Atėnė
Afroditė
Hermis
Dionizas – Bachas
Hadas
wikipedija

Dionizas – Bachas

Dionisas - BachasDIONISAS – dar kitaip vadinamas Bachu, yra senovės graikų vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, gyvybinių jėgų globėjas. Dzeuso ir Tėbų karalaitės Semelės (arba Persefonės) nesantuokinis sūnus. VII – V a. pr. Kr. jį ypatingai garbino prastuomenė kaip atsvarą aristokratų mėgiamam Apolonui, kuris yra tarsi pasiturinčiųjų dievas. Bachas buvo garbinamas visoje Graikijoje. Jis siejamas su laisvumu, vyno sukeliamia teigiamia įtaka. Dionisas vaizduojamas ir kaip civilizacijos sergėtojas bei įstatymų leidėjas, mylintis taiką, globojantis žemę ir teatrą. Jo įsikūnijimu buvo laikomi augalai ir medžiai, vynuogynai, gyvuliai: jautis, žirgas, ožys.

Dionisas – tai dievas, gimęs du kartus. Kai Senelė laukėsi kūdikio, Hera ją įkalbėjo, kad tikrasis tėvas, t.y. Dzeusas turįs pasirodyti tikruoju pavidalu. Dzeusas pasirodė: su griaustiniais ir žaibais, kurių vienas jam iškritęs iš rankos sudegino Senelės namus ir ji dėl to pagimdė anksčiau. Dzeusas tai matydamas prasipjovė sau šlaunį ir įsidėjo tik ką gimusį kūdikį ir užsiuvo. Po kiek laiko Dionisas gimė antrą kartą.

Dionisas vaizduojamas esąs storapilvis, įgėręs, apsilaistęs dėdulė.

Turi tris jam skirtas šventes:

a) kovo – balandžio mėnesį Antikoje buvo švenčiamos didžiosios Dionisijos;
b) sausio – vasario mėnesį – Lenajos šventė – buvo vaidinamos naujos komedijos;
c) gruodžio – sausio mėnesį – mažosios Dionisijos šventė (gastrolės į provincijas).

Iš Dionisijų apeigų kilo tragedijos ir komedijos žanrai.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mitologijos sąvoka
Erotas
Chaoso laikas arba kaip atsirado Olimpo dievai
Dzeusas
Hera
Poseidonas
Demetra
Hestija
Arėjas
Hefaistas
Apolonas
Artemidė
Atėnė
Afroditė
Hermis
Hadas
wikipedija

Hermis

HermisHERMIS – graikų mitologijoje jis yra Olimpo dievas, Dzeuso ir Atlanto dukters Majos nesantuokinis sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau jam buvo priskiriamos pasiuntinio funkcijos, jis turėdavęs būti sielų palydovas į mirusiųjų pasaulį, taip pat prekybos, keleivių ir pirklių ir vagių globėjas. Dar laikomas kelių ir keliautojų dievu.

Hermis gimė Arkadijoje (Graikijoje), Kilenės kalno oloje, nes Maja slėpėsi nuo Heros. Jis vaizduojamas su sparneliais. Šiam dievui būdingas įžvalgumas, sukta kalba, gudravimas, vagiliavimas.

Romėnų mitologijoje Hermį atitiko Merkurijus.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mitologijos sąvoka
Erotas
Chaoso laikas arba kaip atsirado Olimpo dievai
Dzeusas
Hera
Poseidonas
Demetra
Hestija
Arėjas
Hefaistas
Apolonas
Artemidė
Atėnė
Afroditė
Dionizas – Bachas
Hadas
wikipedija

Hefaistas

HefaistasHEFAISTASDzeuso ir Heros sūnus, Arėjo brolis. Buvo garbinamas kaip žemės gelmėse esančios ugnies dievas, vėliau tiesiog su ugnimi, amatininkyste, skulptoriais susijęs dievas. Jis taip pat yra ir kalvystes globėjas ir pats talentingiausias kalvis. Jis buvo garbinamas visuose gamybiniuose centruose Graikijoje ir ypač Atėnuose.

Hefaistas sukūrė dovaną, kurią dievai davė žmonėms, moterį Pandorą ir jos žymiąją skrynią. Hefaistas taip pat pastatė dievams auksinius Olimpo rūmus.

Skiriamasis Hefaisto bruožas – raišumas, šlubumas. Mitas pasakoja, kad Hera pagimdė Hefaistą be Dzeuso įsikišimo, t.y. pauosčius gėlių aromato  ir tai buvo kerštas už neištikimybę. Kitas mitas pasakoja, kad Hera su Dzeusu pykdavosi, o Hefaistas užstodavęs motiną, todėl kartą Dzeusas griebęs Hefaistą ir numetęs nuo Olimpo.

Romėnų mitologijoje Hefaistą atitinka Vulkanas.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mitologijos sąvoka
Erotas
Chaoso laikas arba kaip atsirado Olimpo dievai
Dzeusas
Hera
Poseidonas
Demetra
Hestija
Arėjas
Apolonas
Artemidė
Atėnė
Afroditė
Hermis
Dionizas – Bachas
Hadas
wikipedija