raštas | Lietuvių kalba ir literatūra

Fonografija (I dalis)

FONOGRAFIJA – tai raštas, kuriame atskiri ženklai (fonogramos) žymi jau žodžių elementus – skiemenį, fonemas.

Kaano žemėse gyvavęs aramėjų raštas išnyko IV a. pr. Kr. –>

<– Tai FINIKIEČIŲ rašto ženklai.

Jų raštą sudarė 22 ženklai, žymėję priebalsius ir pusbalsius.Šiuos ženklus perėmė graikai, ėmę rašyti ne iš dešinės į kairę, kaip rašė finikiečiai, bet iš kairės į dešinę. Šis raštas susiklostė senovės Levante, o vėliau išplito senovės Kaano žemėse.

Slavų raštmenys – KIRILICA. Dabar šis raidynas vartojamas Rusijoje. Anksčiau jis dar buvo vartojamas Balkanuose ir pietryčių Europoje.

Kiti, dabar jau nebevartojami raštmenys – GLAGOLICA. Manoma, kad jie kilo iš graikų raidyno. Buvo vartojami Kroatijoje.

1. 2.

1. Hebrajų abėcėlė.

2. Arabų abėcėlė.

3. Hebrajų raštas.

Hebrajų raštas buvo vartotas Izraelyje, Jerichone,

Kumrane Ivrito kalbai aptarnauti.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)
Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
Ideografija (I dalis)
Ideografija (II dalis)
Fonografija (II dalis)
Fonografija (III dalis)

Ideografija (II dalis)

Korėjiečių hieroglifų pavyzdys:

Kai kurie egiptiečių simboliai naudojami kaip ideogramos. Šį raštą senovės graikai vadino hieroglifais. Juos sukūrė (IV tūkst. pr.m.e.prad.) Šumerų civilizacija. Raštmenys buvo naudojami sen. Egipte.

ROSETOS AKMUO. Ant akmens yra trijų kalbų užrašai: egiptiečių hieroglifais, graikiškai ir demotišku raštu. Rosetos akmuo dabar yra eksponuojamas muziejuje Britanijoje.

Japonų raštmenys. Jie naudojami dar ir dabar Japonijoje.

Japonijos silabinio KATAKANOS rašto abėcėlė. Kai kurie iš šių ženklų yra originalūs kinų rašto ženklai.

Anksčiausiai žinomas buvo Šiaurės Semitų raidynas apie 1700 m. pr. Kr. Palestinoje ir Sirijoje. Jį sudarė 22 raidės.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)
Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
Ideografija (I dalis)
Fonografija (I dalis)
Fonografija (II dalis)
Fonografija (III dalis)

Ideografija (I dalis)

IDEOGRAFIJA – tai toks raštas, kai atskiras ženklas žymi tam tikrą sąvoką.

Egiptiečių, šumerų ir kinų ideogramų pavyzdžiai:

Šumerų raštas buvo naudojamas P. Mesopotamijoje, senovės Egipte.

Hetitų ideogramos naudotos II tūkstantmetyje pr. Kr. Jų raštą iššifravo Groznas. Tokio pobūdžio raštas naudotas Mažojoje Azijoje, kur šiandien yra Turkija.

Tai seniausio kinų rašto pavyzdys. Šis raštas vartotas Kinijoje ir Japonijoje.

Kinų rašto ženklų sistema.

Juodo granito statula siekia 87 cm. Įrašas mena 1490 metus pr. Kr.

_______________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)
Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
Ideografija (II dalis)
Fonografija (I dalis)
Fonografija (II dalis)
Fonografija (III dalis)

Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)

Valiulio akmuo buvo rastas Karališkių kaimo miške. Jis yra siejamas su saulės kultu.

1. Mesopotamijoje, Altajuje rasta piktograma vaizduoja vežimus.

2. Tian Šajuje taip atrodė ugnies garbinimas.

1. Priešistoriniai schematiniai atvaizdai rasti Kalifornijoje buvo naudojami ir Š. Amerikoje.

2. Nuzulinti akmenys rasti pietų Prancūzijoje.

3. Geometriniai ženklai ant akmenų rasti Ispanijoje.

4. Priešistoriniai geometriniai ženklai Kretos salos plytose ir keramikoje.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)
Ideografija (I dalis)
Ideografija (II dalis)
Fonografija (I dalis)
Fonografija (II dalis)
Fonografija (III dalis)

Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)

PIKTOGRAFIJA – tai toks raštas, kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija. Tai pats seniausias rašto, kaip tokio, pavyzdys.

Piktografinio rašto atšaka yra laikomas daiktinis raštas – daiktaraštis. Daiktaraštis – tai mintis, išreikšta daiktais. Keletas piktografijos raštų kaip tik yra žemiau pateikti pavyzdžiai.

LAZDARAŠTIS. Jį vartojo lietuviai, norvegai, Š. Amerikos indėnai ir australiečių kviesliai.

KRIVULĖ – įrėžti tam tikri ženklai ant nulaužtos sausos medžio šakos, kartais ant akmens, metalo. Naudojo Australijos aborigenai.

VIRVELINIS RAŠTAS – KIPAI. Šį daiktaraštį naudojo Nikaragvos indėnai, Azijos tautos – persai, kinai, ainiai, korėjiečiai, Š. ir Pietų Amerikos indėnų gentys: zonai Orizonoje, mikėnai Nikaragvoje. Mazgai ant virvelės reiškia dienas: kuo daugiau mazgų, tuo miskitas ilgiau bus kelionėje.

Pietų Amerikoje buvo paplitę MAZGINIAI KIPAI. Šį raštą mokėjo senovės kinai, bet naudojo Pietų Amerikos senos kultūros indėnai – inkai, senovės persai.

VAMPUMO RAŠTAS. Vampumo juostą sudaro: 4 -5 virvelės ir ant jų sunerti nugludinti kiaukutai. Spalvos tuo metu irgi turėjo savo reikšmes. Vampumą naudojo Š. Amerikos indėnai – izoliečiai, delavarai, algonkinai ir negrai zuliai bei Lėni-lenapės genties indėnai.

Molio ženklai buvo paplitę Sujoje 3000 m. pr. Kr. Tai buvęs anksčiausias šumerų daiktaraštis. Kiekvienas ženklas turėjęs savo reikšmę.

_________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
Ideografija (I dalis)
Ideografija (II dalis)
Fonografija (I dalis)
Fonografija (II dalis)
Fonografija (III dalis)