Senovės graikų lyrikos poetė Sapfo

SapphoSpėjama, kad Sapfo gimė apie 560 m. per. Kr. ir gyveno VI a. pr. Kr. Ji gimė Lezbo saloje, aristokratų šeimoje, todėl ir gavo gerą išsilavinimą. Kilus politiniams nesklandumams pasitraukė į Siciliją, vėliau vėl grįžo į gimtinę. Gimtajame mieste įsteigė savo mokyklą, skirtą kilmingoms mergaitėms, tad būrelį pavadino „Mūsų tarnautojų namais“. Čia Sapfo mokė muzikos, šokio, literatūros, poezijos bei elgesio meno. Mokyklos interesai atskleidžia ir poezijos tematikos turinį. Pagrindinės poezijos temos: moterims skirti kultai, deivių garbinimas, moterų šventės, merginų tarpusavio santykiai, pavydas, išsiskyrimo liūdesys.

Sapfo laikoma epitalamos pradininke (epitalama – tai poezijos kūrinys, skirtas vestuvėms). Be pastarųjų Sapfo rašė nešvankias, pašaipias dainas. Jos kūriniai buvo įvairių metrinių formų, bet populiariausia yra jos pačios sukurta metrinė forma – sapfinė strofa. Šia forma vėliau rašė Horacijus.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Graikų lyrikas Alkajas
Chorinė lyrika
Klasikinis graikų literatūros periodas
Graikų teatras
Dramos kilmės teorijos
Graikų komedijos žanras
Graikų lyrika

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)

Šiame straipsnyje yra pateikiamas vienas tradicinės prozos tekstas (Jono Biliūno novelė „Kliudžiau“) ir 10 su juo susijusių klausimų. Kitame straipsnyje bus pateiktas Bitės Vilimaitės tekstukas „Pusryčiai ant žolės“. Vienam testui atlikti skiriama viena pamoka (bet gali būti, kad visos pamokos net nereikės). Modernios prozos skaitymo pagrindinėje mokykloje testą atlieka dešimtos klasės mokiniai. Iš viso reikalingos dvi pamokos: viena pamoka skirta skaityti ir nagrinėti tradicinės prozos tekstą (Jono Biliūno“Kliudžiau“), kita pamoka modernios prozos tekstą – Bitės Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“. Vėlesniuose straipsniuose nagrinėsiu, kaip septintokai geba suprasti abu tekstus ir formuluoti atsakymus į klausimus.

Jonas Biliūnas
KLIUDŽIAU

Tat buvo nedidelė balta katytė. Jos menkas suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės; jos plaukai, lietaus sušlapinti ir purvais apskretę, visi kabėjo sustyrę ir pasišiaušę. Radau aš ją lauke, patvoryje pritūpusią, susirietusią, nelaimingą. Mane pamačiusi ji taip gailestingu balsu sumiaukė ir pažiūrėjo akimis, kuriose švietė ir baimė, ir viltis. Ji buvo dar visai visai jaunutė, bet tokia sudžiūvusi. Gal ją atėmė nuo jos motynos žmonės; gal jie pirma norėjo ją įdėti maišiukan ir nunešus int upę įmesti vandenin, bet paskui atnešė laukan, pametė patvorin, kad ji neberastų namų ir nudvėstų badu: pas žmones jau nebebuvo jai vietos; gal jau nebe pirmą dieną ji čia išalkusi ir sušalusi tupi…

Bet kas man darbo? Juk ji niekam nereikalinga…

Ir aš apsidžiaugiau, kaip apsidžiaugia pamatęs kiškį medėjas. O aš juk juo buvau apsitaisęs. Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoje nešiaus strielas: maniau esąs tikru Amerikos tyrlaukių gyventoju, Kuperio aprašytu. Nors buvau tik antros klesos mokinys, vienok jaučiausi milžinu esąs, kuris, rodės, ir vilkų būrį susitikęs neišsigąstų.

O čia buvo tik maža sudžiūvusi katytė…

Atmatavęs dešimtį žingsnių, atsistojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, įtempiau strielą ir pradėjau taikinti. Liūdnomis akimis žiūrėjo į mane nelaimingas gyvulėlis, tarsi klausdamas, ką aš darau… ir laukė.

Striela sudzimbė ore, ir pamačiau, kaip katytė staiga pervirto kūlio, skaudžiai skaudžiai sumiaukė ir pradėjo stirenti kojytėmis…

Kliudžiau. Kaipo tikras medėjas, prilėkiau artyn, bet ūmai pajutau širdyje šaltį ir apsistojau nustebęs: katytės veidas buvo pervertas neapsakomu skausmu, akys primerktos; ji iš visos dar likusios galios pasistengė atsistoti ant pirmutinių kojų ir pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį: kartu vilkosi įlindusi jos krūtinėn striela, o iš žaizdos dideliais juosvais lašais lašėjo ant smėlio sukrekėjęs kraujas.

Nusiminęs, nebežinodamas, ką daryti, atžagaria ranka numečiau lanką ir strielas ir neatsigręždamas parlėkiau namo. Širdyje jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė didelė našta slėgė krūtinę.

Tik ant trečios dienos drįsau išeiti laukan: katytė gulėjo aukštelninkė, nebegyva. Čia pat prie jos buvo numesti lankas ir strielos. Nutvėręs nuo žemės, lanką ir strielas sulaužiau į šupulius ir toli išmėčiau po lauką. Tik nedrįsau išimti strielos, kuri buvo įsisiurbusi katytės krūtinėn ir dabar stypsojo atsikišusi.

Tai buvo vienatinis mano gyvenime šovinys. Bet laimingas: aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje…

TESTO KLAUSIMAI

1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai)

2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama? (2 t.)

3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai? (3 t.)

4. Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija ir kur atomazga? (6 t.)

5. Kas yra novelės pasakotojas, koks jis? (2 t.)

5.1 Paaiškinkite, ko pasakotojas siekia pasakodamas šią istoriją. (2 t.)

6. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad  pasakojimo ir veiksmo laikas nesutampa. (2 t.)

7. Paaiškinkite, kaip berniukas  jaučiasi prieš ir po šūvio? (3 t. )

8. Pasakotojo kalboje yra nemažai daugtaškių. Paaiškinkite, kaip toks kalbėjimo būdas charakterizuoja patį pasakotoją? ( 3 t.)

9. Novelėje galima skirti vidinį ir išorinį veiksmą: (2 / 3 t.)
9.1..Įvardykite pagrindinį išorinio veiksmo įvykį, paaiškinkite, kaip jis charakterizuoja berniuką.

9.2. Įvardykite pagrindinį vidinio veiksmo įvykį, paaiškinkite, kokie veikėjo charakterio bruožai išryškėja?

10. Vienu sakiniu suformuluokite pagrindinę novelės mintį. (5 t.)

______________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)

Ankstesniuose straipsniuose buvo apžvelgta tradiciškumo ir modernumo samprata, modernios prozos ypatybės, skaitymo ir suvokimo specifiškumas, o dabartinis ir būsimieji straipsniai bus susiję su pačia analize ir tyrimo rezultatais.

Tyrimo tikslai:

1. Išsiaiškinti, kaip mokiniai geba suvokti tradicinės literatūros tekstus.
2. Ištirti, kaip mokiniai suvokia moderniosios literatūros tekstus.
3. Palyginti gautus rezultatus su bendrosiose ugdymo programose nustatytais gebėjimų standartais.

Informacijos šaltiniai.

Šiame tyrime buvo naudotasi „Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais“, Švietimo ministerijos tinklapyje (www.smm.lt) skelbiama mokinių pasiekimų tyrimų medžiaga.

Tiriamoji grupė.

Tyrime dalyvavo 10 klasės mokiniai. 10 klasės mokinius buvo paranku tirti, nes taip galima išsiaiškinti, ką jie atėję iki dešimtos klasės sugeba daryti, o kokios žinios ir įgūdžiai dar nėra įsąmoninti, taip pat palyginti jų žinias su žemesniojo koncentro (7 –8 klasių) mokinių žiniomis bei gebėjimais. Mokiniams buvo pateikti du testai, sudaryti kiekvienas iš 10 ir 11 klausimų, kurie reikalavo ne tik duomenų atrinkimo, bet ir gilesnės tekstų analizės (Tekstai bus pateikti kituose straipsnyje).

Mokiniai testams nebuvo paruošti. Pirmąją pamoką dešimtokams buvo pateiktas atlikti pirmasis testas iš J. Biliūno kūrinėlio „Kliudžiau“ (tai tradicinės literatūros tekstas). Antrąją pamoką išdalintas antrasis testas, sudarytas pagal B. Vilimaitės novelę „Pusryčiai ant žolės“.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)

Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

UŽSIENIO PATIRTIS LIETUVOJE

Albinas Liaugminas, pabuvojęs užsienyje, susipažinęs su įvairia pedagogine spauda, grįžęs į Lietuvą paskelbė daugybę straipsnių, susijusių su pedagogine mintimi, daug naudingos informacijos, išgirstos konferencijų metu. Skleisdamas Vakarų Europos pedagogikos mokslo idėjas apie vaiko pažinimą, nurodė, kad norint pažinti vaiką, reikia atkreipti dėmesį ir į psichologinius ugdymo pagrindus. Jei šio principo nėra laikomasi, kyla problemų ir atsiranda neatitikimų tarp ugdymo modelių ir ugdymo tikrovės rezultatų. Autoriaus nuomone, laikantis ugdymo modelių, ugdymo tikrovėje daromos šios pagrindinės klaidos:

  • pedagogai ir tėvai per daug pasitikėdami savo autoritetu, taiko prievartą, o tai vaiko prigimčiai yra visiškai svetimas drausminimas
  • vaikas yra gyva būtybė ir paprastai elgiasi pagal prigimtį, todėl, jei jo elgesys yra prievarta keičiamas, tai, aišku, yra gadinama vaiko prigimtis ir todėl auklėjimo rezultatai būna menki;
  • „vaikas nėra minkšto molio gabalas, iš kurio galima lipdyti ką tik norima; vaikas vystosi paklusdamas vidiniams prigimties dėsniams, drauge auklėtojų, tėvų ir visuomenės padedamas;“
  • todėl pedagogas turi ne tik atsižvelgti į vaiko prigimtį, bet ir nepamiršti, kad ir minėtieji veiksniai daro didelę įtaką vaiko auklėtiniui. Jei elgiamasi priešingai, niekada nebus pasiekta darbinė darna tarp pedagogo ir auklėtinio ir auklėjamasis darbas nevyks.

Išvardintos ugdymo klaidos rodo, kad A. Liaugminas buvo demokratinės pedagogikos atstovas, domėjęsis visapusišku ir darniu vaiko ugdymu, kuris rėmėsi vaiko pažinimu.

Remdamasis užsienio pedagoginėmis naujienomis, A. Liaugminas ryškino tokius esminius mokymo bruožus:

  • mokymo turinį reikėtų skirstyti į dalykus, kad mokymo elementai būtų suskaidyti į šakas, kas būtų priimtina vaiko prigimčiai;
  • diegti mokymo individualizavimo principus, dėmesį skirti vaikų socialinių jausmų ugdymui;
  • daugiausia valandų mokymo turinyje skirti gimtajai kalbai;
  • kiti dalykai pagal svarbą turėtų būti dėstomi tokia seka: skaičiavimas, kūno kultūra, tikyba, dainavimas, istorija, piešimas. Visi šie dalykai dėstomi siejant jų turinį ir „dėstomi kiek galint mažiau ardant jų gyvenime pasitaikančią vienybę“.

Pateikdamas reformuotos austrų pradžios mokyklos charakteristiką, A. Liaugminas akcentavo tik šiuos jos principus, kurie, jo manymu, svarbiausi ir pritaikytini Lietuvoje:

  • Mokslo faktų sintetinė vienybė ir globalinis metodas. Nei vaikas, nei aplinka neskaidomi, nes mokinys visa savo esybe gali ir suvokia aplinką bei jos vienovę.
  • Aktyvumo principas. Priešingai senajai mokyklai, mokinys yra aktyvus, todėl norima, kad pats ieškotų, mąstytų ir savarankiškai veiktų.
  • Pagrindinė mokyklos kryptis – tai praktinio gyvenimo kryptis, kuriai ugdytinis pradedamas ruošti nuo pirmų mokymo dienų.

Pagal visas šias idėjas A. Liaugminas išsako labai elementarią demokratinės pedagogikos idėją, kad asmenybė atsiskleidžia ir bręsta tik savarankiškai siekdama tikslo, todėl mokykla turi tik pasirūpinti, kad mokinys visada turėtų tikslą, o jei tokio ir neturi, tai būtinai jį privalo susirasti. Viskas turi vykti nepriverstinai, o laisva mokinio valia, kad nebūtų suardyta integrali mokinio vienybė.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis

Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas

Lietuvos Respublikos Specialiojo ugdymo įstatymas nustato specialiojo ugdymo sistemos sandarą, valdymą bei specialiųjų poreikių asmenų ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, papildomo ugdymo, profesinio ir aukštesniojo mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo organizavimo pagrindus. Šiame įstatyme keliami tokie uždaviniai:

•    padėti specialiųjų poreikių asmeniui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti dorą;

•    rengti specialiųjų poreikių asmenis savarankiškam gyvenimui;

•    teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims;

•    užtikrinti lygias teises specialiųjų poreikių asmenims įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą bei profesiją;

•    sudaryti tęstinio ugdymosi galimybes;

•    sudaryti sąlygas specialiųjų poreikių asmenims integruotai ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose.

Įstatyme pateikta specialiojo ugdymo sistemos sandara, specialiojo ugdymo organizavimo sąlygos, pedagoginės, psichologinės, socialinės ir medicininės pagalbos suteikimo realizavimo galimybės, specialistų rengimas, specialiųjų poreikių asmenų, jų tėvų bei globėjų, pedagogų teisės ir pareigos, specialiojo ugdymo valdymo ir finansavimo galimybė ir būtinybė.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė