Žyma: pamoka

Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)

Pedagogikos mokslo universalumas

Albinui Liaugminui rūpėjo akcentuoti, kad baigęs universitetines psichologijos studijas, būsimasis mokytojas turi suvokti, jog vaikas ar jaunuolis yra vieninga ir visad auganti, bręstanti būtybė, jog ji neskaidoma pagal atskiras funkcijas ar vadovėlių  paragrafus, todėl ta būtybė be visa ko yra integralinė, ji auga, bręsta fiziologiškai ir intelektualiai, todėl labai svarbu mokytojui, saugant vaiko vidinę ir spontaninę raidą, padėti jam augti fiziškai, intelektualiai ir doroviškai. Pagal tokią integralinį ugdymą būsimiesiems mokytojams derėtų įdiegti tokią pagrindinę nuostatą – jaunosios kartos auklėjimo metodai turi tapti aktyvūs, konkretūs ir intuityvūs. Prie viso to, A. Liaugminas ypač vertino dar ir mokytojo kūrybiškumą, kas labai svarbu ugdant visapusišką kūrybingą asmenybę.

Visos Liaugmino išsakytos idėjos yra labai visuomeniškos, demokratinės ir artimos šiems laikams. Kad pedagogikos mokslas yra neatskiriamas nuo psichologijos ir filosofijos rodo pedagogikos kaip mokslo universalumą, objektyvų požiūrį į ugdymo procesą ir tai, kad pedagogika yra gal daugiau praktika nei mokslas, kuris savyje sulydo įvairių mokslo šakų patirtį ir panaudoja asmenybės ugdymo procese.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos

Didelę įtaką Albino Liaugmino pedagoginėms mintims padarė didieji pedagogikos autoritetai, tokie kaip J. Fr. Herbertas, I. Kanto pasekėjas, O. Willmanas, H. Schallermannas ir Ft. Gansbergas bei kt. Remdamasis visų jų mintimis, Liaugminas formavo savo idėjas. Sakė, jog reikia siekti, kad mokykloje paskiros žinios nebūtų kalamos be jokio ryšio, ir nedingtų vaiko ar jaunuolio sąmonės vienovė. Pažymėjo, jog žinios įsisąmoninamos tik aktyviai protaujant, susidarant aiškų dalyko supratimą ir jas pritaikant, išreiškiant, be to einant nuo konkrečių atvejų prie bendrų dėsnių ar sąvokų.  Liaugminas, tyrinėjęs pedagogikos istoriją, ypač vertino dialogizavimo, asociatyvių ryšių ir vaizdinių gausinimo praktiką mokykloje bei pamokose.

Pedagogui imponavo ir kai kurios individualizuoto mokymo idėjos. Jam buvo aišku, kad be pedagoginės nuojautos neįmanoma pasiekti gerų rezultatų. Sakė, kad pamoka turi uždegti vaiko sielą pati būdama aktyvi ir vaizdinga neperkrauta faktais, atliepianti vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją, o pats dėstymas turi būti kūrybingas, džiaugsmingas ir suartėjęs su menu.

A. Liaugminas nuosekliai gilinosi ir domėjosi vaikų našlaičių ugdymu auklėjimo kolonijose, tautinės sąmonės, pagarbos savo krašto istorijai ir kultūrai skiepijimu, dorinės pasaulėžiūros ir stipraus charakterio asmenybių skatinimu. Iš viso to galima spręsti, kad šiam pedagogui rūpėjo daugybė švietimo tautiškumo idėjų, subrendusių XX amžiuje, apie kurias turėjo savo individualią nuomonę.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)

3. Patikrinus namų užduotis ir priminus išmoktą medžiagą, nuosekliai buvo pereita prie naujos temos aiškinimo, kuri su ankstesniąja glaudžiai  susijusi ( dalyvių kirčiavimo pagrindas – veiksmažodis. Pagal jį ir kirčiuojami visi dalyviai, išskyrus kai kurias išimtis).

4. Naujos medžiagos suvokimui mokytoja naudojo pasakojimą, kurį pailiustravo pavyzdžiais lentoje (juos dar ir sukirčiavo). Pavyzdžiai lentoje palengvina suvokimą dvigubai, nes kartu jis ir girdi naują informaciją, ir mato visa tai vizualiai. Kadangi mokytoja aiškino naujos pamokos medžiagą, kurią mokiniai žymėjosi sąsiuviniuose, tai net neabejotinai visa klasė buvo įtraukta į darbą ir neužsiiminėjo pašaliniais darbais. Be to, mokytoja po teorijos išdėstymo pateikė savarankiško darbo užduotį. Ji taip pat klasę įtraukė į darbą. Nors ne visą pratimą mokiniai spėjo atlikti, tačiau keli jų pademonstravo kaip atliko. Savarankiškas darbas mokiniui visada padeda geriau įsiminti naują medžiagą, todėl visai tikslingai mokytoja skyrė pratimus raštu ir namuose.

5. Naujosios medžiagos įtvirtinimas vyko mokiniams rašant pratimą iš vadovėlio, atliekant užduotis, kurios buvo nurodytos tame pratime.

a) Mokėjimai ir įgūdžiai formuoti pateikiant pratimus, kuriuos mokiniai turėjo atlikti savarankiškai.

b) Ankstesnės pamokos medžiaga taip pat nebuvo pamiršta, kartota atliekant ir naujai temai skirtus pratimus.

6. Namų darbų skyrimas įvykdytas tikslingai, atsižvelgiant į tai, kas buvo mokoma pamokoje. Namų užduotys skirtos panašios į tas, kurias mokiniai atliko pamokos metu.

Darbas namuose – tai dar vienas žingsnelis naujos medžiagos įtvirtinimo etape.
Pamoka užbaigta su ugdytiniais atsisveikinus.

IV. Nuskambėjus skambučiui, mokiniai ne iš karto įsitraukė į darbą. Nesusikaupimą galėjo lemti tiek nesidomėjimas dalyku, tiek paties mokinio nenoras mokytis.

Tokio tipo pamoka, kada mokiniai patys dirba savarankiškai, atsakinėja, kalba prieš klasę, lavina mokinių atmintį, mąstymą, tobulina kalbos įgūdžius. Svarbu tai, kad pamoka atitiko vaikų amžių, jų sugebėjimus dirbti.

V. Pamokos metu klasėje nors ir buvo kai kada girdimas šioks toks šurmulys, tačiau mokytoja su mokiniais aktyviai dirbo to nepaisydama ir daugelis mokinių buvo susidomėję ugdomuoju dalyku. Mokytoja gerai suvaldė klasę ir tai nekenkė ugdymo procesui. Galima buvo pastebėti, kad ji klasėje yra tikras autoritetas, su ja mokiniai elgėsi pagarbiai, tuo pačiu tolerantiškumu pasižymėjo ir mokytoja mokinių atžvilgiu.

VI. Pamokos tikslas buvo pasiektas, įgyvendintas.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)

Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)

I. Pamoka prasidėjo darbui paruoštoje klasėje: lenta buvo nuvalyta, kempinė išplauta, bet dėl žvarbaus oro lauke patalpa neišvėdinta. Mokytoja darbui su dešimtokais buvo pasiruošusi. Nors pamokos metu naudojo kaip vaizdinę priemonę lentą, tačiau jos visai pakako, kad būtų išaiškinta nauja pamokos tema ir klasėje vyktų darbas.

II. Pamokos tipas – naujos temos išdėstymas, praėjusios trumpas pakartojimas skaitant namų darbų užduotis. Tokia pamoka pasirinkta tikslingai, nuosekliai, atsižvelgiant į tai, ką mokiniai jau mokėsi. Informacija pateikiama ne padrikai, o pirmiausia priminus ir pakartojus tai, ką mokiniai jau turėjo žinoti. Pakankamai tikslingai buvo paskirstytas pamokos laikas: pirmiausia kaip įžanga buvo patikrinti namų darbai, taip prisiminta mokytasi tema, tada buvo išdėstyta nauja medžiaga ją siejant su jau išmokta. Naują medžiagą mokytoja įtvirtino skirdama mokiniams pratimus iš vadovėlio.

III. 1. Pamokos pradžia ir pasiruošimas, nusiteikimas darbui ilgai neužtruko. Mokytoja buvo punktuali, mokiniai taip pat. Mokytoja, įėjus į klasę, pasisveikino, iškart nuteikė darbui, pradėjo tikslingai ir planingai organizuoti pamokos darbą.

2. Namų darbų tikrinimas vyko pamokos pradžioje. Mokiniai atsakinėjo žodžiu tai, ką rašė namuose. Taip jie dar kartą ne tik prisiminė, ką turėjo jau mokėti, bet klasėje visą tai pakartojo. Mokiniams tai buvo naudinga. Jie pratinami ne tik nuosekliai kalbėti, aptarti tai, ką patys parašė, bet kartu prisiminti, ką jau mokėsi (o tai yra senos medžiagos atgaminimas).Iš to, kaip mokiniai atliko namų darbus, galima spręsti, kad praeita tema buvo suprasta, bet trūko darbinių įgūdžių, vis dar darė kirčiavimo klaidų, tad prasminga buvo mokytojos dar viena skirta analogiška užduotis klasėje prieš naujos medžiagos išdėstymą, kuri glaudžiai siejosi su praeita pamokos tema.

Namų darbų tikrinimas neužsitęsė, atitiko pirmąją mokymo proceso grandį – paruošimą, tačiau laiko atėmė dar vienas pratimas raštu prieš naujos temos išdėstymą (bet tai buvo neišvengiama, nes pradėti aiškinti naują temą, kai mokiniai dar neįsisavino praeitos pamokos medžiagą, tiesiog neprasminga).

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)

1. Klasė: 10 d

2. Dalykas: lietuvių klaba

3. Mokytojas: ……..

4. Pamokos tema: Dalyvių kirčiavimas

5. Pamokos tikslai:

a) mokomieji: mokiniai turi įgyti žinių apie dalyvių kirčiavimą.

b) lavinamieji: išlavinti mokinius, remiantis veiksmažodžių kirčiavimo taisyklėmis, kirčiuoti dalyvius (analogiškas kirčiavimas).

c) auklėjamieji: auklėti kultūringą ir dorovingą asmenybę, diegti gimtosios kalbos žinias, formuoti darbinius įpročius.

6. Pamokos tipas: naujos temos išdėstymas, praeitos trumpas pakartojimas.

7. Metodai: mokytoja derino įvairius metodus – informacinius, operacinius. Informaciniai: aiškinimas, demonstravimas. Operaciniai: treniruotė, kontekstinės pratybos, rašymo darbai.

8. Priemonės: taisyklių pavyzdžiai lentoje, vadovėlis.

Pamokos eiga Pamokos eiga
Pamokos dalys ir laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Pastabos
Pasiruošimas pamokai Mokytoja atsineša žurnalą, atsiverčia knygą, pasiruošia kitus užrašus. Mokiniai tuo tarpu taip pat išsitraukia iš kuprinių knygas, sąsiuvinius, rašiklius. Klasėje triukšmas, mokiniai kalbasi.
Skambutis 8.55 val.Pamokos pradžia, susitvarkymas 8.57 val. Mokytoja pasisveikina, prašo prisiminti namų darbus. Sutikrina, kas yra klasėje. Mokiniai atsiverčia sąsiuvinius, trumpai prisimena namų darbus. Mokiniai truputį šurmuliuoja.
Namų darbų tikrinimas 8.57 val. Mokytoja iš eilės 8 mokinių paprašo paskaityti po keletą veiksmažodžių iš namų darbų. Skaito ir aiškina, kaip ir kodėl sukirčiavo priešdėlinius veiksmažodžius ir pagrindines jų formas. Mokiniai po truputį įsijungia į darbą.
9.10 val. Užduodamas atlikti analogiškas pratimas kaip ir namuose.Mokytoja pereina per klasę ir peržvelgia antrąjį namų darbų pratimą, kuris taip pat turėjo būti atliktas. Mokiniai rašo ir kirčiuoja priešdėlinius veiksmažodžius.
9.17 val. Kelių mokinių prašoma paskaityti atliktą pratimą. Keletas mokinių skaito, kaip atliko šį pratimą raštu. Kiti tikrinasi, ar taip pat sukirčiavo priešdėlinius veiksmažodžius ir jų pagrindines formas.
Naujos temos dėstymas 9.20 val. Mokytoja skelbia naujos pamokos temą „Dalyvių kirčiavimas“ ir pradeda aiškinimą. Lentoje rašo pavyzdžius ir išimtis iš taisyklių. Kirčiuoja dalyvius. Viską žymisi sąsiuviniuose, atidžiai klauso. Klasėje tyla, kokios dar iki tol nebuvo.
Užduotis raštu 9.32 val. Išaiškinusi temą, skiria užduotį raštu iš vadovėlio, kad būtų įtvirtintos dalyvių kirčiavimo taisyklės. Mokiniai kirčiuoja sąsiuviniuose. Girdimas darbinis šurmuliukas, bet negarsus, visi mokiniai dirba, kai kas pasikalba, pasitaria, pažvilgčioja į draugo sąsiuvinį.
Darbų skaitymas 9.36 “Iš eilės po viena pavyzdį perskaitykite tiek kiek sukirčiavote.” Keletas mokinių paskaito, kaip sukirčiavo dalyvius.
Namų darbų skyrimas 9. 39 Mokytoja užduota namų darbus iš naujos temos. Mokiniai pasižymi sąsiuviniuose. Skamba skambutis, klasėje pasigirsta šurmulys.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)
Lietuvių kalbos kirtis ir priegaidė