Literatūrinės pasakos bruožai ir klasifikacija

BRUOŽAI:

1. Literatūrinė pasaka – literatūros kūrinys, paprastai siužetinis, kuriam objektyvios tikrovės požiūriu būdingi „neįmanomybės“ elementai. Tų elementų repertuaras: antgamtiniai veikėjai, stebukliniai daiktai, neegzistuojančios erdvės ir t.t.

2. Literatūrinė pasaka – tai asmeninė, individuali kūryba, bet ne kolektyvinės kūrybos padarinys.

3. Šiai pasakai būdinga dviejų vaizduojamų pasaulių struktūra. Pirmas būtinai imituoja, primena tikrovę, antras – jam autentiškas pasakos pasaulis.

4. Literatūrinė pasaka atspindi savo laiko literatūrines tendencijas ir darosi vis labiau priklausoma nuo liaudies pasakos.

5. Ji sujungia stebuklą ir tikrovę, jos herojams būdingas išplėtotas vidaus pasaulio vaizdas.

6. Literatūrinės pasakos vieta labiau apibrėžta, nei liaudies pasakose, o laikas  – ne būtinai praeities.

KLASIFIKACIJA:

Kurdami folkloriškąją pasaką autoriai iš principo remiasi liaudies pasakų pasauliu.

PAAIŠKINIMAI:

STILIZACIJA – ji arčiausiai folklorinių tekstų esantis pasakos variantas. Stilizuojami tekstai keičiant pradžios ir pabaigos formuluotes.

IMITACIJA – manipuliuojama tradiciniais veikėjų paveikslais, situacijom, bet liaudies pasakos siužetas nekartojamas.

MODERNIZACIJA – modernizuojant yra perkuriamas tradicinis tekstas, įdiegiama nauja potekstė, kartais ironizuojama.

_____________________________________________________________

Apysakas – romanus rašė K. Saja („Ei, slėpkitės“), V. Petkevičius, J. Avyžius, V. Žilinskaitė, Astrida Lindgren.

Romanus – pasakas rašė Astrida Lindgren, V. Petkevičius (“Molio Motiejus, žmonių karalius”).

Poemų –pasakų autoriais laikomi E. Mieželaitis, J. Marcinkevičius.

Pjeses – pasakas kūrė A. Liobytė, M. Martinaitis.

Trumpąsias pasakas kūrė O. Vaildas, K. Andersenas, A. Landsbergis, V. Žilinskaitė.

_________________________________________________________

DIDAKTINĖS pasakos tikslas – moralas, bet pats veiksmas vyksta per ydų išryškinimą ir nuotykius. Atstovas – K. Kolodis „Pinokio nuotykiai“. Didaktines pasakas dar galima rūšiuoti į PAŽINTINĘ, kuri ne auklėja, bet moko ir teikia žinių, ir ANIMALISTINĘ, kurioje pažeidžiamas loginis nuoseklumas ir taip įvardijamas personažų pasaulis. Paprastai šios pasakos yra dar vadinamos GYVŪNINĖMIS pasakomis.

NONSENSIŠKOJI pasaka. Ji kuriama savito komizmo būdu, konstruojamas pasakojimas būna visiškai nestandartinis, taip pat būdinga „keistumo estetika“. Pavyzdžiai galėtų būti: L. Kerolis „Alisa stebuklų šalyje ir veidrodžio karalystėje“, D. M. Baris „Piteris Penas“, taip pat rašė V. Landsbergis, N. Kepenienė.

DETEKTYVINEI ARBA NUOTYKINEI pasakai būdingas nuotykis, intriga, gėrio ir blogio kovos. Šios pasakų rūšies atstove galima laikyti J. K. Rowling ir jos kūrinį „Haris poteris“.

FILOSOFINĖ / POETINĖ pasaka išsiskiria tuo, kad joje keliami būties, laimės, meilės, kovos, gyvenimo prasmės klausimai. Šią pasakų grupę atstovauja Egziuperi „Mažasis princas“, K. Andersenas, K. Janušas.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
Klasikinė literatūra vaikams
Vaikų literatūra: terminas ir funkcijos
Vaikų literatūra 1918 – 1940 metais (I dalis)
Vaikų literatūra 1918 – 1940 metais (II dalis)
Vaikų literatūra nuo 1940 metų (I dalis)
Vaikų literatūra nuo 1940 metų (II dalis)
Vaikų literatūra nuo 1940 metų (III dalis)
Vaikų literatūra nuo 1940 metų (IV dalis)
Vaikų literatūra nuo 1940 metų (V dalis)
Folkloriškosios literatūrinės pasakos gimimas

Vytautas Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“ – 7 klasės literatūros pamoka

Tema. V. Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“.

Tikslai:

•    mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
•    lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;
•    ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėją;
•    lavintis skaitymo įgūdžius.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, užduotys.

Kabineto paruošimas. Prieš pamoką nuvaloma lenta, užrašoma joje pamokos tema.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką buvo skaitytas ir analizuotas Oskaro Vaildo pasaka „Laimingasis princas“, kuriame mokiniai bandė diskutuoti apie kūrinyje esančias socialines problemas, egoizmą bei altruizmą.

Šią pamoką bus skaitomas kūrinys „Molio Motiejus – žmonių karalius“, atlikti įvadiniai darbai, taip pat šiek tiek bus aptartos socialinės problemos, aiškinamasi, kas lemia didžiuosius įvykius.

Kitą pamoką mokiniai pabaigs skaityti antrąją kūrinio ištraukos dalį, analizuos įvykius ir apibendrins keliamas idėjas.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.)
Pamokos pradžioje mokytojas skelbia pamokos temą – Vytautas Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“. Labai trumpai pristato autorių ir jo kūrybą, pvz., tai lietuvių rašytojas, kuris rašo romanus, apybraižas, apsakymus, tačiau nemaža knygų sukūręs vaikams ir paaugliams, kuriose atskleidžia gerus ir blogus veikėjų būdo bruožus. Viena tokį kūrinėlį skaitysime ir šiandien.
Prieš pradėdami skaityti, nusibraižykite lentelę (Priedas 1) Mokiniai persipiešia lentelę į sąsiuvinius, kokią mato ir lentoje.
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir euristinės užduotys (30 min.) Pradėkime skaityti ir atidžiai sekti įvykius. Mokiniai skato tekstą dalimis ir po tam tikros atkarpos diskutuoja su mokytoju, koks įvykis buvo svarbiausias. Pildo lentelę, renka citatas iš kūrinio. trečiąją lentelės grafą pildo po to, kai visa klasė aptaria citatas
1. Kuris įvykis čia svarbiausias? 1. Lazdos įsmeigimas.
2. Koks Vorutiškių atoveiksmis į šį Birbyzo veiksmą? 2. „Tegul sau styro: jei neatsišauks, lazda pati supus, juk ne geležinė.“
3. Kokį Vorutiškių būdo bruožą toks atoveiksmis parodo?( Taip skaito ir pildo lentelę, kol baigia skaityti pirmą dalį).
3. Atlaidumą, abejingumą, kaip yra, taip gerai.
III teksto suvokimo gilinimas

5 min.

1. Dabar kiekvienas sugalvokite tris būdvardžius, kurie tiktų apibūdinti Birbyzą. Stulpeliu užsirašykite sąsiuviniuose.
1. Mandagus, sumanus,

apsukrus

2. Prie nurodytų būdo bruožų suraskite ir prirašykite po citatą, kuri pagrįstų Jūsų nuomonę. 2. Galimos įvairios citatos.
IV Apibendrinimas(5 min.)(diskusija) 1. Kaip manot, koks galėtų būti šio skaityto teksto ištraukos moralas? Pabandykite suformuluoti savais žodžiais. 1. Galėtų atsakyti taip: „Visi dideli poelgiai / darbai pradedami visai nekaltai, nuo smulkmenų. arba „Įsileisk velnią į bažnyčią – tai ir ant altoriaus užlips.“
Užsirašykite svarbiausią ir taikliausią mintį savo sąsiuviniuose.

(priedas 1)

Birbyzo veiksmas Vorutiškių atoveiksmis (citata) Vorutiškių būdas, charakterio bruožas
1. (įsmeigia lazdą)
2. (prie lazdos pririša pančio galą)
3. (prie pančio pririša arklį)
4. (atveda karvę, avį, šunį)
5. (atsikrausto su pačia ir skolintais vaikais)

___________________________

Daugiau 7 klasės literatūros pamokų:

Rėjus Bredberis “Kosmonautas” (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis “Kosmonautas” (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 Klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis “Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka