Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos

Didelę įtaką Albino Liaugmino pedagoginėms mintims padarė didieji pedagogikos autoritetai, tokie kaip J. Fr. Herbertas, I. Kanto pasekėjas, O. Willmanas, H. Schallermannas ir Ft. Gansbergas bei kt. Remdamasis visų jų mintimis, Liaugminas formavo savo idėjas. Sakė, jog reikia siekti, kad mokykloje paskiros žinios nebūtų kalamos be jokio ryšio, ir nedingtų vaiko ar jaunuolio sąmonės vienovė. Pažymėjo, jog žinios įsisąmoninamos tik aktyviai protaujant, susidarant aiškų dalyko supratimą ir jas pritaikant, išreiškiant, be to einant nuo konkrečių atvejų prie bendrų dėsnių ar sąvokų.  Liaugminas, tyrinėjęs pedagogikos istoriją, ypač vertino dialogizavimo, asociatyvių ryšių ir vaizdinių gausinimo praktiką mokykloje bei pamokose.

Pedagogui imponavo ir kai kurios individualizuoto mokymo idėjos. Jam buvo aišku, kad be pedagoginės nuojautos neįmanoma pasiekti gerų rezultatų. Sakė, kad pamoka turi uždegti vaiko sielą pati būdama aktyvi ir vaizdinga neperkrauta faktais, atliepianti vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją, o pats dėstymas turi būti kūrybingas, džiaugsmingas ir suartėjęs su menu.

A. Liaugminas nuosekliai gilinosi ir domėjosi vaikų našlaičių ugdymu auklėjimo kolonijose, tautinės sąmonės, pagarbos savo krašto istorijai ir kultūrai skiepijimu, dorinės pasaulėžiūros ir stipraus charakterio asmenybių skatinimu. Iš viso to galima spręsti, kad šiam pedagogui rūpėjo daugybė švietimo tautiškumo idėjų, subrendusių XX amžiuje, apie kurias turėjo savo individualią nuomonę.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

Albinas Liaugminas

Albinas Liaugminas yra žymus Lietuvos pedagogas ir psichologas, taip pat aukštojo mokslo organizatorius ir rektorius. Jo asmenybė brendo sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis, kai Lietuva tik kėlėsi po rusifikacijos, kai nedidelė dalis inteligentijos dar tik pradėjo rūpintis tautos gerove. A. Liaugminas priklauso tai inteligentijos kartai, kuri savo ateitį matė tik kaip neatskiriamą nuo visos šalies kultūrinio ir ekonominio pakilimo.

A. Liaugminui būdingas nuolatinis savęs prusinimas. Jis studijavo Vytauto Didžiojo universitete pedagoginių ir filosofijos dalykų studijų programoje, mokėsi kalbų: lotynų, graikų, vokiečių, prancūzų, ispanų, anglų, rusų, latvių ir kt.. Jį traukė ir kitų šalių universitetai. Vienus metus klausė filosofijos paskaitų Sorbonos universitete, trejus metus garsiame Ženevos pedagoginių mokslų institute, taip pat studijavo pedagogiką ir psichologiją. Visai natūraliai ir suprantamai profesiniai A. Liaugmino interesai atsirėmė į tris mokslinės kultūros sritis – pedagogiką, psichologiją, filosofiją, pagal kurias brendo Liaugmino pedagoginės idėjos. Visa tai darė įtaką jo tolesnei pedagoginei veiklai.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

Skaitymo sunkumai – anketa

Ar Jums kada nors teko susidurti su sunkumais skaitant? Atsakykite į pateiktus klausimus, kurie parodys tikruosius rezultatus:

TAIP NE
1. Ar Jūs praleidžiate žodžius arba žodžių eilutes, kai skaitote?
2. Ar, skaitydami tekstą, Jūs iš naujo skaitote tą pačią eilutę?
3. Ar Jūs pametate vietą, kur skaitėte?
4. Ar Jus lengva išblaškyti, kai skaitote?
5. Ar skaitymo metu Jums reikalingos dažnos pertraukos?
6. Kuo ilgiau Jūs skaitote, tuo sunkiau Jums darosi skaityti?
7. Ar Jums pradeda skaudėti galvą, kai Jūs skaitote?
8. Ar skaitant Jūsų akys parausta ir pradeda ašaroti?
9. Ar skaitymas Jus vargina?
10. Ar skaitydamas Jūs mirkčiojate arba žvairuojate?
11. Ar Jums patinka skaityti prietemoje?
12. Ar Jūs skaitote arti prisitraukęs tekstą?
13. Ar skaitydamas Jūs pirštu ar kitu daiktu vedžiojate tekstą?
14. Ar skaitydamas Jūs būnate neramus, aktyvus, nenusėdintis vietoje?
15. Ar Jums patinka skaityti?

Jei bent pusę klausimų atsakėte teigiamai, Jūs turite skaitymo sunkumų. Skaitymo sunkumai gali neigiamai paveikti Jūsų suvokimą, iškreipti tikrąją teksto prasmę.

Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)

3. Patikrinus namų užduotis ir priminus išmoktą medžiagą, nuosekliai buvo pereita prie naujos temos aiškinimo, kuri su ankstesniąja glaudžiai  susijusi ( dalyvių kirčiavimo pagrindas – veiksmažodis. Pagal jį ir kirčiuojami visi dalyviai, išskyrus kai kurias išimtis).

4. Naujos medžiagos suvokimui mokytoja naudojo pasakojimą, kurį pailiustravo pavyzdžiais lentoje (juos dar ir sukirčiavo). Pavyzdžiai lentoje palengvina suvokimą dvigubai, nes kartu jis ir girdi naują informaciją, ir mato visa tai vizualiai. Kadangi mokytoja aiškino naujos pamokos medžiagą, kurią mokiniai žymėjosi sąsiuviniuose, tai net neabejotinai visa klasė buvo įtraukta į darbą ir neužsiiminėjo pašaliniais darbais. Be to, mokytoja po teorijos išdėstymo pateikė savarankiško darbo užduotį. Ji taip pat klasę įtraukė į darbą. Nors ne visą pratimą mokiniai spėjo atlikti, tačiau keli jų pademonstravo kaip atliko. Savarankiškas darbas mokiniui visada padeda geriau įsiminti naują medžiagą, todėl visai tikslingai mokytoja skyrė pratimus raštu ir namuose.

5. Naujosios medžiagos įtvirtinimas vyko mokiniams rašant pratimą iš vadovėlio, atliekant užduotis, kurios buvo nurodytos tame pratime.

a) Mokėjimai ir įgūdžiai formuoti pateikiant pratimus, kuriuos mokiniai turėjo atlikti savarankiškai.

b) Ankstesnės pamokos medžiaga taip pat nebuvo pamiršta, kartota atliekant ir naujai temai skirtus pratimus.

6. Namų darbų skyrimas įvykdytas tikslingai, atsižvelgiant į tai, kas buvo mokoma pamokoje. Namų užduotys skirtos panašios į tas, kurias mokiniai atliko pamokos metu.

Darbas namuose – tai dar vienas žingsnelis naujos medžiagos įtvirtinimo etape.
Pamoka užbaigta su ugdytiniais atsisveikinus.

IV. Nuskambėjus skambučiui, mokiniai ne iš karto įsitraukė į darbą. Nesusikaupimą galėjo lemti tiek nesidomėjimas dalyku, tiek paties mokinio nenoras mokytis.

Tokio tipo pamoka, kada mokiniai patys dirba savarankiškai, atsakinėja, kalba prieš klasę, lavina mokinių atmintį, mąstymą, tobulina kalbos įgūdžius. Svarbu tai, kad pamoka atitiko vaikų amžių, jų sugebėjimus dirbti.

V. Pamokos metu klasėje nors ir buvo kai kada girdimas šioks toks šurmulys, tačiau mokytoja su mokiniais aktyviai dirbo to nepaisydama ir daugelis mokinių buvo susidomėję ugdomuoju dalyku. Mokytoja gerai suvaldė klasę ir tai nekenkė ugdymo procesui. Galima buvo pastebėti, kad ji klasėje yra tikras autoritetas, su ja mokiniai elgėsi pagarbiai, tuo pačiu tolerantiškumu pasižymėjo ir mokytoja mokinių atžvilgiu.

VI. Pamokos tikslas buvo pasiektas, įgyvendintas.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)

Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)

I. Pamoka prasidėjo darbui paruoštoje klasėje: lenta buvo nuvalyta, kempinė išplauta, bet dėl žvarbaus oro lauke patalpa neišvėdinta. Mokytoja darbui su dešimtokais buvo pasiruošusi. Nors pamokos metu naudojo kaip vaizdinę priemonę lentą, tačiau jos visai pakako, kad būtų išaiškinta nauja pamokos tema ir klasėje vyktų darbas.

II. Pamokos tipas – naujos temos išdėstymas, praėjusios trumpas pakartojimas skaitant namų darbų užduotis. Tokia pamoka pasirinkta tikslingai, nuosekliai, atsižvelgiant į tai, ką mokiniai jau mokėsi. Informacija pateikiama ne padrikai, o pirmiausia priminus ir pakartojus tai, ką mokiniai jau turėjo žinoti. Pakankamai tikslingai buvo paskirstytas pamokos laikas: pirmiausia kaip įžanga buvo patikrinti namų darbai, taip prisiminta mokytasi tema, tada buvo išdėstyta nauja medžiaga ją siejant su jau išmokta. Naują medžiagą mokytoja įtvirtino skirdama mokiniams pratimus iš vadovėlio.

III. 1. Pamokos pradžia ir pasiruošimas, nusiteikimas darbui ilgai neužtruko. Mokytoja buvo punktuali, mokiniai taip pat. Mokytoja, įėjus į klasę, pasisveikino, iškart nuteikė darbui, pradėjo tikslingai ir planingai organizuoti pamokos darbą.

2.
Namų darbų tikrinimas vyko pamokos pradžioje. Mokiniai atsakinėjo žodžiu tai, ką rašė namuose. Taip jie dar kartą ne tik prisiminė, ką turėjo jau mokėti, bet klasėje visą tai pakartojo. Mokiniams tai buvo naudinga. Jie pratinami ne tik nuosekliai kalbėti, aptarti tai, ką patys parašė, bet kartu prisiminti, ką jau mokėsi (o tai yra senos medžiagos atgaminimas).Iš to, kaip mokiniai atliko namų darbus, galima spręsti, kad praeita tema buvo suprasta, bet trūko darbinių įgūdžių, vis dar darė kirčiavimo klaidų, tad prasminga buvo mokytojos dar viena skirta analogiška užduotis klasėje prieš naujos medžiagos išdėstymą, kuri glaudžiai siejosi su praeita pamokos tema.

Namų darbų tikrinimas neužsitęsė, atitiko pirmąją mokymo proceso grandį – paruošimą, tačiau laiko atėmė dar vienas pratimas raštu prieš naujos temos išdėstymą (bet tai buvo neišvengiama, nes pradėti aiškinti naują temą, kai mokiniai dar neįsisavino praeitos pamokos medžiagą, tiesiog neprasminga).

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)