Pamokos analizės planas (II dalis)

I. Pamoka prasidėjo darbui paruoštoje klasėje: lenta buvo nuvalyta, kempinė išplauta, patalpa išvėdinta. Mokytoja darbui su penktokais buvo pasiruošusi. Nors pamokos metu naudojo kaip vaizdinę priemonę lentą, tačiau jos visai pakako, kad būtų išaiškinta nauja pamokos tema ir klasėje vyktų darbas.

II. Pamokos tipas – naujos temos išdėstymas, praėjusios trumpas pakartojimas. Tokia pamoka pasirinkta tikslingai, nuosekliai, atsižvelgiant į tai, ką mokiniai jau mokėsi. Informacija pateikiama ne padrikai, o pirmiausia priminus ir pakartojus tai, ką mokiniai jau turėjo žinoti. Pakankamai tikslingai buvo paskirstytas pamokos laikas: pirmiausia kaip įžanga buvo patikrinti namų darbai, taip prisiminta mokytasi tema, tada buvo išdėstyta nauja medžiaga ją siejant su jau išmokta. Naują medžiagą mokytoja įtvirtino skirdama mokiniams kūrybines užduotis, pratimus iš vadovėlio.

III. 1. Pamokos pradžia ir pasiruošimas, nusiteikimas darbui ilgai neužtruko. Mokytoja buvo punktuali, mokiniai taip pat. Mokytoja, įėjus į klasę, pasisveikino, iškart nuteikė darbui, pradėjo tikslingai ir planingai organizuoti pamokos darbą.

2. Namų darbų tikrinimui parinkta įdomi metodika: mokiniai patys eina prie lentos ir pristato tai, ką nupiešė ir parašė namuose. Vyko žodinė apklausa. Mokiniams tai naudinga ne tik, kad jie pratinami nuosekliai kalbėti, aptarti tai, ką patys parašė, bet kartu ir prisiminti, ką mokėsi, piešė (o tai yra senos medžiagos atgaminimas), visą tai motyvuoti. Iš to, kaip mokiniai atliko namų darbus, galima spręsti, kad praeita tema buvo gerai suprasta, galima bus aiškinti naujus dalykus, pateikti naują informaciją.

Namų darbų tikrinimas per ilgai neužsitęsė, atitiko pirmąją mokymo proceso grandį – paruošimą.

3. Patikrinus namų užduotis, priminus išmoktą medžiagą, nuosekliai perėjo prie naujos temos aiškinimo, kuri su ankstesniąja glaudžiai  susijusi ( „aplinkybės“ – tai taip pat sakinio dalis, todėl nuo jo neatskiriama).

___________________________
Daugiau skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)

Pamokos analizės planas (I dalis)

1. Klasė: 5a

2. Dalykas: lietuvių klaba

3. Mokytojas: ……

4. Pamokos tema: Aplinkybės.

5. Pamokos tikslai:

a) mokomieji: mokiniai turi įgyti žinių apie sakinio dalis – aplinkybes, taikydami taisykles, mokėti jas atpažinti sakiniuose.

b) lavinamieji: išlavinti mokinius aplinkybes skirti iš kitų sakinio dalių; tobulinti jau turimus gūdžius; formuoti jų savarankiškumą ir skatinti kūrybingai veikti.

c) auklėjamieji: auklėti kultūringą ir dorovingą asmenybę, diegti gimtosios kalbos žinias, formuoti darbinius įpročius.

6. Pamokos tipas: naujos temos išdėstymas, praeitos trumpas pakartojimas.

7. Metodai: mokytoja derino įvairius metodus – informacinius, operacinius. Informaciniai: aiškinimas, demonstravimas. Operaciniai: treniruotė, kontekstinės pratybos, skaitymo ir rašymo darbai, grafiniai darbai.

8. Priemonės: schema lentoje, vadovėlis, mokinių piešiniai.

Pamokos eiga Pamokos eiga
Pamokos dalys ir laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Pastabos
Pasiruošimas pamokai Mokytoja atsineša žurnalą, atsiverčia knygą, pasiruošia kitus užrašus. Mokiniai tuo tarpu taip pat išsitraukia iš kuprinių knygas, sąsiuvinius, spalvotus pieštukus, rašiklius. Klasėje triukšmas, mokiniai kalbasi.
Skambutis 8.00 val.Pamokos pradžia, susitvarkymas 8.01 val. Mokytoja pasisveikina, prašo prisiminti namų darbus. Mokiniai atsiverčia sąsiuvinius, trumpai prisimena namų darbus. Mokytojai įėjus, mokiniai atsistoja, nors dar truputį šurmuliuoja.
Namų darbų tikrinimas 8.01 val. Kviečia prie lentos keletą mokinių pristatyti namų darbų. Skaito ir aiškina, ką parašė ir nupiešė. Nekantraudami kelią rankas, kad ir juos pakviestų.
8.05 val. Mokytoja trumpai žodžiu mokiniams dalyvaujant, primena praeitą temą apie kalbos dalis. Aktyviai atsakinėja. Ne visi įsijungia į darbą.
8.07 val. Trumpai įtvirtina pagrindines taisykles. Atsakinėja visi kartu (atsakymai neilgi). Kai kurie mokiniai šurmuliuoja, dar neįsijungia į darbą.
Naujos temos dėstymas 8.10 val. Mokytoja lentoje užrašo naujos pamokos temą „Aplinkybės“ ir pradeda aiškinimą. Braižo sakinio schema lentoje, išryškina aplinkybes. Viską žymisi sąsiuviniuose, atidžiai klauso. Klasėje tyla, kokios dar iki tol nebuvo.
Užduotis raštu 8.17 val. Išaiškinusi temą, skiria užduotį raštu: „Nupieškite piešinį, kuriame atsispindėtų sakinys, išryškėtų aplinkybių vieta jame. Sugalvokite po sakinį su trimis aplinkybėmis.” Mokiniai, susipažinę su tema, piešia sąsiuviniuose gyvūnus, ant jų kūno dalių rašo sakinio dalių pavadinimus, su aplinkybėmis galvoja sakinius. Girdimas darbinis šurmuliukas, bet negarsus, visi mokiniai dirba, kai kas pasikalba, pasitaria, pažvilgčioja į draugo sąsiuvinį.
8.27 val. Mokytoja pildo žurnalą.
Darbų skaitymas 8.28 val. Skelbia darbų pristatymą, stebi, kaip mokiniai suprato naują temą. Pakviestas mokinys piešinį parodo klasei, paaiškina jį, paskaito sugalvotus sakinius, pasako, kur yra aplinkybės ir kokios. (Darbus pristato 4 mokiniai) Klasė klauso, susidomėjus žiūri piešinius.
Pratimai žodžiu 8.36 val. „Dabar atsiverskite vadovėlius ir skaitysime 3 pratimą.“ Pakviestas mokinys skaito vieną sakinį, ieško aplinkybių, pasako, kokias randa. Klasės draugai klauso, jei draugas suklysta, visi garsiai jį taiso, visi nori skaityti sakinius, kelia rankas.
8.40 val. Skiria panašų pratimą raštu. Nurašo kelis sakinius, Braukia sakinio dalis.
8.41 val. Mokytoja lentoje užrašo namų darbų pratimus. Kai kurie mokiniai nedirba, kalbasi, jau gal šiek tiek per pamoką nuvargo.
8.42 val. Paprašo kelių mokinių paskaityti. Skaito nurašytus sakinius, juos aiškina.
8.45 val. Mokytoja paaiškina kokiu principu turės mokiniai atlikti namų darbus.Padėkoja už darbą. Atsisveikina. Užsirašo namų darbus, susideda daiktus, atsisveikina Skambučiui nuskambėjus klasėje vėl didelis triukšmas.

___________________________
Daugiau skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (III dalis)

Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

UŽSIENIO PATIRTIS LIETUVOJE

Albinas Liaugminas, pabuvojęs užsienyje, susipažinęs su įvairia pedagogine spauda, grįžęs į Lietuvą paskelbė daugybę straipsnių, susijusių su pedagogine mintimi, daug naudingos informacijos, išgirstos konferencijų metu. Skleisdamas Vakarų Europos pedagogikos mokslo idėjas apie vaiko pažinimą, nurodė, kad norint pažinti vaiką, reikia atkreipti dėmesį ir į psichologinius ugdymo pagrindus. Jei šio principo nėra laikomasi, kyla problemų ir atsiranda neatitikimų tarp ugdymo modelių ir ugdymo tikrovės rezultatų. Autoriaus nuomone, laikantis ugdymo modelių, ugdymo tikrovėje daromos šios pagrindinės klaidos:

  • pedagogai ir tėvai per daug pasitikėdami savo autoritetu, taiko prievartą, o tai vaiko prigimčiai yra visiškai svetimas drausminimas
  • vaikas yra gyva būtybė ir paprastai elgiasi pagal prigimtį, todėl, jei jo elgesys yra prievarta keičiamas, tai, aišku, yra gadinama vaiko prigimtis ir todėl auklėjimo rezultatai būna menki;
  • „vaikas nėra minkšto molio gabalas, iš kurio galima lipdyti ką tik norima; vaikas vystosi paklusdamas vidiniams prigimties dėsniams, drauge auklėtojų, tėvų ir visuomenės padedamas;“
  • todėl pedagogas turi ne tik atsižvelgti į vaiko prigimtį, bet ir nepamiršti, kad ir minėtieji veiksniai daro didelę įtaką vaiko auklėtiniui. Jei elgiamasi priešingai, niekada nebus pasiekta darbinė darna tarp pedagogo ir auklėtinio ir auklėjamasis darbas nevyks.

Išvardintos ugdymo klaidos rodo, kad A. Liaugminas buvo demokratinės pedagogikos atstovas, domėjęsis visapusišku ir darniu vaiko ugdymu, kuris rėmėsi vaiko pažinimu.

Remdamasis užsienio pedagoginėmis naujienomis, A. Liaugminas ryškino tokius esminius mokymo bruožus:

  • mokymo turinį reikėtų skirstyti į dalykus, kad mokymo elementai būtų suskaidyti į šakas, kas būtų priimtina vaiko prigimčiai;
  • diegti mokymo individualizavimo principus, dėmesį skirti vaikų socialinių jausmų ugdymui;
  • daugiausia valandų mokymo turinyje skirti gimtajai kalbai;
  • kiti dalykai pagal svarbą turėtų būti dėstomi tokia seka: skaičiavimas, kūno kultūra, tikyba, dainavimas, istorija, piešimas. Visi šie dalykai dėstomi siejant jų turinį ir „dėstomi kiek galint mažiau ardant jų gyvenime pasitaikančią vienybę“.

Pateikdamas reformuotos austrų pradžios mokyklos charakteristiką, A. Liaugminas akcentavo tik šiuos jos principus, kurie, jo manymu, svarbiausi ir pritaikytini Lietuvoje:

  • Mokslo faktų sintetinė vienybė ir globalinis metodas. Nei vaikas, nei aplinka neskaidomi, nes mokinys visa savo esybe gali ir suvokia aplinką bei jos vienovę.
  • Aktyvumo principas. Priešingai senajai mokyklai, mokinys yra aktyvus, todėl norima, kad pats ieškotų, mąstytų ir savarankiškai veiktų.
  • Pagrindinė mokyklos kryptis – tai praktinio gyvenimo kryptis, kuriai ugdytinis pradedamas ruošti nuo pirmų mokymo dienų.

Pagal visas šias idėjas A. Liaugminas išsako labai elementarią demokratinės pedagogikos idėją, kad asmenybė atsiskleidžia ir bręsta tik savarankiškai siekdama tikslo, todėl mokykla turi tik pasirūpinti, kad mokinys visada turėtų tikslą, o jei tokio ir neturi, tai būtinai jį privalo susirasti. Viskas turi vykti nepriverstinai, o laisva mokinio valia, kad nebūtų suardyta integrali mokinio vienybė.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis

Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)

Pedagogikos mokslo universalumas

Albinui Liaugminui rūpėjo akcentuoti, kad baigęs universitetines psichologijos studijas, būsimasis mokytojas turi suvokti, jog vaikas ar jaunuolis yra vieninga ir visad auganti, bręstanti būtybė, jog ji neskaidoma pagal atskiras funkcijas ar vadovėlių  paragrafus, todėl ta būtybė be visa ko yra integralinė, ji auga, bręsta fiziologiškai ir intelektualiai, todėl labai svarbu mokytojui, saugant vaiko vidinę ir spontaninę raidą, padėti jam augti fiziškai, intelektualiai ir doroviškai. Pagal tokią integralinį ugdymą būsimiesiems mokytojams derėtų įdiegti tokią pagrindinę nuostatą – jaunosios kartos auklėjimo metodai turi tapti aktyvūs, konkretūs ir intuityvūs. Prie viso to, A. Liaugminas ypač vertino dar ir mokytojo kūrybiškumą, kas labai svarbu ugdant visapusišką kūrybingą asmenybę.

Visos Liaugmino išsakytos idėjos yra labai visuomeniškos, demokratinės ir artimos šiems laikams. Kad pedagogikos mokslas yra neatskiriamas nuo psichologijos ir filosofijos rodo pedagogikos kaip mokslo universalumą, objektyvų požiūrį į ugdymo procesą ir tai, kad pedagogika yra gal daugiau praktika nei mokslas, kuris savyje sulydo įvairių mokslo šakų patirtį ir panaudoja asmenybės ugdymo procese.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)

Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)

Integralinė pedagogika

Integralinės pedagogikos sampratą A. Liaugminas plėtojo per visą savo profesinės veiklos laikotarpį. Ji brendo palengva, nuosekliai, tačiau radikalių permainų integralinės pedagogikos mintyje net ir Liaugmino gyvenimo pabaigoje nepastebima. Šios pedagogikos tikslas buvo auklėti ir formuoti visą žmogų. Liaugminas pritarė integralinės pedagogikos mokyklos siūlomai idėjai, kad visas žmogus pats auklėtųsi ir formuotųsi tos mokyklos ir mokytojų padedamas. Pagal šią pedagogiką Liaugminas plėtojo tą mintį, kad integralinė pedagogika nedaro jauno žmogaus žinių, faktų „gyvąja kaupykla“, o siekia harmoningai ir visapusiškai žmogaus protą ir kitus gebėjimus lavinant, formuoti jo charakterį ir pasaulėžiūrą, ko nepavykdavo pasiekti senajai, tradicinei pedagogikai.

Žinoma, vaiką ar jaunuolį integruoti į socialinį gyvenimą nėra paprasta. Tai pedagogas Albinas Liaugminas aiškiai suprato ir daugelyje savo straipsnių yra paskelbęs, kad auklėtojams reikia vaiko dėmesį kreipti ne tiek į kitus žmones, kiek į tautos kultūrines vertybes, kuriomis mes naudojamės. Tik tokiu būdu, jo nuomone, bręsdami jie sugebės pereiti nuo vertybių prie pavienių individų ir jų nuopelnų, pradedant savo šeimos nariais ir baigiant žmonija.

Albinas Liaugminas, išsakydamas savo demokratines pedagogikos idėjas ir pabrėždamas, kad jos svarbios ir reikšmingos vaikų auklėjimui bei mokymui, tačiau mokyme vis gi svarbiausia tai, kad individas viską priimti turi sąmoningai, nes „ mokymas visuomet remiasi sąmone, čia, siekiant įgyti specifinių žinių, jas suprasti ir interpretuoti, reikia ir atminties, ir vaizduotės. Tuo tarpu auklėjimas esąs dar labiau sudėtingesnis, nes jis apima visą žmogaus psichiką“.

A. Liaugminui atrodė būtina auklėjant nuodugniai gilintis į vadinamuosius pasąmoninius arba nesąmoningos prigimties veiksnius. Taip pat skatino nuolatos gilintis į vaiko psichikos niuansus pačiose įvairiausiose vaiko gyvenimo aplinkybėse – jam žaidžiant, perprantant kalbą, pamėgdžiojant suaugusiųjų elgesį ir panašiai. Padarė nemaža atradimų, kaip antai – gilindamasis į vaikų kalbą, jis priėjo išvadą, jog vaikai išmoksta kalbą ne mechaniškai ir spontaniškai, o dalyvaudami kalbinėje veikloje.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Albinas Liaugminas
Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)