Kategorija: Pedagogika

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)

1. Klasė: 10 d

2. Dalykas: lietuvių klaba

3. Mokytojas: ……..

4. Pamokos tema: Dalyvių kirčiavimas

5. Pamokos tikslai:

a) mokomieji: mokiniai turi įgyti žinių apie dalyvių kirčiavimą.

b) lavinamieji: išlavinti mokinius, remiantis veiksmažodžių kirčiavimo taisyklėmis, kirčiuoti dalyvius (analogiškas kirčiavimas).

c) auklėjamieji: auklėti kultūringą ir dorovingą asmenybę, diegti gimtosios kalbos žinias, formuoti darbinius įpročius.

6. Pamokos tipas: naujos temos išdėstymas, praeitos trumpas pakartojimas.

7. Metodai: mokytoja derino įvairius metodus – informacinius, operacinius. Informaciniai: aiškinimas, demonstravimas. Operaciniai: treniruotė, kontekstinės pratybos, rašymo darbai.

8. Priemonės: taisyklių pavyzdžiai lentoje, vadovėlis.

Pamokos eiga Pamokos eiga
Pamokos dalys ir laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Pastabos
Pasiruošimas pamokai Mokytoja atsineša žurnalą, atsiverčia knygą, pasiruošia kitus užrašus. Mokiniai tuo tarpu taip pat išsitraukia iš kuprinių knygas, sąsiuvinius, rašiklius. Klasėje triukšmas, mokiniai kalbasi.
Skambutis 8.55 val.Pamokos pradžia, susitvarkymas 8.57 val. Mokytoja pasisveikina, prašo prisiminti namų darbus. Sutikrina, kas yra klasėje. Mokiniai atsiverčia sąsiuvinius, trumpai prisimena namų darbus. Mokiniai truputį šurmuliuoja.
Namų darbų tikrinimas 8.57 val. Mokytoja iš eilės 8 mokinių paprašo paskaityti po keletą veiksmažodžių iš namų darbų. Skaito ir aiškina, kaip ir kodėl sukirčiavo priešdėlinius veiksmažodžius ir pagrindines jų formas. Mokiniai po truputį įsijungia į darbą.
9.10 val. Užduodamas atlikti analogiškas pratimas kaip ir namuose.Mokytoja pereina per klasę ir peržvelgia antrąjį namų darbų pratimą, kuris taip pat turėjo būti atliktas. Mokiniai rašo ir kirčiuoja priešdėlinius veiksmažodžius.
9.17 val. Kelių mokinių prašoma paskaityti atliktą pratimą. Keletas mokinių skaito, kaip atliko šį pratimą raštu. Kiti tikrinasi, ar taip pat sukirčiavo priešdėlinius veiksmažodžius ir jų pagrindines formas.
Naujos temos dėstymas 9.20 val. Mokytoja skelbia naujos pamokos temą „Dalyvių kirčiavimas“ ir pradeda aiškinimą. Lentoje rašo pavyzdžius ir išimtis iš taisyklių. Kirčiuoja dalyvius. Viską žymisi sąsiuviniuose, atidžiai klauso. Klasėje tyla, kokios dar iki tol nebuvo.
Užduotis raštu 9.32 val. Išaiškinusi temą, skiria užduotį raštu iš vadovėlio, kad būtų įtvirtintos dalyvių kirčiavimo taisyklės. Mokiniai kirčiuoja sąsiuviniuose. Girdimas darbinis šurmuliukas, bet negarsus, visi mokiniai dirba, kai kas pasikalba, pasitaria, pažvilgčioja į draugo sąsiuvinį.
Darbų skaitymas 9.36 “Iš eilės po viena pavyzdį perskaitykite tiek kiek sukirčiavote.” Keletas mokinių paskaito, kaip sukirčiavo dalyvius.
Namų darbų skyrimas 9. 39 Mokytoja užduota namų darbus iš naujos temos. Mokiniai pasižymi sąsiuviniuose. Skamba skambutis, klasėje pasigirsta šurmulys.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)
Lietuvių kalbos kirtis ir priegaidė

Renginio planas „Šv. Valentino diena”

TEMA. Meilės samprata literatūroje.

TIKSLAI:

1. Gyvinti mokyklinį gyvenimą.
2. Skatinti mokyklos moksleivių kultūrinį gyvenimą.
3. Mokytis kurti retoriškai efektyvų sakinį.
4. Mokytis susirasti reikiamos informacijos.
5. Lavinti teksto suvokimo įgūdžius.

METODAI.

Kūryba (pagal japonų lyrikos žanrą cinquain) ir vaidybinės užduotys, situaciniai vaidmenys.

FORMA. Konkursas.

NAUDOTA LITERATŪRA

Paulavičiūtė A. Renginių organizavimo ABC. – V., 2002.
Nauckūnaitė Z. Teksto komponavimas: rašymo procesai ir tekstų tipai. – V., 2002.

Baironas. Poezija. – V., 1955.
Dešimt austrų poetų. – V., 1991.
XX a. vakarų poetai. – V., 1969.
Gėtė J. V. Poezija. – V., 1986.
Iš klasikinės anglų poezijos. – V. 1996.
Lermontovas M. Poezija. – V., 1969.
Puškinas A. Lyrika. – V., 1975.
Rilkė R. M. Poezija. – V., 1996.
Šekspyras V. Sonetai. – K., 2002.

RENGINIO PARENGIMAS:

1. Vasario 14 diena – Šv. Valentino diena. Meilės tema mokiniams labai aktuali, be to, ši šventė tradiciškai yra švenčiama (mokyklos pavadinimas) mokykloje kiekvienais metais.

2. Šio renginio tikslas – suvokti meilę skirtingais aspektais (meilė žmogui, meilė tėvynei, meilė gamtai ir kt.).

3. Mokiniams iš anksto pranešama savarankiškai rinkti informaciją apie meilę (eilėraščiai iš lietuvių ir visuotinės literatūros, aforizmai, posakiai).

4. Skiriama pamoka (ar dalis pamokos) kurti eilėraščius pagal japonų lyrikos žanrą cinquain.

5. Ruošiamas Meilės laikraštis, kuris bus išdalintas Šv. Valentino dieną.

6. Ruošiami stendai, į kuriuos bus sudėta mokinių kūryba ir surinkti eilėraščiai.

7. Paruošta dėžė meilės laiškams (Meilės paštas).

8. Šauniausios įsimylėjėlių porelės konkursą inicijuoja ir organizuoja mokinių taryba.

9. Konkursas vyks (DATA) (mokyklos pavadinimas) mokykloje.

RENGINIO EIGA.

Įvadinė dalis:

a) iš ryto per mokinių radiją bus paskelbta apie išaušusią Meilės dieną. Visi gali reikšti meilę pačiais originaliausiais būdais. Primenama, kad vienas tokių būdų – japoniška meilės lyrika, už kurią geriausi kūrėjai bus apdovanoti diplomais,

b) per pertraukas bus išdalintas meilės paštas,

c) per radiją skatinama pasidairyti į stendus, kuriuose sudėta pati geriausia lietuvių ir užsienio autorių lyrika bei moksleivių japoniška kūryba.

Pagrindinė dalis. Konkursas susideda iš 5 etapų:

Porelių pasirodymo eilės tvarka nustatoma ištraukus numerius prieš renginį.

1 etapas – prisistatymas. Prisistatymo metu vertinama porelės apranga, meilės šūkis, pats prisistatymas. Trukmė iki 3 min.

2 etapas – meilės testas. Testo vertinimas pagal pateiktus teisingus atsakymus (vertina tikri meilės žinovai – mokytojai).

3 etapas – improvizacija pagal tam tikrą šeimyninę situaciją. Situacijos ištraukiamos burtų keliu (traukiami lapeliai). Pasiruošimui skiriamos 2 min. Pasirodymo trukmė iki 4 min.

4 etapas – draugystės išbandymas. Sukurti vaikinui arba merginai porelės gyvenimo istoriją, kuri įrodytų, jog kito žmogaus ieškoti nebereikia. Pasiruošimas – 5 min. Istorijos skaitymas – 2 min.

5 etapas – kūrybinė užduotis – sukurti porelės meilės paveikslą.
Pasiruošimas – iki 4 min. Pristatymas – 2 min.

Pabaiga. Pačios šauniausios įsimylėjėlių porelės apdovanojimas. Diplomų teikimas patiems kūrybingiausiems moksleiviams (pagal japonų meilės lyrikos žanrą cinquain). Skiriamos keturios prizinės vietos: rimčiausio, šmaikščiausio, originaliausio ir schematiškiausio.

Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas

Lietuvos Respublikos Specialiojo ugdymo įstatymas nustato specialiojo ugdymo sistemos sandarą, valdymą bei specialiųjų poreikių asmenų ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, papildomo ugdymo, profesinio ir aukštesniojo mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo organizavimo pagrindus. Šiame įstatyme keliami tokie uždaviniai:

•    padėti specialiųjų poreikių asmeniui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti dorą;

•    rengti specialiųjų poreikių asmenis savarankiškam gyvenimui;

•    teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims;

•    užtikrinti lygias teises specialiųjų poreikių asmenims įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą bei profesiją;

•    sudaryti tęstinio ugdymosi galimybes;

•    sudaryti sąlygas specialiųjų poreikių asmenims integruotai ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose.

Įstatyme pateikta specialiojo ugdymo sistemos sandara, specialiojo ugdymo organizavimo sąlygos, pedagoginės, psichologinės, socialinės ir medicininės pagalbos suteikimo realizavimo galimybės, specialistų rengimas, specialiųjų poreikių asmenų, jų tėvų bei globėjų, pedagogų teisės ir pareigos, specialiojo ugdymo valdymo ir finansavimo galimybė ir būtinybė.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas

Švietimo įstatymas nustato bendruosius Lietuvos Respublikos švietimo sistemos sandaros, veiklos ir valdymo pagrindus. Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, mokyklinį bei papildomą mokymą, įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose:

•    ikimokyklinėse ugdymo įstaigose;

•    vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose;

•    profesinėse mokyklose;

•    aukštesniosiose mokyklose;

•    papildomo mokymo įstaigose.

Jį sudaro keturios dalys:

1.    bendrieji nuostatai;

2.    moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė;

3.    švietimo proceso organizavimas ir valdymas;

4.    tarptautiniai ryšiai.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme yra numatyta visų mokymo pakopų įvairiuose mokymo įstaigose mokymo programa.

Jame yra numatomos Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos, dėstomosios kalbos (t.y. lietuvių) mokymas, sveikatos apsauga mokymo įstaigose, vaikų ir moksleivių su fiziniais ir psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas, mokesčio už mokslą sąlygos, materialinės paramos skyrimo būtinybės, taip pat pedagogų darbo apmokėjimas, vaikų bei jaunimo organizacijų Lietuvos švietimo įstaigose veikimas.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme apibrėžtos ne tik mokinių, bet tėvų bei globėjų ir pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė. Moksleiviai turi teisę:

•    stoti  į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas ir kitos  aplinkybės atitinka priėmimo į ją sąlygas;

•    sulaukę 15 metų,  savarankiškai apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

•    burtis į vaikų ir jaunimo  organizacijas, plėtoti jų veiklą būreliuose;

•    dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos nuostatuose numatyta tvarka;

•    eksternu laikyti bet kurios bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.

Be moksleivių teisių, pažymimos pareigos, t.y., kad moksleiviams mokslas privalomas iki 16 metų bendrojo lavinimo mokykloje imtinai.

Trečiojoje dalyje yra nustatytos mokslo metų ribos, švenčių ir atostogų dienos, švietimo įstaigų finansavimo sąlygos, įvairių fondų paramos teikimo galimybės, apibrėžta Švietimo ir kultūros ministerijos bei kitų įstaigų kompetencija švietimo srityje.

Ketvirtoji dalis skirta Lietuvos  gyventojų  teisėms  mokytis bei tarptautinėms sutartims aptarti.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas numato visą švietimo sistemos veiklą visose švietimo įstaigose ir visose švietimo pakopose bei ją reglamentuoja.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas

Mokyklos koncepcijoje aprašomi gimnazijos uždaviniai, struktūra, reikalavimai ugdymo turiniui ir pats mokyklos valdymas. Pagal mokyklos koncepciją kiekviena mokykla nusistato savo uždavinius, struktūrą, steigimą ir reorganizavimą, taip pat priėmimo į mokyklą tvarką, numato ugdymo organizavimą ir aprūpinimą, pedagogų pasiruošimo kvalifikacijos kartelę.

Mokyklos nuostatuose kiekviena mokykla nustato tikslus, uždavinius ir funkcijas, kurias savo veikloje ir siekia įgyvendinti. Nuostatai nustato mokinių priėmimo ir pašalinimo į mokyklą tvarką, moksleivių tėvų (ar vaiko globėjų), pedagogų teises ir pareigas, nurodo savivaldą, valdymo struktūrą, darbuotojų priėmimo į darbą ir darbo apmokėjimo tvarką, mokyklos baigimo ir išsilavinimo pažymėjimų išdavimo tvarką, mokyklos ryšius, mokyklos veiklos priežiūrą, turto naudojimą ir lėšų šaltinius bei dokumentų valdymo ir saugojimo aplinkybes.

Mokyklos ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė, kurią sudaro mokyklos vadovybės, mokytojų bei moksleivių atstovai. Mokyklos ugdymo planą įsakymu tvirtina direktorius. Jame paprastai yra aptariamas visas konkrečios mokyklos ugdymo proceso organizavimas, nurodomas projektinės veiklos organizavimo, ankstyvojo užsienio kalbos mokymo sąlygos, moksleivių pamokų krūvis, jo paskirstymas, savarankiško moksleivių mokymosi valandos. Gali būti nurodomos profiliavimo sąlygos, dalykų moduliai, įvairių mokomųjų dalykų valandų paskirstymas per savaitę.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė