Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.

KELIONIŲ IR VIETOVIŲ APRAŠYMAI

Dar viena labai populiari straipsnių grupė – kelionių ir vietovių aprašymai. Akivaizdžiai matyti susidomėjimas svetimomis šalimis ir kitomis kultūromis. Kelionės madingos buvo ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, todėl ir N. R. apie tai yra daugybė straipsnių. Rašė ne tik Matas Šalčius, bet prof. F. Kemėšis, A. Bendoravičius bei kt. Keliauti ir aprašyti patirtus įspūdžius, regis, buvo mados reikalas. Keliavo ne tik mokslininkai, bet ir mokiniai, studentai, o apie tai rašė Naujojoje Romuvoje (str. „Kauno meno mokyklos ekskursija Rygoje“, „Lietuviai Urugvajuje“, „Lietuvių ekskursija Airių žemėje“). Straipsnius galima skirstyti į dvi grupes: pastarieji labiau dalykiniai, informaciniai, savo turiniu dėmesį koncentruojantys į faktus, sąsajas su istorija, o kiti (A. Bendoravičius „Lietuvos Šveičarijoje“, kur kalbama apie Džūkiją, ypač Mato Šalčiaus „Laimingųjų žmonių sala“ apie Bali salą (Nr. 3. (55) p.60-61) ) skirti visuomenę ne tik supažindinti su kitomis šalimis, bet ir pateikti patirtus įspūdžius, gamtos aprašymus, nubrėžti tam tikros kultūros gaires, savitumus ir potekstėje dar nurodyti, kad tos šalies kultūra ir žmonių gyvenimas galėtų būti kaip siekiamybė, pavyzdys Lietuvai, kuriai derėtų pasimokyti taip gražiai gyventi, kaip tolimųjų kraštų žmonės gyvena („Gunung Anung papėdėje jie turi aukso kasyklas.

sokeja-soka-su-veduokle-bali

Jie kasa tuos daiktus ne pinigams daryti, bet papuošalams. Pinigai jų gyvenime, bendrai, atrodo jokio vaidmens nevadina.“ / „Baliečiai nežino, kas yra šių dienų materijalizmas ir industrizmas, ir yra laimingi. Kam jiems cukraus dirbtuvė, kad jie patenkinti savo naminiu rudu cukrumi, kurį gali lengvai iš cukraus švendrių namie pasidaryti ir kuris yra nemažiau saldus, kaip dirbtuvinis. Saloje nėra elgetų, pavargėlių, paliegėlių, nors nėra nei elgetynų, nei darbo namų, nei ligoninių. Geras maitinimasis, užuojauta vienas antram, visuotinis padorumas nugali ligas ir skurdą. Sala įsidėmėtina tuo, kad joje nėra nei esketizmo, nei isterinių šauksmų į dorovę ir susilaikymą, nei lytinio palaidumo.“).

sokejos-bali-ilsisi-po-sokiu

Mano nuomone, tokie straipsniai rodo ne tik Lietuvos atvirumą pasauliui, naujoms idėjoms, norą pamatyti ir sužinoti daugiau, bet ir troškimus neatsilikti, žengti koja kojon su pasauliu, viską žinoti apie atokiausius žemės kampelius, būti madingais ir taip kurti savąją kultūrą, nesvarbu, kad gal į kitas panašią, bet niekuo neprastesnę.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.

Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.

1932- ieji kultūros gyvenimo žurnalui „Naujajai Romuvai“ – tai antrieji gyvenimo metai. Pradėję veiklą 1931 – aisiais, pamilę kultūrą ir kūrybą nedidelis tuo metu buvęs neorganizuotų bendradarbių aktyvistų būrelis antraisiais metais išsiveržė į spaudos vandenyną, tapo planingesnis. Žurnale susibūrė daugybė rašančiųjų: Vyt. Alantas, St. Anglickis, P. Babickas, J. Banaitis, Kun. Dr. V. Bartuška, V. Bičiūnas, Bern. Brazdžionis, Br. Buivydaitė, S. Čiurlionienė – Kymantaitė, M. Dobužinskis, P. Galaunė, Liudas Gira, Dr. J. Grinius, J. A. Herbačiauskas, K. Inčiūra, prof. Jonynas, Dr. V. Juodeika, J. Karosas, A. Šapoka, Matas Šalčius, Ig. Šeinius, J. Švaistas, prof. S. Kolupaila, M. Lastauskienė, A. Maceina, J. Marcinkevičius, N. Mazalaitė, prof. Mykolaitis Putinas, P. Orintaitė, G. Petkevičaitė, A. Sabaliauskas, J. Savickis, prof. V. Sezemanas, A. Vaičiulaitis, M. Vaitkus ir kt. Pirmiausia inteligentams skirtas žurnalas („N. R. skiriama tik inteligentams, kurie paprastai, jau gali viską kritiškai vertinti.“ (48 (100))) apima daugelį kultūros sričių, vertina kultūriniu požiūriu: literatūrą, dailę, teatrą, muziką, švietimą, mokslą, kiną, radiją, visuomeninius ir ekonominius klausimus. Politikos klausimai gvildenami tik tiek, kiek tai naudinga kultūriniu požiūriu. Religija taip pat neliekama nuošaly, tačiau ji per daug neaktualizuojama. Nors orientuojamasi į naujausius literatūros, meno ir mokslo laimėjimus, tačiau nepamirštama ir istorija. Straipsniuose žvalgomasi į didingus praeities įvykius („Dokumentai iš lietuvių kovų su vokiečiais“), prisimenami iškilieji visuomenės veikėjai („Vytauto Didžiojo kovos dėl žemaičių ir Klaipėdos“, „Mindaugo auka“, „Jonas Maironis – Mačiulis“, „Kęstutis: 550 metų mirties sukaktuvėms paminėti“, „Vytauto Didžiojo vardu paženklinta literatūra“, „Kristijonas Donelaitis“). Istorija tam tikra prasme idealizuojama, rodoma kaip teigiamas pavyzdys dabarčiai.

Bendrais bruožais norisi paminėti, jog pats žurnalas turi misiją ne tik patobulinti, bet ir kurti Lietuvos kultūrinį gyvenimą, pavyti Vakarus (nes dabar tauta yra šiek tiek atsilikus). Lietuva neturėtų užsidaryti nuo savo kaimynų, tačiau ir per daug į juos nesižvalgyti. Rekomenduotina žvelgti kur kas toliau. Dėl to Naujojoje Romuvoje straipsnių spektras temų atžvilgiu labai platus: nuo Lietuvos aktualijų, meno, kultūros klausimų iki atokiausių pasaulio kampelių aprašymų, supažindinimo su naujausiais fizikos, matematikos, astronomijos, biologijos, paleontologijos, sociologijos, istorijos, archeologijos mokslo atradimais bei idėjomis.

Iš esmės N. R. brėžia ribą aplink save labai toli, puoselėja plačias užmačias, tačiau (bent jau apie 1932 metų numerius) norėtųsi kalbėti lyginant čia, t. y. Lietuvą, ir ten – pasaulį. Susidaro įspūdis, jog žurnalas, nuolat žvalgydamasis į pasaulį, ne tik sugeba pritraukti daug skaitytojų, bet ir semiasi idėjų saviems straipsniams. Esama vieno kito straipsnio, kuris dubliuojamas, arba tokių, kurie yra kaip atsakas užsienio naujienoms, pvz.: skyrelyje „aiduose iš užsienio“ yra str. „Ekonominiai pasaulio negalavimai“, kur aptariama, kaip Rytuose neramu, o Vakarai (Anglija, Vokietija ir net Amerika) kenčia būdami be darbo ir be duonos kąsnio, žodžiu, daug dėmesio skiriama fabrikams, įmonėms, darbininkams, ūkiui aptarti, o tuo tarpu vėlesniame N. R. numeryje spausdintas Dr. Gr. Valančiaus str. (Nr. 9, p. 48) pavadinimu „Ekonominė krizė“, jau prisimenant pasaulio krizę, aiškinami Lietuvos sunkumai ir jų kilmė, atkreipiamas dėmesys, kad susilpnėjęs ūkis, nusilpus perkamoji galia, tačiau Lietuva, priešingai nei pasaulis, dar katastrofos nepajuto. Iš tokių straipsnių matyti, kas Lietuvos žmonėms 1932 metais atrodė ypač aktualu.

Pradėjus kalbą pavyzdžiu, atkreipiu dėmesį į tai, kas aptariant N. R. dominuos visame pranešime.

Naujoji Romuva, kaip jau buvo minėta, straipsnių spektru apėmė beveik visas gyvenimo sritis, domėjosi viskuo ir traukė įvairiausių skaitytojų dėmesį. Kylantį žurnalo populiarumą, mano nuomone, lėmė ne tik straipsnių įvairovė, bet labiau tai, kad jie buvo susiję ne tik su Lietuva, jos įvykiais, kultūriniu gyvenimu, menais, bet tai, kad žurnalas tarsi pasirinko tuo metu labai aktualią rašymo strategiją, t.y. domėtis ir šviesti liaudį apie tai, kas vyksta pasaulyje, lyginti jį su Lietuva ir Lietuvą su pasauliu bei vytis užsienį kultūriniu požiūriu.

Pagal strategiją „čia ir ten“ galima skirti keletą aktualių temų: jau minėta ekonomika, taip pat knygos, literatūrinis gyvenimas, teatras ir kiti menai, mokslas, sportas, kelionių ir vietovių aprašymai, augantis jaunimas, jų auklėjimas, švietimo dalykai, svarbūs užsienio įvykiai, tam tikri faktai ir idėjos.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.