Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (IV dalis)

Nuotykių literatūra susiformavo XIX a. ir yra artimai susijusi su istorinio romano poetika, tik čia pirmame plane yra pramanytas siužetas, svarbiausia nuotykiai, todėl dažniausiai apsieinama be istorinių aplinkybių.

Nuotykinės literatūros įvaizdį formavo Tomas Main Ridas (1818 –1883 m.) – populiarus anglų prozininkas. Jis buvo šventiko sūnus, bet turėjo klajūno sielą. Jo gyvenimas primena avantiūrinį romaną: apkeliavo Šiaurės ir Pietų Ameriką, Meksikos dykumas, tad daugelio jo romanų veiksmas būtent tose vietovėse ir vyksta. Geriausiai žinomi Tomo Main Rido romanai yra „Kvarteronė“, „Raitelis be galvos“, „Oceola, seminolų vadas“ ir „Baltasis vadas“.

Klasikiniu avantiūristiniu romanu tapo „Raitelis be galvos“. Tai tipiškas nuotykių romanas su intriga, paslaptimis bei aštriais siužeto vingiais. Intrigos ašis – paslaptinga raitelio be galvos figūra. Taip pat romane dominuoja meilės trikampiai ir konfliktinės situacijos. Visuose romanuose aštrios visuomeninės problemos, svarbūs pažintiniai momentai, nevengiama peizažų, būdingas veržlus veiksmas. Tokie deriniai lemia rašytojo savitumą. Romanų pabaigoje ryškėja personažų santykiai, meilės atomazga, pabaigos visada laimingos, tarsi pasakų.

Robertas Luisas Stivensonas (1850 – 1894 m.) škotų kilmės novelistas, poetas, rašytojas ir keliautojas, kuris itin domėjosi Valterio Skoto kūryba. R. L. Stivensonas buvo vienturtis turtingų tėvų vaikas, tad matė visko daug daugiau, nei kiti vaikai. Jį itin traukė jūra. Studijuodamas koledže praleidinėdavo paskaitas, kad galėtų užsiimti jam patinkančia veikla – kelionėmis. Keliaudamas daug rašė. Jo kūryba gausi žanrų prasme: kūrė eilėraščius, rašė kelionių knygas, apybraižas, apsakymus, apysakas, romanus.

Stivensono kūrybinė šlovė prasidėjo nuo romano „Lobių sala“ 1883 m. Ši knyga reprezentuoja grynąjį nuotykinį romaną, specialiai adresuotą paaugliams. Net ir savo atsiradimo aplinkybėmis „Lobių sala“ susijusi su paaugliu. Romane išlaikomi visi nuotykių literatūrai būdingi bruožai. Vienas svarbiausių knygos ypatumų – maksimalus adresato pojūtis. Skaitytojas – tai 12 – 13 metų berniukas. Romano centre – saloje paslėptas lobis, o herojus  – 12 metų Džimas Hokinsas – sumanus, ištvermingas, visada besilaikantis garbės žodžio, doras berniukas. Jis atsitiktinai randa salos žemėlapį ir ima organizuoti lobio paieškas. Autorius turi progos parodyti vaikišką nepatyrimą – bendradarbiavimą su piratais. Palaipsniui kuriamos konfliktinės situacijos, lobis įgauna simbolinę prasmę.

Romane ryškūs veikėjų paveikslai: be Džimo gan spalvingas gydytojo Lipsio paveikslas, taip pat kapitono bei romantiko Krelonio asmenybės. Veikėjų pasaulis romane visiškai vyriškas, išskyrus tai, kad veikia viena moteris – Džimo mama. Spalvingiausias veikėjas piratas, laivo virėjas – veidmainis, klastūnas Ilgasis Džonas Silveris.

„Lobių sala“ žavi puikia stilistika, o vienas patraukliausių bruožų – didaktikos nebuvimas.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (I dalis)
Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (II dalis)
Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (III dalis)
Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (V dalis)
Klasikinė literatūra vaikams
Vaikų literatūra: terminas ir funkcijos
Romantizmas vaikų literatūroje

Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.

SPORTAS

Naujoji Romuva fiksuoja ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos sporto įvykius. Daug pranešimų, informacijos apie pasaulio čempionatus, taip pat olimpiadas, laimėjimus ir laimėtojus. Dominuojanti ir populiariausia sporto šaka tuo laiku laikytinas futbolas. Nors pranešimai neilgi, bet juose daug pompastikos, džiugesio, laimėjimo azarto. Bet vėlgi, labai įdomus faktas, kad entuziazmas ir pakili nuotaika trykšta tik iš straipsnių, kurie sieti su Lietuvos laimėjimais: „Kas gali sakyti, kad mes blogi futbolininkai? Juk mes „aplamdėme“ Pabaltijo čempionus estus.“ (Nr. 32-3 p. 720), kiti straipsniai santūresni, labiau faktų fiksavimas, skaitytojų informavimas apie buvusius įvykius Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Italijoje, Amerikoje, Prancūzijoje ir kt.. Vienas iš įdomesnių straipsnių „Moterys lakūnės“ (Nr. 22 (74) p. 520).

moterys-lakunes-anny

„Seniau moteris lakūnė visiems buvo didelė naujiena, tačiau šiandien jų yra jau ik valiai. Bemaž kiekviena amerikiečių ar anglų naujųjų pramonininkų dukrelė, atsibodėjus amžinais „kavalierių“ meilinimaisi dabar stengiasi iš to pilkojo pasaulio pabėgti – į begalines erdves, kur amžina saulė ir laisvė, kur negirdėti tų įkyrių vyrų posakių: „aš tave myliu amžinai“, „aš be tavęs gyventi negaliu…“. Būti išlaisvintai mergaitei, iš gerų namų ir nemokėti skraidyti dabar reiškia beveik tą patį, ką seniau – nemokėti pasirašyti. Taip, jau tokia, mat, mada: nieko nepadarysi…“ Nors straipsnyje minimos amerikietės ir anglės, tačiau iš esmės kalbama apie dabartines žymiausias Vokiečių lakūnes, kurios pasiekė nemažų rezultatų: pvz.: Liesel Bach laimėjo pirmą vietą už gražiausią skraidymą.

moterys-lakunes-liesel-bach

Apskritai tokia informacija Lietuvoje tuo metu jau nebuvo labai stebinanti, bet labiau informacinio, švietėjiško pobūdžio, „propagandinė“ (teigiama prasme), palaikanti moteris kaip visavertes visuomenės veikėjas. Svarbu pastebėti, kad tokio pobūdžio straipsniai vis dar formavo moters suvokimą visuomenėje ir šeimoje. Be skraidymo kaip „mados reikalo“, nevengiama pažymėti, jog jis „kaip amatas ar specialybė, vis dar tebelieka vyrų dalykas“, o moterims tai gali būti tik pomėgis.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.

Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.

KELIONIŲ IR VIETOVIŲ APRAŠYMAI

Dar viena labai populiari straipsnių grupė – kelionių ir vietovių aprašymai. Akivaizdžiai matyti susidomėjimas svetimomis šalimis ir kitomis kultūromis. Kelionės madingos buvo ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, todėl ir N. R. apie tai yra daugybė straipsnių. Rašė ne tik Matas Šalčius, bet prof. F. Kemėšis, A. Bendoravičius bei kt. Keliauti ir aprašyti patirtus įspūdžius, regis, buvo mados reikalas. Keliavo ne tik mokslininkai, bet ir mokiniai, studentai, o apie tai rašė Naujojoje Romuvoje (str. „Kauno meno mokyklos ekskursija Rygoje“, „Lietuviai Urugvajuje“, „Lietuvių ekskursija Airių žemėje“). Straipsnius galima skirstyti į dvi grupes: pastarieji labiau dalykiniai, informaciniai, savo turiniu dėmesį koncentruojantys į faktus, sąsajas su istorija, o kiti (A. Bendoravičius „Lietuvos Šveičarijoje“, kur kalbama apie Džūkiją, ypač Mato Šalčiaus „Laimingųjų žmonių sala“ apie Bali salą (Nr. 3. (55) p.60-61) ) skirti visuomenę ne tik supažindinti su kitomis šalimis, bet ir pateikti patirtus įspūdžius, gamtos aprašymus, nubrėžti tam tikros kultūros gaires, savitumus ir potekstėje dar nurodyti, kad tos šalies kultūra ir žmonių gyvenimas galėtų būti kaip siekiamybė, pavyzdys Lietuvai, kuriai derėtų pasimokyti taip gražiai gyventi, kaip tolimųjų kraštų žmonės gyvena („Gunung Anung papėdėje jie turi aukso kasyklas.

sokeja-soka-su-veduokle-bali

Jie kasa tuos daiktus ne pinigams daryti, bet papuošalams. Pinigai jų gyvenime, bendrai, atrodo jokio vaidmens nevadina.“ / „Baliečiai nežino, kas yra šių dienų materijalizmas ir industrizmas, ir yra laimingi. Kam jiems cukraus dirbtuvė, kad jie patenkinti savo naminiu rudu cukrumi, kurį gali lengvai iš cukraus švendrių namie pasidaryti ir kuris yra nemažiau saldus, kaip dirbtuvinis. Saloje nėra elgetų, pavargėlių, paliegėlių, nors nėra nei elgetynų, nei darbo namų, nei ligoninių. Geras maitinimasis, užuojauta vienas antram, visuotinis padorumas nugali ligas ir skurdą. Sala įsidėmėtina tuo, kad joje nėra nei esketizmo, nei isterinių šauksmų į dorovę ir susilaikymą, nei lytinio palaidumo.“).

sokejos-bali-ilsisi-po-sokiu

Mano nuomone, tokie straipsniai rodo ne tik Lietuvos atvirumą pasauliui, naujoms idėjoms, norą pamatyti ir sužinoti daugiau, bet ir troškimus neatsilikti, žengti koja kojon su pasauliu, viską žinoti apie atokiausius žemės kampelius, būti madingais ir taip kurti savąją kultūrą, nesvarbu, kad gal į kitas panašią, bet niekuo neprastesnę.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.

Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.

1932- ieji kultūros gyvenimo žurnalui „Naujajai Romuvai“ – tai antrieji gyvenimo metai. Pradėję veiklą 1931 – aisiais, pamilę kultūrą ir kūrybą nedidelis tuo metu buvęs neorganizuotų bendradarbių aktyvistų būrelis antraisiais metais išsiveržė į spaudos vandenyną, tapo planingesnis. Žurnale susibūrė daugybė rašančiųjų: Vyt. Alantas, St. Anglickis, P. Babickas, J. Banaitis, Kun. Dr. V. Bartuška, V. Bičiūnas, Bern. Brazdžionis, Br. Buivydaitė, S. Čiurlionienė – Kymantaitė, M. Dobužinskis, P. Galaunė, Liudas Gira, Dr. J. Grinius, J. A. Herbačiauskas, K. Inčiūra, prof. Jonynas, Dr. V. Juodeika, J. Karosas, A. Šapoka, Matas Šalčius, Ig. Šeinius, J. Švaistas, prof. S. Kolupaila, M. Lastauskienė, A. Maceina, J. Marcinkevičius, N. Mazalaitė, prof. Mykolaitis Putinas, P. Orintaitė, G. Petkevičaitė, A. Sabaliauskas, J. Savickis, prof. V. Sezemanas, A. Vaičiulaitis, M. Vaitkus ir kt. Pirmiausia inteligentams skirtas žurnalas („N. R. skiriama tik inteligentams, kurie paprastai, jau gali viską kritiškai vertinti.“ (48 (100))) apima daugelį kultūros sričių, vertina kultūriniu požiūriu: literatūrą, dailę, teatrą, muziką, švietimą, mokslą, kiną, radiją, visuomeninius ir ekonominius klausimus. Politikos klausimai gvildenami tik tiek, kiek tai naudinga kultūriniu požiūriu. Religija taip pat neliekama nuošaly, tačiau ji per daug neaktualizuojama. Nors orientuojamasi į naujausius literatūros, meno ir mokslo laimėjimus, tačiau nepamirštama ir istorija. Straipsniuose žvalgomasi į didingus praeities įvykius („Dokumentai iš lietuvių kovų su vokiečiais“), prisimenami iškilieji visuomenės veikėjai („Vytauto Didžiojo kovos dėl žemaičių ir Klaipėdos“, „Mindaugo auka“, „Jonas Maironis – Mačiulis“, „Kęstutis: 550 metų mirties sukaktuvėms paminėti“, „Vytauto Didžiojo vardu paženklinta literatūra“, „Kristijonas Donelaitis“). Istorija tam tikra prasme idealizuojama, rodoma kaip teigiamas pavyzdys dabarčiai.

Bendrais bruožais norisi paminėti, jog pats žurnalas turi misiją ne tik patobulinti, bet ir kurti Lietuvos kultūrinį gyvenimą, pavyti Vakarus (nes dabar tauta yra šiek tiek atsilikus). Lietuva neturėtų užsidaryti nuo savo kaimynų, tačiau ir per daug į juos nesižvalgyti. Rekomenduotina žvelgti kur kas toliau. Dėl to Naujojoje Romuvoje straipsnių spektras temų atžvilgiu labai platus: nuo Lietuvos aktualijų, meno, kultūros klausimų iki atokiausių pasaulio kampelių aprašymų, supažindinimo su naujausiais fizikos, matematikos, astronomijos, biologijos, paleontologijos, sociologijos, istorijos, archeologijos mokslo atradimais bei idėjomis.

Iš esmės N. R. brėžia ribą aplink save labai toli, puoselėja plačias užmačias, tačiau (bent jau apie 1932 metų numerius) norėtųsi kalbėti lyginant čia, t. y. Lietuvą, ir ten – pasaulį. Susidaro įspūdis, jog žurnalas, nuolat žvalgydamasis į pasaulį, ne tik sugeba pritraukti daug skaitytojų, bet ir semiasi idėjų saviems straipsniams. Esama vieno kito straipsnio, kuris dubliuojamas, arba tokių, kurie yra kaip atsakas užsienio naujienoms, pvz.: skyrelyje „aiduose iš užsienio“ yra str. „Ekonominiai pasaulio negalavimai“, kur aptariama, kaip Rytuose neramu, o Vakarai (Anglija, Vokietija ir net Amerika) kenčia būdami be darbo ir be duonos kąsnio, žodžiu, daug dėmesio skiriama fabrikams, įmonėms, darbininkams, ūkiui aptarti, o tuo tarpu vėlesniame N. R. numeryje spausdintas Dr. Gr. Valančiaus str. (Nr. 9, p. 48) pavadinimu „Ekonominė krizė“, jau prisimenant pasaulio krizę, aiškinami Lietuvos sunkumai ir jų kilmė, atkreipiamas dėmesys, kad susilpnėjęs ūkis, nusilpus perkamoji galia, tačiau Lietuva, priešingai nei pasaulis, dar katastrofos nepajuto. Iš tokių straipsnių matyti, kas Lietuvos žmonėms 1932 metais atrodė ypač aktualu.

Pradėjus kalbą pavyzdžiu, atkreipiu dėmesį į tai, kas aptariant N. R. dominuos visame pranešime.

Naujoji Romuva, kaip jau buvo minėta, straipsnių spektru apėmė beveik visas gyvenimo sritis, domėjosi viskuo ir traukė įvairiausių skaitytojų dėmesį. Kylantį žurnalo populiarumą, mano nuomone, lėmė ne tik straipsnių įvairovė, bet labiau tai, kad jie buvo susiję ne tik su Lietuva, jos įvykiais, kultūriniu gyvenimu, menais, bet tai, kad žurnalas tarsi pasirinko tuo metu labai aktualią rašymo strategiją, t.y. domėtis ir šviesti liaudį apie tai, kas vyksta pasaulyje, lyginti jį su Lietuva ir Lietuvą su pasauliu bei vytis užsienį kultūriniu požiūriu.

Pagal strategiją „čia ir ten“ galima skirti keletą aktualių temų: jau minėta ekonomika, taip pat knygos, literatūrinis gyvenimas, teatras ir kiti menai, mokslas, sportas, kelionių ir vietovių aprašymai, augantis jaunimas, jų auklėjimas, švietimo dalykai, svarbūs užsienio įvykiai, tam tikri faktai ir idėjos.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.