Naujoji Romuva | Lietuvių kalba ir literatūra

Faustas Kirša

Faustas Kirša – lietuvių poetas, publicistas, gimęs 1891 metais vasario 13 dieną Senadvaryje (tuometinė Rusijos imperija). Jis mokėsi Vilniaus ir Maskvos gimnazijose, Berlyne studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, filosofiją, estetiką ir architektūrą, Vilniuje baigė pedagogikos kursus ir dvejus metus mokytojavo. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo gerai žinomas žurnalistas. Jis redagavo žurnalą „Menas“, leidinius „Dainava“, „Baras“, „Pradai ir žygiai“, dirbo žurnalo „Naujoji Romuva“ ir almanacho „Varpai“ redakcijose. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui emigravo į Ameriką. Užsienyje taip pat aktyviai reiškėsi visuomeninėje bei literatūrinėje veikloje: vadovavo lietuvių kolonijai Luebecke, Bostone dirbo su skautais; gausiai bendradarbiavo spaudoje.

Į literatūrinį darbą Faustas Kirša įsijungė 1912 metais, kai „Ateityje“ paskelbiamos jo kūrybos eilės. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Verpetai“ (1918 m.), po kurių sekė rinkiniai „Aidų aidučiai“ (1921 m.), „Suverstos vagos“ (1927 m.), poema „Rimgaudo žygis“ (1929 m.), satyros „Pelenai“, „Giesmės“ (1934 m.) ir kt.

Visą Fausto Kiršos kūrybinį kelią galima skirstyti dviem etapais:
1. Pirmasis – tai trys poezijos rinkiniai: poezija asmeniška, dominuoja lyriškos nuotaikos (čia priklauso ir pats didžiausias poezijos ciklas „Aidų Aidužiai“ – virš 100 eilėraščių), meditaciškai kalbama apie meilę. Cikle poetas bando atviriau atsigręžti į savo paties dvasinę patirtį kaip lyrikos šaltinį:

Jūs visos su manim, naktinės mintys,
Suskridote ir džiaugtis, ir kankintis
Išvargusia širdim tylaus klajūno.
Štai plunksna, rašalas ir leksikonas,
Ir smegenys nubudo embrionas, –
Pridėkit jam sparnus, aš duosiu kūną! (iš poezijos ciklo „Aidų Aidužiai“, eil. „Poetai“)

2. Tai kūryba, kurioje dominuoja filosofinė mintis ir refleksija. Šiam kūrybos laikui priklauso satyrinė poema „Pelenai“, persmelkta ironija ir sarkazmu.

F. Kirša kūrė per daug abstrakčią poeziją. Jo poveikis naujosios lietuvių poezijos raidoje buvo minimalus, nepalyginamai menkesnis už jo bendraamžių V. M.- Putino ir Balio Sruogos.
__________________________

Lietuvos istorinė ir kultūrinė situacija 1918 – 1940 metais (II dalis)

1926 m. keturvėjininkai skaitytojus ėmė traukti per radiją, pasitelkė spaudą, organizavo renginius. Keturvėjininkams priklausė iniciatorius K. Binkis, S. Šemerys, J. Tysliava, A. Rimvydis, P. Tarulis, A. Šimėnas, J. Švaistas, T. Tilvytis, J. Žlabys, A. Gricius, P. Janeliūnas. Šie kūrėjai save laikė moderniojo meno atstovais, rėmėsi futurizmo ir ekspresionizmo estetikos principais: kritikavo tradicinius literatūros kanonus, tautinį romantizmą, simbolistų bei estetų kūrybą, maištavo prieš savo meto vyresniąją rašytojų kartą.

1921 m. jie pradėjo skelbti kūrinius periodinėje spaudoje, o 1922 m. išleido leidinį „Keturių vėjų pranašas“, po kurio ir žurnalą „Keturi vėjai“. Juose išdėstė savo kūrybinius principus. Šis sąjūdis davė stimulą trečiafrontininkų grupei susidaryti.

Prasidėjus nepriklausomybės kovoms, atsirado palankios galimybės atgimti periodinei spaudai, ypač laikraščiams ir savaitraščiams. Pasirodė apie 2000 leidinių. Periodika tapo gausi, bet nevienalytė. Žymiai pakilo išprusimo lygis. Buvo leidžiami laikraščiai: „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“, „Kauno žinios“ „Lietuvos balsas“, „Tėvynės sargas“, „Lietuvos ūkininkas“ ir kiti. Žurnalai pradėti leisti nuo 1920 m. ir ėjo ketverius metus: „Aušrinė“, „Ateitis“, „Pavasaris“ ir daugelis kitų. Redaktoriais tuo metu dirbo V. Krėvė, L. Gira. Juose savo kūrinius spausdino neoromantinės krypties atstovai.

Ėjo ir katalikiškos krypties žurnalai: „Vairas“, „Vaidilutė“, kairieji literatai leido „Prošvaistę“, „Kultūrą“, keturvėjininkai spausdino „Keturis vėjus“, Petras Juodelis 1929–1931 m. leido ir redagavo literatūrinį žurnalą „Pjūvis“, jame skelbė neoromantizmo idėjas, kritikavo keturvėjininkus. Žurnale bendradarbiavo Jonas Aistis, Juozas Banaitis, Henrikas Ernestas Blazas, Viktoras Katilius, Antanas Miškinis ir kiti.

Svarbiausias 4-ojo dešimtmečio kultūros leidinys – modernios literatūros almanachas „Granitas” (1930 m.). Tai katalikiškojo sparno leidinys vėliau peraugęs į „Naująją Romuvą“, kuri tapo moderniu laikraščiu. Abu leidinius redagavo Juozas Keliuotis, o pastarojo dar buvo ir steigėjas, leidėjas. „Naujoji Romuva“ – tai iliustruotas savaitinis kultūros, literatūros ir meno žurnalas. Jame pristatoma itin plati 4-ojo dešimtmečio Lietuvos ir Vakarų pasaulio moderniosios kultūros panorama.

1930–1931 m. Kaune leistas kairiųjų inteligentų žurnalas „Trečias frontas“, kurį redagavo Bronys Raila, Jonas Šimkus, Antanas Venclova. Žurnalas atstovavo antifašistinės krypties literatūros grupuotei „Trečiafrontininkai“. „Trečiasis frontas“ sulaukė plataus visuomeninio dėmesio ir turėjo įtakos tolesnei pažangiosios lietuvių literatūros raidai.

Lietuvos universitetas (vėliau Kauno universitetas) nuo 1930 m. leido „Darbus ir dienas“. Tai buvo Humanitarinių mokslų fakulteto mokslo darbų tęstinis leidinys. „Darbus ir dienas“ redagavo Vincas Krėvė – Mickevičius, Egidijus Aleksandravičius ir Leonas Gudaitis (redaguoja dar ir šiandien).
_________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

XIX amžiaus Lietuva
Lietuvos istorinė ir kultūrinė situacija 1918 – 1940 metais (I dalis)

Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.

SPORTAS

Naujoji Romuva fiksuoja ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos sporto įvykius. Daug pranešimų, informacijos apie pasaulio čempionatus, taip pat olimpiadas, laimėjimus ir laimėtojus. Dominuojanti ir populiariausia sporto šaka tuo laiku laikytinas futbolas. Nors pranešimai neilgi, bet juose daug pompastikos, džiugesio, laimėjimo azarto. Bet vėlgi, labai įdomus faktas, kad entuziazmas ir pakili nuotaika trykšta tik iš straipsnių, kurie sieti su Lietuvos laimėjimais: „Kas gali sakyti, kad mes blogi futbolininkai? Juk mes „aplamdėme“ Pabaltijo čempionus estus.“ (Nr. 32-3 p. 720), kiti straipsniai santūresni, labiau faktų fiksavimas, skaitytojų informavimas apie buvusius įvykius Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Italijoje, Amerikoje, Prancūzijoje ir kt.. Vienas iš įdomesnių straipsnių „Moterys lakūnės“ (Nr. 22 (74) p. 520).

„Seniau moteris lakūnė visiems buvo didelė naujiena, tačiau šiandien jų yra jau ik valiai. Bemaž kiekviena amerikiečių ar anglų naujųjų pramonininkų dukrelė, atsibodėjus amžinais „kavalierių“ meilinimaisi dabar stengiasi iš to pilkojo pasaulio pabėgti – į begalines erdves, kur amžina saulė ir laisvė, kur negirdėti tų įkyrių vyrų posakių: „aš tave myliu amžinai“, „aš be tavęs gyventi negaliu…“. Būti išlaisvintai mergaitei, iš gerų namų ir nemokėti skraidyti dabar reiškia beveik tą patį, ką seniau – nemokėti pasirašyti. Taip, jau tokia, mat, mada: nieko nepadarysi…“ Nors straipsnyje minimos amerikietės ir anglės, tačiau iš esmės kalbama apie dabartines žymiausias Vokiečių lakūnes, kurios pasiekė nemažų rezultatų: pvz.: Liesel Bach laimėjo pirmą vietą už gražiausią skraidymą.

Apskritai tokia informacija Lietuvoje tuo metu jau nebuvo labai stebinanti, bet labiau informacinio, švietėjiško pobūdžio, „propagandinė“ (teigiama prasme), palaikanti moteris kaip visavertes visuomenės veikėjas. Svarbu pastebėti, kad tokio pobūdžio straipsniai vis dar formavo moters suvokimą visuomenėje ir šeimoje. Be skraidymo kaip „mados reikalo“, nevengiama pažymėti, jog jis „kaip amatas ar specialybė, vis dar tebelieka vyrų dalykas“, o moterims tai gali būti tik pomėgis.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.

Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.

KELIONIŲ IR VIETOVIŲ APRAŠYMAI

Dar viena labai populiari straipsnių grupė – kelionių ir vietovių aprašymai. Akivaizdžiai matyti susidomėjimas svetimomis šalimis ir kitomis kultūromis. Kelionės madingos buvo ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, todėl ir N. R. apie tai yra daugybė straipsnių. Rašė ne tik Matas Šalčius, bet prof. F. Kemėšis, A. Bendoravičius bei kt. Keliauti ir aprašyti patirtus įspūdžius, regis, buvo mados reikalas. Keliavo ne tik mokslininkai, bet ir mokiniai, studentai, o apie tai rašė Naujojoje Romuvoje (str. „Kauno meno mokyklos ekskursija Rygoje“, „Lietuviai Urugvajuje“, „Lietuvių ekskursija Airių žemėje“). Straipsnius galima skirstyti į dvi grupes: pastarieji labiau dalykiniai, informaciniai, savo turiniu dėmesį koncentruojantys į faktus, sąsajas su istorija, o kiti (A. Bendoravičius „Lietuvos Šveičarijoje“, kur kalbama apie Džūkiją, ypač Mato Šalčiaus „Laimingųjų žmonių sala“ apie Bali salą (Nr. 3. (55) p.60-61) ) skirti visuomenę ne tik supažindinti su kitomis šalimis, bet ir pateikti patirtus įspūdžius, gamtos aprašymus, nubrėžti tam tikros kultūros gaires, savitumus ir potekstėje dar nurodyti, kad tos šalies kultūra ir žmonių gyvenimas galėtų būti kaip siekiamybė, pavyzdys Lietuvai, kuriai derėtų pasimokyti taip gražiai gyventi, kaip tolimųjų kraštų žmonės gyvena („Gunung Anung papėdėje jie turi aukso kasyklas.

Jie kasa tuos daiktus ne pinigams daryti, bet papuošalams. Pinigai jų gyvenime, bendrai, atrodo jokio vaidmens nevadina.“ / „Baliečiai nežino, kas yra šių dienų materijalizmas ir industrizmas, ir yra laimingi. Kam jiems cukraus dirbtuvė, kad jie patenkinti savo naminiu rudu cukrumi, kurį gali lengvai iš cukraus švendrių namie pasidaryti ir kuris yra nemažiau saldus, kaip dirbtuvinis. Saloje nėra elgetų, pavargėlių, paliegėlių, nors nėra nei elgetynų, nei darbo namų, nei ligoninių. Geras maitinimasis, užuojauta vienas antram, visuotinis padorumas nugali ligas ir skurdą. Sala įsidėmėtina tuo, kad joje nėra nei esketizmo, nei isterinių šauksmų į dorovę ir susilaikymą, nei lytinio palaidumo.“).

Mano nuomone, tokie straipsniai rodo ne tik Lietuvos atvirumą pasauliui, naujoms idėjoms, norą pamatyti ir sužinoti daugiau, bet ir troškimus neatsilikti, žengti koja kojon su pasauliu, viską žinoti apie atokiausius žemės kampelius, būti madingais ir taip kurti savąją kultūrą, nesvarbu, kad gal į kitas panašią, bet niekuo neprastesnę.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.

Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.

Naujojoje Romuvoje būta ir skyrelio „MOKSLAS“, kuriame talpinti patys naujausi straipsniai apie mokslo pasiekimus, atradimus, mokslinę veiklą ypač svetur, universitetus ir juose skleistas naujausias idėjas, naujuosius mokslus, kurie turėtų būti aktualūs ir naudingi Lietuvai („Iš naujosios pedagogikos“ Nr. 5(57) p. 119 – apie dabartinį auklėjimą Italijoje ir jo principus, „Universitetas dabartyje“ Nr. 5(57) p. 119 – Apie Milano universitetą, jo siekius, uždavinius ir t.t.

„Geopolitika – naujas mokslas“ – supažindinama, kas tai, kuo remiasi, ko siekia: „Geopolitika visiškai pamatuotai stato klausimą: kaip gali savo tautą vesti į geresnę ateitį tas žmogus, kuris, gal būt, nežino savo ūkio gyvenimo sąlygų, ir kuris apie viską nori žinoti ir spręsti sėdėdamas prie rašomojo stalo.“; „Atrado ketvirtąją Gizeh piramidę“ Nr. 11 (631) p. 264; „Lietuviai Italijos universitetuose“ Nr. 36 (88) p. 747: su nostalgija prisimenama talija ir Lietuvos bei Lenkijos jaunimas plaukte plaukęs anksčiau ten mokytis, o vėliau grįžęs ir parsivežęs dali Italijos kultūros, „kurios dėka pakrypome į dinamiškus vakarus, o nenugrimzdome slavų pasyvumo jūroje.“; „XVI tarptautinis fizijologų kongresas Romoje“ ).

Įdomu tai, kad prie mokslo skelbti rekordai, pasiekimai, pvz.: str. „Ilgiausia pasaulyje poema“ (Nr. 5 (57) p. 119). Galima pasigesti Lietuvos mokslo atradimų, tam tikrų tyrimų, naujovių, tarsi Lietuvoje nieko nevyktų, o pasaulis naujoje dirvoje tiks stato, kuria, siekia, atranda, modernėja… bet Lietuvoje tuo metu išties mokslas nebuvo tiek daug pasiekęs, kad prilygtų pasauliui, tad tokie aprašymai tuo metu labai kėlė kultūros lygį.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.