Žyma: Pamokų planai

Vytautas Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka

Tema. V. Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“.

Tikslai:

•    mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
•    lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;
•    ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėją;
•    lavintis skaitymo įgūdžius.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, užduotys.

Kabineto paruošimas. Prieš pamoką nuvaloma lenta, užrašoma joje pamokos tema.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką buvo skaitytas ir analizuotas Oskaro Vaildo pasaka „Laimingasis princas“, kuriame mokiniai bandė diskutuoti apie kūrinyje esančias socialines problemas, egoizmą bei altruizmą.

Šią pamoką bus skaitomas kūrinys „Molio Motiejus – žmonių karalius“, atlikti įvadiniai darbai, taip pat šiek tiek bus aptartos socialinės problemos, aiškinamasi, kas lemia didžiuosius įvykius.

Kitą pamoką mokiniai pabaigs skaityti antrąją kūrinio ištraukos dalį, analizuos įvykius ir apibendrins keliamas idėjas.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.)
Pamokos pradžioje mokytojas skelbia pamokos temą – Vytautas Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“. Labai trumpai pristato autorių ir jo kūrybą, pvz., tai lietuvių rašytojas, kuris rašo romanus, apybraižas, apsakymus, tačiau nemaža knygų sukūręs vaikams ir paaugliams, kuriose atskleidžia gerus ir blogus veikėjų būdo bruožus. Viena tokį kūrinėlį skaitysime ir šiandien.
Prieš pradėdami skaityti, nusibraižykite lentelę (Priedas 1) Mokiniai persipiešia lentelę į sąsiuvinius, kokią mato ir lentoje.
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir euristinės užduotys (30 min.) Pradėkime skaityti ir atidžiai sekti įvykius. Mokiniai skato tekstą dalimis ir po tam tikros atkarpos diskutuoja su mokytoju, koks įvykis buvo svarbiausias. Pildo lentelę, renka citatas iš kūrinio. trečiąją lentelės grafą pildo po to, kai visa klasė aptaria citatas
1. Kuris įvykis čia svarbiausias? 1. Lazdos įsmeigimas.
2. Koks Vorutiškių atoveiksmis į šį Birbyzo veiksmą? 2. „Tegul sau styro: jei neatsišauks, lazda pati supus, juk ne geležinė.“
3. Kokį Vorutiškių būdo bruožą toks atoveiksmis parodo?( Taip skaito ir pildo lentelę, kol baigia skaityti pirmą dalį).
3. Atlaidumą, abejingumą, kaip yra, taip gerai.
III teksto suvokimo gilinimas

5 min.

 1. Dabar kiekvienas sugalvokite tris būdvardžius, kurie tiktų apibūdinti Birbyzą. Stulpeliu užsirašykite sąsiuviniuose.
1. Mandagus, sumanus,

apsukrus
2. Prie nurodytų būdo bruožų suraskite ir prirašykite po citatą, kuri pagrįstų Jūsų nuomonę. 2. Galimos įvairios citatos.
IV Apibendrinimas(5 min.)(diskusija) 1. Kaip manot, koks galėtų būti šio skaityto teksto ištraukos moralas? Pabandykite suformuluoti savais žodžiais. 1. Galėtų atsakyti taip: „Visi dideli poelgiai / darbai pradedami visai nekaltai, nuo smulkmenų. arba „Įsileisk velnią į bažnyčią – tai ir ant altoriaus užlips.“
Užsirašykite svarbiausią ir taikliausią mintį savo sąsiuviniuose.

(priedas 1)

Birbyzo veiksmas Vorutiškių atoveiksmis (citata) Vorutiškių būdas, charakterio bruožas
1. (įsmeigia lazdą)
2. (prie lazdos pririša pančio galą)
3. (prie pančio pririša arklį)
4. (atveda karvę, avį, šunį)
5. (atsikrausto su pačia ir skolintais vaikais)

___________________________

Daugiau 7 klasės literatūros pamokų:

Rėjus Bredberis “Kosmonautas” (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis “Kosmonautas” (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 Klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis “Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė” – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. M. Valančius „Palangos Juzė“

Tikslai:

1. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
2. mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1.  Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką mokiniai skaitė Motiejaus Valančiaus kūrinėlio „Palangos Juzė“ „Ketvirtą vakarą“ ir bandė apibūdinti teksto nuotaiką, veikėjų paveikslus.

Šią pamoką bus skaitomas „Dvyliktas vakaras“ dalimis (ištrauka iš M. Valančiaus „Palangos Juzės“) ir aiškinamos teksto kuriamos prasmės, kalbos savitumas, intertekstualumas (t.y. ką primena pasakojimas – melų pasakas).

Kitą pamoką mokiniai skaitys V. Žilinskaitės „Viso pasaulio tetos“ ir aiškinsis, kas yra veikėjo individualizavimas bei kaip kuriamas išorinis portretas.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
Įvadiniai darbai (namų darbų tikrinimas) (5 min.)
Pamokos pradžioje siūlo savanoriams paskaityti namų darbus. Mokiniai skaito, kaip atliko namų darbų užduotis.
„Šiandien toliau skaitysime Valančiaus kūrinėlį „Palangos Juzė“. Pradeda skaityti dalimis. Po kiekvienos dalies atsako į klausimus:
Kūrinio skaitymas ir pirminis suvokimas

(30 min.)
Klausia:

1. Koks šioje dalyje vaizduojamas paprotys? Kokios tai šventės sudedamoji dalis?
1. Piršlio korimas, kuris vyksta per vestuves.
Euristinis pokalbis
2. Koks šioje ištraukoje vaizduojamas laikas? Pacituokite, kaip jis nusakomas.
2. Nerealus, išgalvotas, nenumanomas: „Metuose šiuose, tuose, anuose, kada katės šunis pjovė…“.
3. Ką primena toks laiko įvardijimas? Iš ko sprendžiate, pacituokite.
3. Primena melų pasakas: „…katės šunis pjovė, zuikis būgną mušė, meška trūbą pūtė <…> šunys giedojo, gaidžiai lojo <…> barankomis snigo, vaikai per kiauras naktis nemigo…“ tik pasakose tai galimi nutikimai.
4. Apie kokį veikėją pasakojama šioje ištraukoje?
4. Apie piršlį melagį.
5. Kaip pavaizduotas jo gimimas?
5. Taip pat labai netikroviškai – gimė iš vilko, kuris baisiai persigando ir šokdamas per kelmą išspyrė vaikiuką.
6. Kokias minimas melagystes būtų galima atpažinti esant iš melų pasakų?
6. „…stogas esąs klotas su lašinių paltimis, langai deimanto, takai sus sūriais išgrįsti, lieptai ir tiltai marmuro, nuo daugybės dešrų akstis lūžtant, šuliniai su medum ir pienu prigožti, daržinės javų pripiltos, svirnais su šiaudais prikimšti, alaus ežerai, arielkos prūdai pilni ir sviesto devyni tarpai žardo prižardyti.“
7. Kaip manote, ar Zigmanto III versolas yra tikras dokumentas? Kodėl?
7. Netikras. Todėl, kad jame minimos bausmės – apgaudinėtojus šunimis žada pjudyti arba su grybų kotais užmušti, palaipinus ant stogų – kopėčias atimti –visa tai kelia labiau juoką nei baimę.
8. Kodėl jame nurodytos bausmės mums kelia juoką?
8. Bausmės neatitinka mūsų bausmės supratimo – tai labiau pagąsdinimai, juokai.
9. Koks numanomas „pelnas “ pakorus piršlį? 9. Tai ir pelnu nelabai pavadinsi, tai ir labiau juoką kelia, nei mus įtikina realumu: „ …iš makaulės bus liktarna, iš akių – spunkos, iš nosies šnipkos, iš dantų priekalai, iš liežuvio kylys, iš gerklės trūbas, iš stemplės virvė, iš pilvo būgnas, iš grobų vėdarai, dešros ir stūnos, iš šonkaulių akėčios, iš plaučių dumplės, iš rietkaulių kočėlai, iš staibukaulių patrūbočiai, iš rankų grėbliai, iš letenų kultuvės ir iš nagų guzikai.
10. Kaip baigiasi teismas? Ar jo baigtį buvo galima numanyti pačioje pradžioje? 10. Marti užmetė piršliui ant kaklo rankšluostį ir taip parodė, kad visus melus atleidžianti. (Ar tokią baigtį buvo galima numatyti – tai priklauso nuo to, ar mokiniai apie šį ritualą bent kiek nors žino – todėl galimi įvairūs atsakymai.)
11. Ar Juzė pasakodamas mums nemeluoja? Iš ko sprendžiate? 11. Sumeluoja ir Juzė. „Už tai man davė stiklo batus, sviesto brylių ir popieriaus švarką. “
Euristinė užduotis(7 min.) Išrinkite posakius, kurie tarsi atkeliavę iš melų pasakų. a) „Metuose šiuose, tuose, anuose, kada katės šunis pjovė…“.b) „…katės šunis pjovė, zuikis būgną mušė, meška trūbą pūtė <…> šunys giedojo, gaidžiai lojo <…> barankomis snigo, vaikai per kiauras naktis nemigo…“c) „… vaikiukas capt nutvėrė vilkui trumpai už uodegos ir nepaleido.d) „…stogas esąs klotas su lašinių paltimis, langai deimanto, takai sus sūriais išgrįsti, lieptai ir tiltai marmuro, nuo daugybės dešrų akstis lūžtant, šuliniai su medum ir pienu prigožti, daržinės javų pripiltos, svirnais su šiaudais prikimšti, alaus ežerai, arielkos prūdai pilni ir sviesto devyni tarpai žardo prižardyti.“

e) Pasakotojo buvimas vestuvėse, gavimas dovanų, kurios neišliko, nes buvo pasakiškos ir neatitinkančios realybės.
III. Namų darbų skyrimasDarbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.(3 min.) Išrinkite po 5 – etą neįprastų žodžių ir, naudodamiesi didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“, išsiaiškinkite tų žodžių reikšmes.
Aktyviai pamokoje dalyvavę mokiniai gauna pliusiukus.

_________________________

Daugiau skaitykite:

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. APUTIS “NESMAGU, KAD LIEKAT VIENAS” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė” – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. M. Valančius „Palangos Juzė“

Tikslai:

1. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
2. lavintis skaitymo įgūdžius;
3. mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
4. ugdytis kūrybinius gebėjimus.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).
Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, kūrybinė užduotis.

Kabineto paruošimas. Pamokos pradžioje nuvaloma lenta, užrašomas autorius, kūrinio pavadinimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):
1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:
1.  Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2.  Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką mokiniai skaitė fantastinės literatūros kūrinį R. Bredberio „Kosmonautas“ ir bandė apibūdinti teksto nuotaiką, veikėjų paveikslus.

Šią pamoką bus skaitomas „Ketvirtas vakaras“ (ištrauka iš M. Valančiaus „Palangos Juzės“) ir analizuota kūrinėlio kalba, jos stilius, komizmas, dinamiškumas, aptarti veikėjai.

Kitą pamoką bus skaitomas „Dvyliktas vakaras“ dalimis ir aiškinamos teksto kuriamos prasmės, kalbos savitumas, intertekstualumas (t.y. ką primena pasakojimas – melų pasakas).

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
Įvadiniai darbai (15 min.)
Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo pamokos temą „Motiejus Valančius. „Palangos Juzė“.
„Prisiminkime visi, kokia kalbos dalis yra ištiktukas, ir pateikite bent po kelis pavyzdžius.“
Galėtų pasakyti, kad tai kalbos dalis, kuri nusako įvairius garsus, kartais gali pakeisti veiksmažodį. Pavyzdžiai: brakšt, pokšt, šliūkšt ir t.t.
Mokytojas lentoje užrašo kelis savo ištiktukų pavyzdžius, pvz.: pūkšt paliejo vandenį, čir čir sučirškė skambutis, keberiokšt nuo kėdės nusivertė ir t.t. ir paprašo, kad mokiniai pasakytų dar kokių žino savo pavyzdžių.
tarkšt stiklinė sudužo;tuk tuk kažkas pabeldė;

pliumpt į vandenį; ..
Kūrybinė užduotis „O dabar parašykite trumpą (5–7 sakinių) tekstuką, kuriame būtų papasakotas įvykis. Jame pavartokite kuo daugiau savo sugalvotų ištiktukų. Galimi įvairūs tekstai.
„Dabar keli mokiniai draugams paskaitys savo tekstus.“ Trejetas mokinių (savanorių) paskaito savo trumpučius rašinėlius.
Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas

( 25 min.)
Mokytojas pagiria už kūrybą ir pasako, kad šiandien visi skaitys Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzės“ ištrauką, kurios kalba tokia pat gyva ir pilna ištiktukų.
Prieš tai trumpai papasakoja apie autorių, pamini svarbiausius dalykus: „Valančius buvo Žemaičių vyskupas, skelbęs Lietuvoje blaivybę, net įsteigęs blaivybės sąjūdį savo parapijoje, taip pat daug nusipelnė literatūrai, kultūrai. Jis daug domėjosi lietuviškais papročiais, rinko tautosaką, steigė mokyklas, mokė vaikus ir suaugusius rašyti bei skaityti. Rašė kūrinėlius vaikams ir suaugusiems: „Vaikų knygelė“, „Pasakojimas Antano Tretininko“, „Paaugusių žmonių knygelė“, o svarbiausia yra apysaka „Palangos Juzė“, kurią dabar skaitysime.“
Keli mokiniai po atkarpą perskaito pirmąją ištrauką
Euristinis pokalbis
Po perskaitymo bendrais pastebėjimais aptariama apysakos ištrauka:
1. Kokią nuotaiką sukėlė ką tik skaitytas tekstas?
1. Galimi įvairūs atsakymai, pvz.: buvo linksma klausyti; užuojautą Juzai, kuris taip skaudžiai vertėsi nuo kalno ir kt.
2. Pagalvokite ir pasakykite, kas, Jūsų nuomone, tokią nuotaiką galėjo kurti? 2. Gali atsakyti, kad vaizdžiai nusakytas kiekvienas Juzei įvykęs atsitikimas; linksmumą kūrė ištiktukų gausa, kuriais taikliai buvo perteiktos veikėjo būsenos.
3. Kuo šis tekstas yra neįprastas? 3. Neilgame tekste sugebėta perteikti ir pavaizduoti daugybę nutikimų, taip pat labai daug veiksmą sustiprinančių ištiktukų, neįprasta sakinių struktūra, esama nežinomų ir dabar nevartojamų žodžių.
4. Kokius veikėjus autorius čia vaizduoja? Kaip juos apibūdina ir kaip juos skirsto? 4. Vaizduoja Juzę, ūkininką Razmą, Karitoną ir jo žmoną, ūkininką Joną.Apie teigiamus ir gerus žmones taip ir sako „geras“, „padorus“, o blogas neįvardinamas, tik iš jo kalbos taip galima suprasti.
5. Koks pasakojime minimas laikas ir kokia vieta, kurioje vyksta veiksmas? 5. Laikas netikslus, tačiau pasakoma, kad „prieš Kalėdas“. Vieta gan tiksli – Žąsino kalnas, nuo kurio Juzė nusivertė, ir Šaukėnų parapija, Žygaičių sodas.
6. Dar kartą atidžiai peržiūrėkit ištrauką.Pabandykite atpasakoti, kas joje pasakojama. (Atpasakojimas turėtų būti ne toks vaizdingas ir visai ne nuotaikingas). Kodėl Jums sunku buvo atpasakoti? 6. Todėl, kad tekste labai daug veiksmo, be to, sakiniams būdinga neįprasta žodžių tvarka
7. Ar galite bent apytiksliai suskaičiuoti, kiek ištraukoje vyksta veiksmų?Kaip tokį pasakojimą galima pavadinti, kai vienas veiksmas vyksta labai greitai po kito ir vis „stumia“ pasakojimą į priekį? 7. Pakankamai daug tokiame trumpame tekste. Toks pasakojimas vadinamas dinamišku.
III. Namų darbų skyrimas(3 min.) Namuose skiriama užduotis dar kartą peržvelgti tekstą, išrinkti sakinius, kuriuose žodžių tvarka mums neįprasta, ir parašyti, kaip mes juos pasakytumėm.
IV. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.(2 min.) Neformalus vertinimas. Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. APUTIS “NESMAGU, KAD LIEKAT VIENAS” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

PASTRAIPA – lietuvių kalbos pamoka 11 klasėje. Detalus planas.

Tema. Pastraipa.

Tikslai:

1.    gilintis žinias apie pastraipą;
2.    lavintis skirti pastraipos struktūrines dalis;
3.    mokytis kurti taisyklingos struktūros pastraipas.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, kūrybinė užduotis.

Literatūra:

1.    Nauckūnaitė Z. Tekso komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. – V., 2002.
2.    Palubinskienė E. Pastraipa // Gimtasis žodis. 1994. Nr. 2.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką aiškinosi, kas yra tekstas, kokie yra teksto požymiai, skaitė įvairaus pobūdžio sakinius ir kūrinius, bandė nustatyti, ar tai yra tekstai.

Šią pamoką aiškinsis, kas yra pastraipa, kas jai būdinga, kokios galimos pastraipų struktūros, mokysis kurti taisyklingos struktūros pastraipas.

Kitą pamoką aiškinsis, kokie yra teksto siejimo būdai, mokysis juos skirti tekste.

Pamokos eiga

I.    Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1.    Klausiu, kaip mokiniai supranta, kas yra pastraipa (Pvz.: tai yra tekstas, kuris pradedamas rašyti iš naujos eilutės.).
2.    Klausiu, kodėl mes pastraipą pradedame rašyti vis naujoje eilutėje?
3.    Mokiniai nusako, kad taip galime skirti tekste įžangą, dėstymą ir pabaigą.
4.    Klausiu, kodėl mes tekstą skirstome pastraipomis. (Galimas atsakymas, dėl to, kad kiekvienoje pastraipoje plėtojama vis nauja mintis.).

II.    Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a)    pastraipos samprata;
b)    pastraipos struktūrinės dalys ir jų samprata;
c)    pastraipų tipai;
d)    pastraipos kūrimo principai.

2. Mokiniams pasakau, kad per pamoką turime įvykdyti visus šiuos tikslus.

III.     Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Pastraipos samprata:
a) aiškinu, kaip yra suprantama pastraipa kalbotyros moksle ir apskritai, kas ta pastraipa yra;
b) pateikiu teksto ištrauką ir prašau mokinių įrodyti, kad tai tikrai pastraipa (žr. Priedą Nr. 1);
c) mokiniai, remdamiesi grafine teksto išraiška ir turinio kriterijumi, įrodo, kad pateiktas tekstas yra pastraipa.

2. Dalinis įtvirtinimas.

a)    išdalinu mokiniams lapelius su vientisu tekstu, jie skaito ir bando nustatyti pastraipos mintį bei vietas, kur galbūt turėtų baigtis viena pastraipa ir prasidėti kita (žr. Priedą Nr. 2);
b)    keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį.

3.    Pastraipos struktūrinės dalys ir jų samprata:

a)    klausiu mokinių, kokia galima pastraipos sandara;
b)    aiškinu, į kokias dalis gali būti skirstoma pastraipa, kaip galima suprasti sudedamąsias dalis, kaip jas reikėtų skirti;
c)    pateikiu pavyzdį, kaip atrodytų pastraipa grafiškai (žr. Priedą Nr. 4);
d)    pateikiu pastraipų pavyzdžių ir kartu su mokiniais skirstau pastraipas dalimis (žr. Priedą Nr. 3), paaiškinu, kad būna ir netaisyklingos struktūros pastraipų;
e)    pateikiu pavyzdį, kuriame matyti pastraipos ir rašinio santykis (žr. Priedą Nr. 5).

4.    Dalinis įtvirtinimas:

a)    likusias pastraipas išdalintuose lapuose dalimis skaido savarankiškai (t.y. pradžia, dėstymas, pabaiga);
b)    keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

5.    Pastraipų tipai:

a)    klausiu, kokius mokiniai žino pastraipų tipus;
b)    aiškinu, pagal ką gali būti skirstomos pastraipos ir kokios jos gali būti (pagal struktūrą: uždaros ir atviros; pagal apimtį: didžiosios ir mažosios, o mažosios dar į įvadines, dialogo replikų atstojamąsias ir jungiamąsias).

6.    Dalinis įtvirtinimas:

a)    jau išdalintuose lapuose su tekstais mokiniai pažymi pastraipų tipus pagal apimtį
b)    keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį, klasė tikrinasi.

7.    Pastraipos kūrimo principai:

a)    nurodau temą ir pagrindinę mintį ir prašau mokinių sukurti neilgą pastraipą (žr. Priedą Nr. 6);
b)    keli mokiniai skaito savo pastraipą;
c)    pasakau, kokie yra pagrindiniai pastraipos kūrimo principai, kokia turi būti pradžia, kaip rašyti teminį sakinį, kaip plėtoti likusias pastraipos dalis;
d)    mokiniai pasitikrina ar intuityviais pastraipą sukūrė taip kaip reikia.

IV.     Žinių įtvirtinimas.

Mokiniams išdalinama užduotis, t.y. tekstas, kuriame sakiniais išdėstyti nenuosekliai, o mokiniai turi juos sužymėti eilės tvarka, nurodyti teminį sakinį, dėstymą ir pabaigą. (žr. Priedą Nr. 7).

V.    Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1.    Dar kartą pakartojame:

a)    kokios yra pastraipos struktūrinės dalys, kas joms būdinga;
b)    kokie yra pastraipų tipai, pagal ką gali būti skirstomi;
c)    ką svarbu žinoti, kad būtų galima sukurti taisyklingos struktūros pastraipą.

2. Namų darbams užduodama parašyti taisyklingos struktūros dėstomąją pastraipą pasirinkta tema, kurioje būtu ne mažiau kaip 6 sakiniai.

Priedas Nr. 1

Žmogus – besiugdanti būtybė. Tuo jis iš esmės skiriasi nuo visų kitų būtybių. Ugdymas įdiegtas į jo prigimtį. Tas ugdymosi dáigas saviugdos pradas, daro jį itin jautrų ir imlų aplinkos poveikiams. Šie teikia jam vienokią ar kitokią informaciją, sukeliančią atitinkamas intelektines, emocines, valines reakcijas, išvedančias jį iš uždaro vidinio gyvenimo į atvirą pasauliui sistemą.

Priedas Nr. 2

Beveik visi dažnesni lietuvių kalbos prielinksniai yra daugiareikšmiai. Daugiausia reikšmių turi prielinksniai į, iš, nuo, per, su, už, kiek mažiau – ant, apie, be, dėl, pagal, prie, pro… Kiti prielinksniai yra vienareikšmiai. Jų reikšmės ryškios ir be linksnio, o junginiai su linksniu žymi tik vienokius santykius, pavyzdžiui, vietos. Tokie yra prielinksniai skersai, abipus ir pan. Dauguma daugiareikšmių prielinksnių yra senybiniai (kitaip – pirminiai), dauguma vienareikšmių – naujybiniai (kitaip – antriniai). Į senybinius ir naujybinius prielinksniai skirstomi pagal jų kilmę, atsiradimo laiką.

Priedas Nr. 3

Pranaitis tuoj viską suprato. Jis sukniubo ant žemės ir pamatė, kad apačia tvoros galima prasiskverbti į Grigaliūno kiemą. Ilgai negalvojęs, jis laimingai atsidūrė anoj pusėj ir prisiplojęs patvoriu nurėplino tolyn už kūtės, už klojimo…
Niekas nepastebėjo bėglio.
Kai buvo baigta egzekucija, Pšemickis pono Skrodskio vardu  užprašė vyresnybę pietų į dvarą. Ten pat vaitas padės išskirstyti, kur ir kiek kareivių apgyvendinti pas valstiečius. O tuo tarpu tegu kareiviukai patys pasivaikšto po kaimus ir pasiieško skanesnio kąsnelio.
Atskirtuosius ypatingam pono teismui įsakė varyti į dvarą. Prievaizdas, pulkininkas ir vachmistras juos dar kartą apžiūri. O kur dingo juodaplaukis vyras, kuris savo baisų įnagį buvo atkreipęs į patį pulkininką, o suimamas priešinosi? Be to, Pšemickis žino, kad tai Pranaitis su Balsiu atkakliausiai kurstė kaimiečius neiti lažo.
Tuojau buvo duotas aliarmas, visi kareiviai leidosi ieškoti ir gaudyti bėglio. Bet nieko nepadėjo vyresnybės įniršimas ir keiksmai. Niekas bėglio nematė, niekas nieko nežinojo. tarsi jį žemė būtų prarijusi. Kalta sargyba. Ji bus nubausta karceriu, o gal ir lazdomis.
Išvykus vyresnybei ir išvarius suimtuosius į dvarą, namiškių padedami, išvaikščiojo ir nuplaktieji. Daubaras buvo taip silpnas, kad jį beveik nešte parnešė namo ir paguldė į lovą. <…>
Prieš pietus ponas Jurkevičius pakvietė į pono Skrodskio kabinetą atvykusius vyresniuosius, prievaizdą ir vaitą posėdžio. Trumpas buvo posėdis.  Atvarytiesiems priteisė aukščiausią normą rykščių, bausmę įvykdys dvaro kotas Rubikis, dragūnams padedant. Kariuomenę po kaimus išskirstys prievaizdas, vaitas ir vachmistras. Vaitas ryt užvarys visus į darbą dvaro laukuose ir praneš ponui, kas nestos. Pabėgusius Balsį ir Pranaitį suieškoti, suimti ir pristatyti į dvarą arba atiduoti policijai. Tuo posėdis ir baigėsi.

Priedas Nr. 4

siulu-ritePriedas Nr. 5

RAŠINYS

rasinio-struktura

Priedas Nr. 6

Tema. Maisto gaminimas.
Teminis sakinys. Maistą gaminti šeimininkėms padeda daug įvairių prietaisų.

Tema. Kelionė tropikų miškais.
Teminis sakinys. Kelionė tropikų miškais buvo pavojinga.

Priedas Nr. 7

Kai buvau penkerių metų, nustėrusi žiūrėjau į Pinokį – berniuką, paverstą lėle. Matyt, intuityviai suvokiau, kad labiausiai turime bijoti to blogio, kuris gali išsiveržti iš mūsų sielos gelmių. Juk jeigu ji skraido, ką jai reiškia įskristi pas mane į kambarį… Praėjus gal metams po Pinokio, su siaubu slėpiausi už fotelio, pamačiusi skraidančią raganą. Labai bijojau, kad ir man taip neatsitiktų, todėl vis pasičiupinėdavau nosį: ar dar ne medinė? Vaikystėje mane labiausiai išgąsdindavo animaciniai filmai. O filmą apie žiaurųjį Koščėjų mačiau jau gerokai paaugusi, bet jo pykčio perkreiptas veidas dar ir šiandien man stovi akyse.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

PASTRAIPA – teksto struktūros elementas. Pastraipos dalys, jų tipai, pastraipų kūrimo principai
Svarbiausi prozos teksto elementai

Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai – detalus lietuvių kalbos pamokos planas 5 klasei

PAMOKOS METRIKA

Tema. Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai.

Tikslai:
1.   Gilinti mokinių žinias apie tikrinius ir bendrinius daiktavardžius.
2.   Išmokyti rašyti tikrinius daiktavardžius.
3.   Išaiškinti tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmes ir vartojimo sferą.

Pamokos tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas,  žaidimas.

Literatūra:

1.  Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2.  Kadžytė – Kuzavinienė L. Rašyba mokykloje. – K., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Mokiniai praeitą pamoką baigė knygos skyrelį ir įtvirtino išmoktą medžiagą.

Šią pamoką susipažinsime su tikriniais ir bendriniais daiktavardžiais, jų reikšmėmis ir mokysimės juos rašyti.

Tolesnėse pamokose mokysis, kad daiktavardžiai turi gimines, yra kaitomo skaičiais ir linksniais.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Klausiu, ką mokiniai žino (prisimena) apie daiktavardį (pvz.: daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?).

2. Vienas mokinys perskaito vadovėlyje tiksliai suformuluotą daiktavardžio apibrėžimą.

3. Atidengiu lentą (žr. Priedą Nr. 1) ir klausiu, kuo skiriasi pirmojo stulpelio daiktavardžiai nuo antrajame stulpelyje parašytų daiktavardžių (mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į jų rašybą didžiąja raide ir tai, kad jais pasakomi daiktų vardai).

4. Mokiniai sąsiuviniuose rašo, kuo skiriasi bendriniai daiktavardžiai nuo tikrinių (pvz.: bendriniai daiktavardžiai rašomi mažąja raide, o tikriniai didžiąją, nes jais reiškiami daiktų vardai…).

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką ant lentos užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmės;

b) tikrinių ir bendrinių daiktavardžių rašyba.

2. Pasakau mokiniams, kad per šią pamoką turėsime išmokti taisyklingai rašyti tikrinius daiktavardžius, skirti tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmes.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmės:

a)    ką gali reikšti bendriniai daiktavardžiai?

b)    mokiniai atsako, kad  tikriniai daiktavardžiai yra žmonių vardai, pavardės, miestų, upių, šalių pavadinimai;

c)    plačiau paaiškinu, kad tikriniai daiktavardžiai gali reikšti dar ir gyvūnų vardus, kalnų, knygų, laikraščių, žurnalų pavadinimus.

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) klasėje visi sustoja ratu ir žaidžia žaidimą su kamuoliu: vienas mokinys sako tikrinį arba bendrinį daiktavardį ir meta kamuolį, o pagavęs pasako, koks tai daiktavardis ir, jei tikrinis, pasako, ką jis reiškia;

b) kiekvienas mokinys sugalvoja po 5 tikrinius daiktavardžius savo suolo draugui, o šis, sąsiuvinyje užsirašęs, nurodo kiekvieno reikšmes;

c) keli mokiniai perskaito, kaip atliko užduotį.

3. Tikrinių ir bendrinių daiktavardžių rašyba:

a)    klausiu, kaip yra rašomi tikriniai ir kaip bendriniai daiktavardžiai. Mokiniai sako skirtumus;

b) raštu atlieka pirma pratimą (žr. Priedą Nr. 2), t.y. bendrinius daiktavardžius pakeičia tikriniais ir su jais sugalvoja po sakinį;

c) šeši mokiniai paskaito po vieną savo sugalvotą sakinį.

IV. Žinių įtvirtinimas.

Visą klasę suskirstau į 8 grupes ir kiekvienai grupelei duodu traukti po lapelį (žr. Priedą Nr. 3). Išsitraukę lapelius mokiniai galvoja kuo daugiau tos reikšmės tikrinių daiktavardžių. Daugiausiai tikrinių daiktavardžių sugalvojusios grupės mokiniai gauna po pliusiuką (dalinis įvertinimas, kuris bus pridėtas prie namų darbų užduoties).

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Klausiu:

a)    ką įvardija bendriniai daiktavardžiai?

b)    kokias reikšmes gali turėti tikriniai daiktavardžiai?

c)    kuo ypatinga tikrinių daiktavardžių rašyba?

2. Namų darbams užduodu parašyti rašinėlį „Kelionė po Lietuvą“, pavartojant tikrinius daiktavardžius.

Priedas Nr. 1

BENDRINIAI DAIKTAVARDŽIAI TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
paukštis
akmuo
pieva
žiogai
vaikai
pasakos
knyga
snaigės
žvaigždės
Birutė
Naujieji metai
Perkūnas
Lietuva
Joninės
Marsas
Naminukas
Snaigė
Antanuko rytas

Priedas Nr. 2

Rūta, kregždutė, rainiukai, liepa, eglė, panelė.

Priedas Nr. 3

Švenčių pavadinimai
Astronominiai pavadinimai
Geografiniai pavadinimai
Knygų pavadinimai
Gyvūnų vardai
Miestų pavadinimai
Asmenų vardai ir pavardės
Upių ir ežerų pavadinimai