Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
- Filosofinė – poetinė pasaka (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žymos archyvas: tautosaka
Anglų literatūrinės pasakos tradicija (I dalis)
Anglų literatūrinės pasakos žanras suklestėjo vėliau, nei Vokietijoje – XIX a. viduryje. Svarbiausias dalykas – paradokso ir nonsenso poetika, kurių ištakų reikia ieškoti anglų folklore. Luisas Kerolis (1832 – 1898), tikroji pavardė Čarlzas Dodgsonas. Buvo matematikas. Vieną vidurvasarį, bendraudamas su … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
Žymos: absurdas, Alisa stebuklų šalyje, Alisa veidrodžių karalystėje, Čarlzas Dodgsonas, Didaktika, erdvė, folkloras, laikas, Luisas Kerolis, nonsensas, pasaka, satyra, tautosaka
Komentarų: 0
Kaip sąveikauja žanrai?
Jauna literatūra – tai literatūra, kuri į savaiminės raidos etapą įžengė XIX amžiaus antroje pusėje. Savaiminis raidos etapas – kai literatūros neveikia jokie „išraiškingi“ dalykai, įtakos: tautosaka, ar lenkų kultūra, tarmės. Lietuvių literatūra kuriama tarmiškai iki XIX a. Nuo XX … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Justinas Marcinkevičius, Literatūra, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, tarmės, tautosaka, žanrai
Komentarų: 0
Folkloriškosios literatūrinės pasakos gimimas
Pirmieji į pasakas ėmė gręžtis romantikai. Pradininkais yra laikomi Broliai Grimai – Jakobas (1785 – 1863) ir Vilhelmas (1786 – 1859). Jiems pasaka turėjo būti pranašiškas kūrinys, todėl jie daug domėjosi mitologija, viduramžiais, germanistika. Broliai užrašinėjo liaudies pasakas ir siekė … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Aleksandras Puškinas, Broliai Grimai, folkloras, Literatūra, pasaka, tautosaka
Komentarų: 3
Moters iš Kauno marių dugno gyvenimo vieškeliai (III dalis)
Nuo sutartuvių iki vestuvių turėdavo praeiti 3 savaitės. Pirmąjį šeštadienį jaunieji važiuoja į bažnyčią prašyti leidimo tuoktis. Kunigas savo ruožtu per mišias visa tai paskelbdavo ir, jeigu kas žinodavo kokių nusižengimų, turėdavo pranešti parapijos klebonui. Nuvažiuodavo užsakų į bažnyčią, vadinasi, … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Anastazija Belazaraitė - Kučinskienė, audomas, dainos, lyrika, sutartinės, tautosaka, tradicija, verpimas, vestuvės
Komentarų: 2
Moters iš Kauno marių dugno gyvenimo vieškeliai (IV dalis)
Didžiajam šurmuliui pasibaigus svečiai suguldavo miegoti, kol kitą rytą visų nepažadindavo gaidžių giedojimas. Išaušus trečiajai vestuvių dienai baigdavosi vestuvės. Jaunosios motutė pabudusi virdavo pusryčius, o svočios dengdavo stalus. Keliasi svečiai, jaunieji ir su daina sėda pusryčiauti. Ir vėl linksmybės iki … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Anastazija Belazaraitė - Kučinskienė, audimas, dainos, tautosaka, tradicija, verpimas, vestuvės
Komentarų: 2
Moters iš Kauno marių dugno gyvenimo vieškeliai (II dalis)
Šeštadieninės jaunimo vakaronės, vestuvės, metų šventės džiugino ne tik jaunimo, bet ir jų tėvų, draugų, kaimynų širdis. Tuometiniai suėjimai buvo gan įprastas reiškinys, turėjęs savitas tradicijas ir papročius. Anastazija Kučinskienė labai gerai prisimena, kad linksmindavosi tik šeštadienių vakarais. Tiesa, linksmybės … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: audimas, dainos, deminutyvai, lyrika, tautosaka, tradicija, verpimas, vestuvės
Komentarų: 4
Moters iš Kauno marių dugno gyvenimo vieškeliai (I dalis)
„Žmogus – kaip raidė knygoje, kurios pavadinimas – žmonija. Tiktai pažindami raides pradedame skaityti.“ J. Marcinkevičius Žmogus – tai mažytė ląstelė, maža gyvybė, mažas taškelis pasaulyje, kurio neįmanoma įžiūrėti net pro padidinimo stiklą, tačiau kartu jis ir didis, didis savo … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Anastazija Belazaraitė - Kučinskienė, audimas, tautosaka, tradicija, verpimas, vestuvės
Komentarų: 4
Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (2 dalis)
Frazeologizmų apie rusus lietuvių tautosaka nefiksuoja, tačiau pasitaiko vienas kitas apie gudus. Gudais bendrąja prasme yra laikomos slavų tautos (lenkai, rusai ir t.t.), todėl prie anekdotų apie rusus pravartu aptarti ir frazeologizmus apie gudus. Lyginti anekdotų ir frazeologizmų reikšmių nelabai … Skaityti toliau
Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (1 dalis)
Nemaža anekdotų yra ir apie mūsų artimus kaimynus rusus. Žiūrint iš istorinės perspektyvos, juos lietuviams teko pažinti iš labai arti ir nemaža laiko, todėl šios tautos etnokultūriniai stereotipai anekdotuose itin ryškūs. Pradedant rusams būdingu girtuokliavimu, nesusikalbėjimu su kitais, nevalyvumu, technikos … Skaityti toliau
Anekdotai ir frazeologizmai apie vokiečius
Vokiečiams kaip tautai apibūdinti tiktų keletas neigiamų epitetų: jie, žiūrint iš lietuvio perspektyvos, yra kiek naivoki, kvaili, šiek tiek pasipūtę, mėgstantys pademonstruoti savo galią, neretai užsiimantys sutarčių sudarymu su Dievu, kurios neduoda rezultatų. Šiose situacijose vokietis yra „pašiepiamas“ paties aukščiausiojo: … Skaityti toliau