Žodžių darybos priesagos. Veiksmo rezultato pavadinimas.

inysalas

muo

ena

ulys

lis, (-lys)

ėsis

tas

tis

snis, (-snys)

ana

mena

ulas

stas

iava

ta

uras

liava

sna

uolys

urys

utis

-das

kas

ma

šlas

slė

stė

da

eta

ikas

ra

tena

eklas

yklas

atas

ula

ulė

-tulas

-a

-as

-ius

-is (-ys)

grandinys, junginys, karpinysgėralas, brizgalas, dažalas

duomuo, tarmuo, teikmuo

lupena, puvena, dvėsena

sprogulys, nešulys, giedrulys

pasėlis, priedėlis, nuostolis

džiūvėsis, degėsis, puvėsis

raštas, žlugtas, graužtas

valktis, užkirtis, paplotis

sluoksnis, kepsnys, klupsnis

draikana, ūkana, driekana

puošmena, staigmena, naudmena

burbulas, tumulas, gužulas

rąstas, lankstas, skliaustas

iškirptė, pakištė,grįžtė

pyniava, moliava, painiava

našta, važta, tūpta

guburas, duburas, dumburas

miklė

rašliava

pliksna

kanduolys

kauburys

likutis

užklodas

paklodė

pridurkas

važma

mėšlas

mįslė

varstė

žaizda

kupeta

lupikas

skiedra

veltena

audeklas

salyklas

koncentratas, eksponatas, preparatas

skaidula

sprogulė

vytulas

nuolauža

įdaras

skyrius

riekė

pjūvis

_____________________________________

Daugiau apie tai žiūrėkite:

Žodžių daryba
Žodžių darybos priesagos. Vietų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Įrankių pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Švenčių pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Mažybiniai daiktavardžiai.
Žodžių darybos priesagos. Kuopiniai pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Ypatybių pavadinimai (abstraktai).
Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal lyties skirtumą.
Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal kilmę bei priklausymą.
Žodžių darybos priesagos. Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos: veiksmų abstraktai arba veiksmų pavadinimai

Žodžių darybos priesagos: veiksmų abstraktai arba veiksmų pavadinimai

imasymas

tis

esys

ulys

yba

smas

sena

tynės, –tima

mė

ynės, –ynė

-(i)onė

alas

inys

snis

tas

-(i)uotė

ga

atis

estis

astis

lius

-smė

na

ra

slas

klė, (-ioklė)

-utė

umas

čia, (-čios)

lis, (-lys)

stis

iava

–nis

-(i)otė

ta

urys

mas

sas

stas

utis

ba

tus

tenos

la

-(i)acija,

-(…)ija, -cija, -icija, -encija, -ancija

ūra

ažas

-a

-is (-ys)

-ius

-as

arimas, pažymėjimas, įgaliojimasnumanymas, minkymas, sakymas

atimtis, lemtis, prapultis

liūdesys, ilgesys, blizgesys

kvaitulys, svaigulys, žiovulys

drožyba, raižyba, daugyba

veiksmas, trenksmas, perversmas

gyvensena, vartosena, būsena

bėgtynės, grumtynės, imtynės

sėkmė, dėmė (dėti), pratarmė

erzelynė, skerdynės, vaikštynė

vakaronė, vilionė, dejonė

plepalas, paistalas, šnekalas

sukinys, mezginys, tinginys

mirksnis, dursnis, dilgsnis

kerštas, ryžtas, sprigtas

rikiuotė, vaizduotė, asmenuotė

išeiga, sueiga, užeiga

kamšatis, maišatis,

lūkestis, rūpestis, mokestis

apgaulė, giesmė, bausmė

nerimastis, gailestis, gyvastis

perteklius, vedlius, išteklius

žaismė

dargana, šalna, purkšna

aušra, plėtra, pakanta

mokslas, pamokslas, verslas

žūklė, medžioklė, būklė

suirutė

trūkumas, išdykumas

delčia, imčios, rungčios

padelis, dieglys, nuostolis

dingstis, prieglobstis, slogstis

ganiava, painiava, lūkiava

barnis

plėtotė, vedžiotė, vėžiotė

sprigta, naspita, šnekta

lūkurys, snudurys, sūkurys

santarvė, smarvė

ūžimas, tūžmas (įtūžis)

garsas

mostas, varstas

slogutis, likutis

paliauba

lytus, lietus

rietenos

šmėkla

interpretacija, asimiliacija, simuliacija

produkcija, investicija, egzistencija

dresūra, režisūra, frizūra

instruktažas, miražas, montažas

apklausa, atgaiva

spyris,

stygius

mynė

juokas

_____________________________________

Daugiau apie tai žiūrėkite:

Žodžių daryba
Žodžių darybos priesagos. Vietų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Įrankių pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Švenčių pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Mažybiniai daiktavardžiai.
Žodžių darybos priesagos. Kuopiniai pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Ypatybių pavadinimai (abstraktai).
Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal lyties skirtumą.
Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal kilmę bei priklausymą.
Žodžių darybos priesagos. Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Veiksmo rezultato pavadinimas.

Žodžių darybos priesagos. Ypatybių pavadinimai (abstraktai)

umasybėystė

enybė

uma

-ovė

ulys

atvė

atis

yba

astis

gilumas, juodumas, lengvumas, tobulybė, puikybė, piktybė,

piemenystė, žemdirbystė, akmenkalystė

baisenybė, šventenybė, sunkenybė

aukštuma, gražuma, ramuma

gerovė, senovė, tikrovė

šleikštulys, nuobodulys, godulys

ilgatvė, amžinatvė, senatvė

pilnatis, vienatis, jaunatis

laivyba, pirklyba, vadyba

gyvastis, keblastis, lygastis

ata-(i)avaumė

ra

1. sveikata, lengvata, visata2. lygiava, painiava, broliava3. jaunumė, mažumė

4. sausra

izmas,ystėūraažas

itetas

realizmas, heroizmas, beprotystė, prezidentūra, kandidatūra, agentūra

litražas, tiražas, tonažas

autoritetas, neutralitetas

-is-a (-ia) -as

-is

greitis, narsa

godas

kalvė

sotis

___________________________

Daugiau apie tai žiūrėkite:

Žodžių daryba
Žodžių darybos priesagos. Vietų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Įrankių pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Švenčių pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Mažybiniai daiktavardžiai.
Žodžių darybos priesagos. Kuopiniai pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal lyties skirtumą.
Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal kilmę bei priklausymą.
Žodžių darybos priesagos. Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Veiksmo rezultato pavadinimas.
Žodžių darybos priesagos: veiksmų abstraktai arba veiksmų pavadinimai

Moterys Kristijono Donelaičio „Metuose” (4)

Pasibaigus rudeniui ir žiemai užslinkus, moterims tenka rūpintis jau kitais darbais. Kai vasaros metu yra netinginiaujama ir pasirūpinama linų sodinimu, tai ilgais žiemos vakarais yra susėdama verpti ir austi, nes gi kaip K. Donelaitis pabrėžia  – toks „moterų būdas / Kad jos pradeda verpt ir jau prisiverpusios audžia.“.

„Metuose“ audimas ir verpimas yra be galo svarbūs ir ne vieną kartą akcentuoti dėl savo reikšmės darbai. Apie tai galima spręsti iš to, kad, nors šie darbai paprastai yra moterų dirbami ilgais žiemos vakarais, tačiau poemoje apie juos kalbama nuo pat pavasario linksmybių ir, tiesiogiai ar netiesiogiai, minimi per visą kūrinį: pavasario linksmybėse prisimenami žiemos vakarai leidžiami prie ratelio, vasaros darbuose džiaugiamasi, kad drobės balinamos laukuose blizga kaip sniegas, tad bus iš ko apdarą pasiūdinti, rudenio gėrybių dalyje paminimos plonos moterų austos staltiesės, o žiemą akivaizdu, kad moterys kaip tik šiuos visus darbus dirba. Įspūdžiui atskleisti ne veltui Donelaitis vartoja net tokius žodžius, kad ratelis garsiai „trinka“, „tarškia“, o jo dinamikai pavaizduoti pasirenka veiksmažodžius „skubiai“ ir „greitai“. Štai ir visas moterų darbų gražumas.

Apibendrinant moterų darbus ir jų paveikslus, derėtų dar minėti, kad K. Donelaičio poemoje „Metai“ pagal visą moterims skirtų darbų skalę matyti vienas labai įdomus dalykas, tarsi joms būtų skirti trys dalykai: vaikai, virtuvė ir bažnyčia. Visa tai galima būtų skirti pagal vokiškosios filosofijos normas. Atsižvelgiant į tai, jog taip vaizduoti moteris Donelaičiui turėjo įtakos vokiškoji kultūra, galima taip manyti, tačiau kiltų klausimas, o kurgi minima bažnyčia kaip moterų pareiga? Čia ir visas įdomumas, kad bažnyčia ir pamaldos nėra vaizduojamos, bet būrams užtenka paprasto suvokimo, jog Dievas yra. Jis sukūrė pasaulį, paskyrė žmonėms jų pareigas ir to gana. Apie tai užtai ir nekalbama, nes Dievas akivaizdus dalykas apie kurį nė kalbėti neverta, jį tikėti –  kiekvieno būro šventa pareiga.

Šventa pareiga moterims ir vyrams būrams ne tik Dievą mylėti, o ir darbus stropiai, su meile bei atsidavimu nudirbti. Kiekvienas darbas, kad ir menkiausias, poemoje esti išaukštintas ir pagerbtas. Ir vis gi iš to susideda gyvenimas, taip išlaikomos tradicijos ir galiausiai būriškumas. Ir būrai puikiai supranta, kad jų darbas yra visuomeninės svarbos, visuomeninės gerovės šaltinis, kad be jo ne tik jie patys, bet ir ponai pražūtų. Tad net ir moterys, kad ir kokios stropios ar kitos nepareigingos būdamos, yra ta maža, bet labai svarbi būriškosios visuomenės dalelė ir dalyvės, sudarančios reikšmingą ne tik šeimos, bet ir visuomenės branduolį, be kurių gyvenimas nevirtų, be kurių rankų nė vaikai neužaugtų, o vyrai liktų pliki ir nesotūs.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Kristijonas Donelaitis. Poema „Metai“.
Kristijonas Donelaitis. Gyvenamoji aplinka.
Kristijonas Donelaitis. Bibliografija ir kūryba.
Moterys Kristijono Donelaičio „Metuose” (1)
Moterys Kristijono Donelaičio „Metuose” (2)
Moterys Kristijono Donelaičio „Metauose” (3)

Moterys Kristijono Donelaičio „Metuose” (3)

Vasarai pasirodžius, atsiranda nauji darbai, nauji rūpesčiai. Daržuose ir laukuose darbą dalinasi visi: vyrai, moterys, mergos su bernais, pratinami netinginiauti ir vaikai:

544    “Vaikai! kam vis vėpsot taip? Ant dargana rodos,
545    Ir stulpai saulelės ant debesų prasiplatin.
546    Ką mums rūp Plaučiūns – tesižino jis supelėdams.
547    Bėkim skubinkimės greiti suvalyt vasaroją.

(Iš „Vasaros darbų“)

O moterys, lyg tos bitutės, suspėja visur padirbėti, ką reikia: suspėja vaikus auginti ir auklėti, nepamiršta lauko ir daržo darbų, padeda vyrui, ruošia  maistą ir dar visus rengia siūdintais drobiniais apdarais, kad netektų vasarą vaikams nuogiems lakstyti ar „sulopytus“ drabužius vilkėti, o žiemą nešaltų, tad išaustas drobes, iš kurių bus siūdinamas apdaras, balina prieš vasaros saulę. O drobės blizga tarsi sniegas ant pavasario lankų.

Jau buvo užsiminta, kad K. Donelaitis moteris tarsi skirsto į viežlybąsias, pavyzdingas ir tingines, kurias pabara ir gėdina, bet dar derėtų minėti, kad autorius jas skirsto dar gi į dvi grupes pagal tautybes: tai moterys lietuvės ir „vokiečių gaspadinės“ (599 eil. iš „Vasaros darbų“). Taigi priešpriešos atsiranda ne tik tarp moterų, bet ir tarp skirtingų kultūrų. O iš vis blogiausia tai, ką pabrėžia K. Donelaitis, kad šių kultūrų žmonės sumišo nė savo kalbos nesistengdami išlaikyti ir branginti „štai ir viežlybums tuojaus į nieką pavirto“ (349 eil. iš „Vasaros darbų“). Dėl to apie buvusius laikus su pilna ilgesio gaidele prabyla :

569    Ak! kur dingot jūs, barzdotos mūsų gadynės,
570    Kaip lietuvninkės dar vokiškai nesirėdė
571    Ir dar vokiškus žodžius ištart negalėjo.
572    O štai dar negana, kad vokiškai dabinėjas,
573    Bet jau ir prancūziškai kalbėt prasimanė.

(Iš „Vasaros darbų“)

Vokiečių paveiktos lietuvaitės „krosytų marginių nekenčia“, o „klapai kaip ponačiai su puikiais sopagačiais“ vaikščioja, ogi ir „nenaudėlės mergaitės su kedalačiais, / lyg kaip jumprovos pasirodyt jau nesigėdi.“. Rodos jau ir to pakaktų, bet Donelaitis akcentuoja ir tai, kad jau ir maistą lietuviška pradeda niekinti – tarsi taip paskutiniai būriškumo likučiai dingtų.

Dar „vasaros darbuose“ nelieka užmirštas grybavimas bei riešutavimas, primenant moterims apie ilgus žiemos vakarus, praleidžiamus prie ratelio, kada „ paukšterėdams riešutys tuojaus išbudina visą“ ir praskaidrina „ jų glūpas šnekas ir zauną visa nutildo“. Ir jei susėdus moterims ką verpt nebus riešutų, tai „[…] pamatysim tuo, kaip vindai mūsų žiuponių, / Pakulų bei linų grįžtes pešinėdami, stapters.“ Ir atsitinka vėl gi priešingai, nes vokiečių moterų esama stropesnių, kurios daug kur lenkia savo apsukrumu moteris lietuves:

611    Bet ir su riešutais saldžiais jau pasidarė.
612    Vokietės tokių daiktų bačkas prisirinko,
613    Ir jau kelios jų parduot žakus prisipylė.
614    O štai mūsų nenaudėlės dar nei riešutytį,
615    Ir nei vieną, nei mackiurniką riešutytį
616    Žiemai perkąst ir kramtyt dar nenusiskynė.

(Iš „Vasaros darbų“)

O taip atsitinka ne tik su riešutais, bet ir su grybais. Vokietės „ Plempių, rudmėsių, storkučių bei baravykų / Jautakių ir baltikių, gruzdų irgi bobausių / Bėgdamos į gires jos sau taip daug pasirovė“, kad juos „vis džiovint į kakalį šauja.“ ir net į turgų vežti ir parduoti ketina, o lietuvės per savo tinginį ir vėl liks neragavusios. Šitaip Donelaitis vėl moteris pagraudena, kad „ žiema pasibaigs, o mes nuogi pasiliksim.”

Vasarą išgyvenus ir rudeniui atėjus, moterys stropiai triūsia virtuvėje: „didina stungius […], tarškina puodus. Vienos sau kamuoto titnago ieško, kitos sav iš autų purnelį svilin, trečios skauradą šiūruoja Ir, kad daug ugnies […] po katilu degtų, Su pilvotais zūbais vis į kaminą pučia, ketvirtos džiovintą pagalį skaldo.“ , ir galiausiai „pietums nupenėtą šutina gaidį“.

Bet moterys išmano ne tik audimą, verpimą, maisto ruošimą ir ūkio reikalus, bet gi sumanios esti ir medicinoje. Ne visos lietuvės yra tinginės. Nors „Metuose“ ir neminima žolininkystė, tačiau visa tai galime atsekti tada, kai yra sumušamas Dočys, o moterys jį tepaliukais ir žolelėmis gydo:

752    Gryta daug žolių šlovingų bei debesylų,
753    O Selmykė su Berge tepalų padarytų
754    Dočį vėl gaivint ir gydyt atnešė greitai.

(Iš „Rudenio gėrybių“)

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Kristijonas Donelaitis. Poema „Metai“.
Kristijonas Donelaitis. Gyvenamoji aplinka.
Kristijonas Donelaitis. Bibliografija ir kūryba.
Moterys Kristijono Donelaičio „Metuose” (1)
Moterys Kristijono Donelaičio „Metuose” (2)
Moterys Kristijono Donelaičio „Metuose” (4)