Pranas Skardžius

Pranas Skardžius gimė Kupiškio rajone (1899- 1975), Subačiuje valstiečių šeimoje. Anksti netekęs tėvo, jis patyrė karčią našlaičio dalią. Labai gabus ir darbštus jaunuolis, remiamas vietinių šviesuolių ir giminaičių, iš pradžių mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1923-25 m. studijavo Kauno, 1925-29 metais Leipcigo universitete. Kaune jis klausė K. Būgos, J. Jablonskio paskaitų. Be to, jis užrašinėjo įvairius J. Jablonskio taisymus, padėdavo tikrinti studentų rašto darbus. Leipcige jis klausė J. Gerulio, R. Trautmano ir kitų žymių kalbininkų paskaitų. Į Leipcigą kartu su A. Saliu jį rekomendavo J. Jablonskis, kuris rašė laiškus tuometiniam švietimo ministrui K. Jokantui, išrūpino jiems stipendijas: „abiems reikalingos gerokos stipendijos, kad nereikėtų užsieniuose jiems bado dvėsti be kokios naudos iš to sau ir mūsų mokyklai. Tiem dviem studentais aš ypačiai pasitikiu; plevėsomis jų nelaikau, tikiuos visiškai jų rimtumu ir patvarumu“. Po studijų Pranas Skardžius dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose, drauge su kitais kalbininkais 1935 m. įkūrė Lietuvių kalbos draugiją ir buvo išrinktas jos pirmininku. Lietuvoje įsteigė ir redagavo tęstinį leidinį „Archivum philologicum“ (1930-38, 8t.), žurnalą „Kalba“ (3 numerius), šis žurnalas ėjo 1930 m. Kaune.

1944 m. Pranas Skardžius pasitraukė į Vakarus. II pasaulinis karas ir pasitraukimas į Vakarus sutrukdė daugelį jo darbų. Jis buvo numatęs parašyti kelis stambius mokslinės (istorinės) gramatikos veikalus, bet nespėjo. Tiktai liko 1932-38 m. Skardžiaus skaitytų istorinės lietuvių kalbos gramatikos paskaitų du rankraščiai: „Istorinė lietuvių kalbos gramatika: morfologija“ (69 p. Rišlaus teksto, 47 p. iki paskaitos Veiksmažodžių kamienai), „Istorinė lietuvių kalbos gramatika: sintaksė“ (133p.). 1946-49 m. Pranas Skardžius dirbo Tiubingeno (Vokietija) universitete, 1956-71 JAV Kongreso bibliotekoje.

Pagrindinės Skardžiaus tyrinėjimų sritys buvo lietuvių leksikologija, žodžių daryba, kalbos kultūra. Iš leksikologijos srities minėtini šie darbai: daktaro disertacija „Slavų kalbų skoliniai senojoje lietuvių kalboje“ 1931 m. vokiečių kalba, kurioje buvo pateiktas apie 3000 slavizmų žodynas; „Lietuviškieji tarptautinių žodžių atitikmenys“ 1973 m., šis žodynas iš esmės skirtas tiems išeiviams, kurie „išmoktomis svetimomis kalbomis dažnai geriau verčiasi negu savo gimtosiomis, ypač kurios nors specialybės srityje“; tiems, kurie dar „linkę lietuviškai galvoti, lietuviškai rašyti ir rašydami nori įmanomiau, lietuviškiau išsireikšti, bet vienam kitam iš jų ilgainiui vis daugiau ima trūkti reikiamų specialesnių žodžių, pavadinimų, terminų“, tačiau jis bus reikalingas patarėjas ir tiems Lietuvoje gimusiems ir augusiems lietuviams, kurie dažnai ne vietoje mėgsta vartoti tarptautinius žodžius. Šiame žodyne ras gerų lietuviškų atitikmenų kiekvienas, kam rūpi mūsų bendrinės kalbos kultūra ir jos ateitis. Liko nemažai smulkesnių darbų iš leksikologijos, minėtini straipsniai „Mėnesių pavadinimai lietuvių kalboje“, „Lietuvių latvių kalbos žodyno dalykai“, „Dėl skolinių kirčiavimo lietuvių kalboje“ ir kiti. Prieš pat mirtį Skardžius spėjo baigti didelį „Rašybinį lietuvių kalbos žodyną“, kuris dar neišleistas. Rankraštį sudaro 6 tomai, iš viso apie 2000 p., kopiją turi VU biblioteka.

Iš žodžių darybos minėtini šie jo darbai: „Lietuvių kalbos žodžių daryba“  1941 m., kuriame nagrinėjami lietuvių kalbos vardažodžių, veiksmažodžių, sudėtinių žodžių darybos klausimai, pateikiama naujadarų apžvalga. Šis Skardžiaus veikalas yra ne tik sinchroninis žodžių darybos aprašas, bet ir diachroninis tyrimas, siejantis lietuvių kalbos žodžių darybą, jos ypatybes su baltų bei kitų ide kalbų darybos ypatybėmis, paaiškinantis ide kalbų žodžių darybos bendrąsias ištakas ir dėsningumus. Ypač pažymėtina stambi paskutinė studija „Lietuvių vandenvardžiai su –nt-. Jų daryba, kilmė ir reikšmė“. Ši studija padėjo galutinai palaidoti hipotezę, kad dauguma lietuvių vandenvardžių su -nt- gali būti germanizmai. Galutinė autoriaus išvada buvo tokia, kad šie vediniai yra baltiškos kilmei ir bent jau didžioji jų dalis yra būdvardiniai dariniai, plg. Gausantė „gausioji”, Širvinta „širvoji, širvinė” ir t.t.

Iš akcentologijos minėtini šie darbai: „Daukšos akcentologija“ 1935 m.; šioje studijoje Skardžius nuosekliai aptarė M. Daukšos raitų kirčiavimą, iškėlė archajiškus kirčiavimo elementus, parodė, kokie jie yra svarbūs lietuvių kalbos kirčiavimo raidai. „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas“ 1936 m.; tai, galima sakyti, buvo pirmasis platesnis lietuvių kalbos kirčiavimo vadovėlis, kuriame, remiantis K. Būgos mokslu, aptariamas atskirų kalbos dalių kirčiavimas, bandomi formuluoti kirčiavimo bendrieji dėsningumai ir polinkiai. Vėliau, jau gyvendamas JAV, 1968 m. Skardžius parašė knygą „Lietuvių kalbos kirčiavimas“, kurioje stengėsi parodyti ne tik bendrinės kalbos, bet ir tarmių bei senųjų raštų kirčiavimo įvairumą, iškelti svarbiausius pakitimus ir paaiškinti jų priežastis. Čia jis nevengia lietuvių kalbos kirčio ir priegaidės reiškinių palyginti su kitų kalbų faktais.

Pranas Skardžius yra palikęs darbų ir iš mitologijos srities; minėtinos šios studijos: „Lietuvių mitologiniai vardai“ 1954 m.; joje daroma išvada, kad šalia nepatikimų mitologinių vardų yra ir tokių, kurie tikrai neabejotini, tai Bangpūtys, Gabija, Giltinė, Laima, Lauk argas, Laukpatis, Medeinė, Žemyna, Žemėpatis, Aitvaras, Kaukas. „Dievas ir perkūnas“ 1963 m.; daroma išvada, kad baltų deivas, kuris yra veldinys iš ide *deiṷos iš šaknies *dei-, reiškusios šviesti, spindėt senų senovėje greičiausiai reiškė dangų. Tai rodo įvairūs posakiai: Dievu trobas dengia, Ds; Nav Saulītė Dievā gājusi „Saulytė dar pas Dievą nenuėjusi“.

Kalbos kultūros sritis. Pranas Skardžius buvo vienas iš Gimtosios kalbos steigėjų; paliko nemažai darbų, ypač straipsnių. Vien Gimtojoje kalboje 1933-1967 metais jis paskelbė apie 80 straipsnių, kuriuose kvalifikuotai aiškino įvairius lietuvių kalbos leksikos, gramatikos ir rašybos dalykus, atsakė į 458 skaitytojų klausimus. Stambesnis darbas „Ankstyvesnė ir dabartinė lietuvių bendrinės kalbos vartosena“ 1971 m., kuriame labai kritiškai analizuojamas norminimo ir kalbos kultūros darbas Nepriklausomos Lietuvos metais, o vėliau, bolševikams okupavus Lietuvą, aptariami rusifikacijos, kalbos ideologizavimo ir kiti reiškiniai.

Labai dažnai Pranas Skardžius vadinamas savotišku lituanistikos ir net baltistikos metraštininku, nes jis nušvietė šio mokslo srities raidą beveik per pusės šimtmečio laikotarpį. Visų pirma, jis yra paskelbęs straipsnių seriją apie žymiausius lietuvių kalbos tyrinėtojus ir puoselėtojus: A. Baranauską, J. Balčikonį, K. Būgą, J. Gerulį, J. Jablonskį, K. Jaunių, J. Endzelyną, E. Frenkelį, B. Lariną, J. Otrembskį ir kitus. Be to, gyvendamas toli nuo Lietuvos, jis sekė lituanistų darbą, rašė recenzijas apie kiekvieną svarbesnį lituanistikos veikalą. Rūpinimasis lietuvių kalbos reikalais atsispindėjo ir kiekviename jo laiške, tai pripažįsta ir Zigmas Zinkevičius, gavęs net 65 laiškus: „džiaugiuosi jūsų kalbotyriniais darbais, kuriuose vis daugiau matyti pozityvių, objektyvių mokslinių pastangų ir pasiekimų. Grynas mokslas pasiliks bet kuriose aplinkybėse“.

Jau yra išleisti Prano Skardžiaus „Raštų“ Penki tomai, kuriuos rengė A. Rosinas.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (II dalis)
Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
Pirmosios žinios apie lietuvių kalbą
Antanas Salys
Jonas Jablonskis

Parengta pagal R. Rinkauskienės paskaitą

Tarptautinių žodžių, kilusių iš anglų ir rusų kalbų, pavyzdžiai

IŠ ANGLŲ KALBOS

Akras (angl. acre) – ploto matas kai kuriose šalyse, turinčiose angliškąją matų sistemą, lygus Didžiojoje Britanijoje ir JAV 0,4047 hektaro.

Flirtas (angl. flirt) – asistavimas ( merginai), koketavimas, meilės žaismas.

Koledžas (angl. college) – aukštoji arba vidurinė mokykla, mokslo įstaiga eilėje užsienio šalių; koledžai kaip aukštosios mokymo įstaigos, dažnai įeina į universitetų sudėtį.

Kokteilis (angl. cocktail pažod. – gaidžio uodega) – svaigiųjų gėrimų mišinys, pridedant cukraus, prieskonių, vaisių ir pan.

Nokautas (angl. knock-out) – padėtis bokse, kai boksininkas parblokštas ant grindų, per 10 s. nepajėgia atsistoti ant kojų kovai tęsti ir laikomas nugalėtu.

IŠ RUSŲ KALBOS

Bolševikas, ~ė (2) (rus. болшевик) – Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos revoliucinės daugumos narys; bolševizmo pasekėjas, šalininkas; komunistas.

Ikona (rus. < gr. eikōn – vaizdas, atvaizdas) – tapybinis dievo arba vad. šventųjų (šventojo) paveikslas, kuris yra religinio garbinimo objektas.

Matrasas (rus. матрас, vok. Matratze): 1. minkšta lovos paklotė, čiužinys; 2. mediniai rėmai su spyruoklėmis, dedami į lovą.

Buranas (2) (rus. буран < turk.) – stiprus šaltas vėjas, siaučiant pūgai, būdingas Vidurio ir Pietų Sibirui.

Lavsanas (2) (rus. лавсан – prekinis pavadinimas) – techn. polietilentereftalatas: poliesterio pluoštas, gaminamas Rusijoje.

Papkė (rus. паппка < vok. Pappe „kartonas“): 1. kartono aplankas dokumentams, raštams susidėti, nešioti;  2. storas kartonas.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Tarptautinių žodžių, kilusių iš graikų ir lotynų kalbų, pavyzdžiai
Tarptautinių žodžių, kilusių iš vokiečių ir prancūzų kalbų, pavyzdžiai
Tarptautinių žodžių, kilusių iš italų ir ispanų kalbų, pavyzdžia

Tarptautinių žodžių, kilusių iš italų ir ispanų kalbų, pavyzdžiai

IŠ ITALŲ KALBOS

Banditas, ~ė (it. bandito) – gaujos narys; ginkluotas plėšikas.

Operetė (it. operetta) – komedijinio pobūdžio muzikinis-sceninis kūrinys, kuriame jungiamas dainavimas su šokiu ir kalbėjimu.

Porcelianas (it. porcellana): 1. dirbtinai gaminama mineralinė masė iš aukštos rūšies molio (kaolino) su įvairiomis priemaišomis: kvarcu, kaulo špatu ir kt.; p. sunkiai lydomas, atsparus ugniai, nelaidus vandeniui ir atsparus rūgščiai, taip pat turi geras elektroizoliacines savybes; 2. tos masės dirbiniai, dukart degti ir aptraukti glazūra.

Portulanai (it. portolano < porto „uostas“) – jūrų laivybos žemėlapiai, kurie buvo vartojami 13 – 16 a.; portulanuose labai detaliai buvo parodomas pakrantės ruožas.

Regata (it. regata) – didelės viešos varžybos irkliniais, buriniais arba motoriniais laivais, tradiciškai rengiamos nustatytu metų laiku.

IŠ ISPANŲ KALBOS

Kokamedis (isp. Coca < aimara k..) – kokamedinių šeimos Pietų Amerikos krūmas odiškais lapais, iš kurių gaunamas kokainas.

Matadoras (isp. matador < matar – užmušti) – bulių kautynėse – svarbiausias kautynių dalyvis; matadoro uždavinys yra suduoti gyvuliui lemiamą smūgį; m. kitaip vadinamas espada arba toreadoras.

Bolero (isp. bolero): 1.  senovinis ispanų liaudies šokis, pritariamas dainavimu ir kastanjiečių pliauškinimu; 2. liaudinio ispanų kostiumo dalis (trumpa berankovė).

Senjora (isp. senora) – ponia (Ispanijoje).

Pãsos dgs. (2) (isp. paso – vienaveiksmė pjesė) – lit. ispanų liaudies teatro atmaina. Vienaveiksmė farso pobūdžio pjesė, intermedija.

Mulatas (isp. mulato) – gimęs iš mišrios baltųjų ir negrų santuokos.

Bananas (isp. banano) – bananinių šeimos gigantinių tropinių žolių gentis; yra žinoma apie 80 rūšių; kai kurios rūšys auginamos kaip vaisinės, kitos kaip tekstilinės arba dekoratyvinės.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Tarptautinių žodžių, kilusių iš vokiečių ir prancūzų kalbų, pavyzdžiai
Tarptautinių žodžių, kilusių iš graikų ir lotynų kalbų, pavyzdžiai
Tarptautinių žodžių, kilusių iš anglų ir rusų kalbų, pavyzdžiai

Tarptautinių žodžių, kilusių iš vokiečių ir prancūzų kalbų, pavyzdžiai

IŠ VOKIEČIŲ KALBOS

Hantelis (1) (vok. Hantel) ntk. – sport. svarmuo.

Streikas (vok. Streik) – kapitalistinėse šalyse – organizuotas darbininkų masinis darbo nutraukimas, keliant darbdaviams kokių reikalavimų; itališkasis s.  – streiko forma, kai darbininkai, likdami įmonėse, iš dalies ar visiškai nutraukia darbą arba žymiai sulėtina jo tempus (toks streikas pirmą kartą pradėtas taikyti Italijoje).

Šnapsas (vok. Schnaps) – degtinė.

Šnicelis (vok. Schnitzel) – plonas muštas arba maltas mėsos kotletas.

Makleris (vok. Makler) -tarpininkas, sudarant prekybinius ir biržos sandėrius.

IŠ PRANCŪZŲ KALBOS
Aferà (2) (pranc. affaire – dalykas) – didelė apgavystė, apgavikiška veikla.

Balkonas (2) (pranc. balcon, it. balcone): 1. prie pastato sienos aptverta aikštelė; 2. žiūrovų salės aukštas, esantis virš parterio.

Batonas (2) (pranc. bâton – lazda): 1. ilgas baltos duoninės tešlos kepinys; 2. lazdelės pavidalo konditerijos gaminys, pvz., šokoladinis b.

Brutalùs, ~i (4) (pranc. brutal – grubus) – žiaurus, šiurkštus.

Ekspresyvus, ~i (4) (pranc. expressif) – pasižymintis ekspresija, išraiškus, raiškus.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Tarptautinių žodžių, kilusių iš italų ir ispanų kalbų, pavyzdžiai
Tarptautinių žodžių, kilusių iš graikų ir lotynų kalbų, pavyzdžiai
Tarptautinių žodžių, kilusių iš anglų ir rusų kalbų, pavyzdžiai

Tarptautinių žodžių, kilusių iš graikų ir lotynų kalbų, pavyzdžiai

IŠ GRAIKŲ KALBOS

Aerofobija (1) (aero- +gr. phobos – baimė) – liguista baimė skersvėjo, vėjo, vėjo sūkurių, atvirų langų arba judėjimo ore – keltis liftu, skristi lėktuvu ir pan.

Akrobatas, ~ė (2) (gr. akrobatēs): 1. cirko artistas ar sportininkas, kultivuojantis akrobatiką; 2. vikrus žmogus.

Azotas (2) (a- + gr. zōō – gyvenu) – chem. cheminis elementas N, Nr. 7; bekvapės, beskonės, lengvesnės už orą dujos, nepalaikančios degimo.

Kolitas (gr. kōlon – storoji žarna) – storosios žarnos uždegimas.

Orchestra (gr. orchēstra) – senovės graikų teatre – apskrita aikštelė, kur stovėdavo antikinės tragedijos ir komedijos choras.

IŠ LOTYNŲ KALBOS

Cirkuliuoti (lot. circulare): 1. daryti apyvartą; 2. daryti apytaką, judėti ratu.

Data (2) (lot. dattum, dgs. data – tai, kas duota) – kurio nors reiškinio ar įvykio kalendorinis laikas ( metai, mėnuo, diena); d. keičiasi vidurnaktį.

Efektas (2) (lot. effectus – įvykdamas atlikimas): 1. rezultatas, poveikis, reikšmė; 2. didelis įspūdis 3. fiz. reiškinys.

Faringitas (2) (lot. pharyngitis < gr. pharynx – ryklė) – ryklės gleivinės uždegimas.

Fabrikas (2) (lot. fabricatus – pagamintas) – fabriko gaminys, produktas.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Tarptautinių žodžių, kilusių iš vokiečių ir prancūzų kalbų, pavyzdžiai
Tarptautinių žodžių, kilusių iš italų ir ispanų kalbų, pavyzdžiai
Tarptautinių žodžių, kilusių iš anglų ir rusų kalbų, pavyzdžiai