Sintaksinis laikas

Reikia skirti morfologinį laiką, kuris išreiškiamas veiksmažodžio formomis: praeitis, dabartis, ateitis nuo sintaksinio laiko. Sakinio laikas – tai ne tas pats, kas morfologinis laikaslaikas. Sakinio laikas nustatomas vis kitaip, pagal kalbėtojo pasirinktą laiko atskaitos tašką.

Palyginkim: „Vakar einu per tiltą ir matau – saulė leidžiasi.“. Taigi, „matau“ rodo dabartį, tačiau sakinio laikas yra „vakar“.

Sakinio laikas gali būti reiškiamas įvairiais laiko reikšmės žodžiais, ne tik prasme. Laiką gali reikšti prieveiksniai ir kiti žodelyčiai. Sakinio laiko kategorija nėra pabaigta.

_________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Sakinio asmuo
Sakinio požymiai: predikacija
Sakinys
Modalumas

Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius

Kazimieras Jaunius – lietuvių kalbininkas, kunigas. Gimė netoli Kvėdarnos (Šilalės rajone), valstiečių šeimoje. Rašto mokėsi lenkiškoje Rietavo pradinėje mokykloje, paskui Telšių progimnazijoje ir Kauno gimnazijoje. 1871 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Lietuvių kalbą čia jam dėstė A. Baranauskas, su kuriuo dėl rašybos ar terminologijos klausimų Jaunius susikirsdavo. Abu buvo užsispyrėliai ir nė vienas nenorėjo nusileisti. „Galėsi taip rašyti, kai pats mokysi!- netekęs kantrybės sušukdavo A. Baranauskas. „O gal ir mokysiu,“ – piktai burbėdavo K. Jaunius. Šie žodžiai išsipildė.

Kaip vienas iš gabiausių klierikų, 1875 m. buvo pasiųstas į Peterburgo dvasinę akademiją. Be teologinių dalykų, jis ten išmoko klasikinių kalbų. Grįžęs buvo paskirtas Kauno katedros vikaru ir dėstė Kauno kunigų seminarijoje. K. Jaunius po A. Baranausko septynerius metus dėstė seminarijoje ne tik lietuvių kalbą, bet ir lotynų ir kitus grynai kunigiškus mokslus. Tačiau Jaunius dėstė ir dirbo be sistemos. Per 7 metus jis nė karto lietuvių kalbos kurso nepradėjo iš pradžios ir nepabaigė iki galo. Vieniems pradėdavo nuo būdvardžio, kitiems – nuo veiksmažodžio – žodžiu, kalbėdavo apie tai, kas jam tuo metu labai rūpėdavo. Jis beveik nieko nerašydavo (baltojo lapo baimė), todėl pirmąją gramatiką „Lietuviškas kun. Jauniaus kalbamokslis“ 60 egzempliorių tiražu surinko J. Juškytė ir G. Petkevičaitė-Bitė ir 1897 m. Tartu studentai lietuviai ją išleido. Tai labai supykdė K. Jaunių, nes daug kartų perrašinėjant buvo atsiradę klaidų. Metus Kauno seminarijoje Jaunius vadino geriausiais: „Tai buvo geriausios mano gyvenimo dienos. Jaučiausi mylimas, naudingas ir pats labai mylėjau mokinius“. Jo mokinys T. Vaižgantas prisimena, kad Jaunius buvo visų mėgstamas ir „apgaubtas pagarbos ir nusistebėjimo aureole“.

Jaunius vakarais labai ilgai dirbdavo, todėl rytais pramiegodavo mišias. Tai nepatiko seminarijos vadovybei, kuri jį paskundė vyskupui, teigdama, kad K. Jaunius seminarijos tvarkos nepripažįstą, kad su svečiais alų vakarais geria ir balsiai kvatoja, mišias pramiega ir nesimeldžia. Kazimieras Jaunius atleidžiamas iš Kauno kunigų seminarijos ir išvyksta į Kazanę, kur paskiriamas Kazanės klebonu, ten tęsia lietuvių ir kitų kalbų tyrimus. Tačiau mirus carui Aleksandrui III vėl pramiega mišias (naktimis nemiega, nes pakrikę nervai), jį apskundžia ir gresia didelė bausmė, bet geri pažįstami užtaria gubernatoriui ir K. Jaunius uždaromas į beprotnamį. Ta pati J. Juškytė jį parsiveža į Lietuvą ir slaugo, kol K. Jaunius atsigauna.

1899 m. M. Daukšos raštų spausdinimo reikalais K. Jaunius nuvyksta į Peterburgą ir draugų prikalbintas paskaito dvi paskaitas filologų draugijoje. Apie jas išspausdinamas straipsnis „Peterburgo žiniose“ ir Dvasinės akademijos rektorius pakviečia K. Jaunių skaityti paskaitų. Apie jo talentą yra išlikę Peterburgo klausytojų atsiliepimų: „Kad kunigas Jaunius pagaliau ištarė dixi, t.y. baigiau, tartum audra pasidarė. Prasidėjo toks delnų plojimas, kad negali nei apsakyti. Visi klausytojai sykiu ėmė garsiai kalbėti, išreikšdami savo džiaugsmą. Mūsų akademijoje yra paprotys niekada neploti delnais profesoriams už išguldymus. Nei papeikimo, nei pagyrimo profesoriams pas mus neišreiškia. Po kunigo Jauniaus prelekcijos visi užsimiršo ir nė nepajuto, kaip tą paprotį sulaužė. Nei prieš tai, nei paskui niekada nėra taip atsitikę“.

Palaipsniui Jauniaus sveikata vis blogėja, todėl jam priskiriamas sekretorius – K. Būga. Jis stengiasi užrašyti visas Kazimiero Jauniaus mokslo paslaptis. K. Būga iš naujo perrašo jo gramatiką, kuri pasirodo 1911 m. „Lietuvjų kalbos gramatika“, o 1916 metais pasirodo rusiškas jos vertimas. Šios gramatikos silpniausia grandis yra rašyba, kurią jis, kaip ir A. Baranauskas, grindė tarmių derinimo principu, todėl turėjo įsivesti net 10 naujų raidžių. Dėl rašybos sudėtingumo geriau naudotis rusišku K. Būgos vertimu. Pagrindiniai K. Jauniaus rašybos, kuri buvo susieta su kalbos istorija ir dialektologija, principai buvo šie: 1) Vietoj minkštumo ženklo i buvo rašoma j, pvz., gerju, keljame; 2) vietoj an, am, in, um rašė ąn, ąm, įn, ųm; 3) ą, ę rašė net ten, kur dabar yra trumpieji balsiai, kilę iš nosinių, pvz., šakoję; 4) n, m rašė dvejopai (indėti, nes turi ne visos tarmės, rąnka, nes turi visos tarmės; 5) dvejopas o, su taškeliu viršuje lietuviškuose žodžiuose, be taškelio nelietuviškuose žodžiuose; 6) labai sudėtingas buvo kirčiavimas: laužtinė priegaidė rodė tvirtapradę, dešininis kirčio ženklas – tvirtagalę ir trumpą skiemenį. Be abejonės, tokia sudėtinga rašyba negalėjo prigyti, ja buvo išspausdinta tik K. Jauniaus gramatika, K. Būgos „Aistiški studijai“ ir vienas kalendorius. Tačiau iš šios gramatikos prigijo kai kurie jo sukurti terminai: priegaidė, veiksmažodis, linksnis, kamienas, tačiau didesnė jų dalis neprigijo, ypač linksnių pavadinimai: vardinis, gimtinis, duotinis, apskųstinis, padarginis, vietolinksnis, šauktinis. Be to, gramatikoje K. Jaunius pasirodė kaip didelis grynos kalbos šalininkas. Jis keitė ne tik žinomus barbarizmus (dūšią, karūną, paną, svietą, traicę į  sielą, vainiką, mergaitę, pasaulį, trejybę), bet net vengė svetimų garsų f, ch, h, juos keitė lietuviškais ir siūlė tarti propesorius, kemija, onoraras ir pan. Ir nors Jaunius mažai rašė, didelė jo mokslų žinių dalis įsiliejo į Būgos raštus, kuriuose dažniausiai randami vietovardžiai yra Dusetos ir Kvėdarna.

Lietuvių kalbotyroje Kazimieras Jaunius pirmiausia minėtinas kaip tarmių tyrinėtojas. Jis susistemino lietuvių kalbos tarmes ir parengė 6 tarmių (Ukmergės, Kauno, Raseinių, Zarasų, Šiaulių, Panevėžio) aprašus, kuriuos išspausdino Kauno gubernijos statistikos komiteto leidžiamame metraštyje „Pametnaja knižka Kovenskoi gubernii“, ten taip pat paskelbė straipsnį apie lietuvių kalbos priegaidės. Panevėžio tarmės apraše jis suformulavo dėsnį, jog visi ilgieji balsiai, dvibalsiai ir sonoriniai dvigarsiai prieš pagrindinį kirtį turi tvirtagalę priegaidę, o visi šie garsai ar garsų junginiai, esantys skiemenyse, einančiuose po pagrindinio kirčio, turi tvirtapradę priegaidę. Su šiuo K. Jauniaus teiginiu iš esmės sutinka kiti lietuvių kalbos tyrinėtojai (Būga, Endzelynas, Laigonaitė). Jo gramatikoje buvo pateikta lietuvių kalbos tarmių klasifikacija, kurią patobulino A. Salys. Ši klasifikacija paprastai vadinama tradicine. Tarmės buvo suskirstytos pagal šiuos požymius: 1) pagal nevienodą senųjų junginių tja, dja ir tjai, djai tarimą (Jaučiai, medžiai ir jaute, mede arba jautei, medei), 2) pagal o, ė tarimą (ėdėm, brolis ir jiediem, bruolis). Aukštaičius ir žemaičius, kurie buvo išskirti pagal šiuos minėtus du požymius, Jaunius skyrė į 3 patarmes: aukštaičiai vakariečiai (išlaiko an, am, en, en ir l minkštas), aukštaičiai viduriečiai (išlaiko an, am, en, em, l kietas), aukštaičiai rytiečiai (neišlaiko dvigarsių, l kietas); pietų vakariečiai (dėna, dona), šiaurės vakariečiai (dėina, douna), pietų rytiečiai (dina, duna).

Kazimieras Jaunius buvo pirmasis lietuvių kalbininkas, mėginęs plačiau tirti baltų ir finų kalbų santykius (Kalbininko K. Jauniaus rankraštinis palikimas: „Katalogas ir publikacijos“ / Parengė S. Skrodenis, 1972). Jis parašė lietuvių – estų etimologinį žodynėlį, lietuvių – suomių kalbų etimologinį žodynėlį ir baltiškos kilmės suomių skolinių žodynėlį. Visi jie tik rankraštiniai.

Kazimieras Jaunius buvo retų gabumų kalbininkas, puikiai mokėjęs daugelį senovės kalbų (sanskrito, hebrajų, lotynų, graikų), tačiau jam trūko geros lingvistinės mokyklos. Semantiškai artimus, bet gana skirtingus savo fonetika žodžius ir jų formas jis bandė išvesti iš vienos pagrindinės formos. Tokia klaidinga tyrinėjimo metodika jis buvo užkrėtęs iš pradžių ir savo mokinį K. Būgą („Aistiški studijai“), tačiau, kaip Būga rašė, „Kazimieras Jaunius buvo toksai mokytojas, kurs nuo savo mokinio neslėpė nė vienos mokslo tiesos.

Įdomūs pasakojimai: 1) ožio šėrimas papirosais smalsuolių džiaugsmui, 2) Peterburge su geru pažįstamu anglikonų bažnyčios diakonu, kuris domėjosi filologija, bediskutuodami nuėjo pas dantistą, 3) turėjo auksinę širdį, todėl kiaurą kišenę (išmaldą išdalindavo per didelėmis monetomis), 4) buvo išsitepęs gomurį batų tepalu tirdamas garsus ir pan. J. Basanavičius apie Jaunių: „Jaunius iš tikrųjų, rodos, buvo sutvertas ydant taptų dvasios milžinu, o jei tokiu netapo – ne jo kaltybė. Vis dėlto ir ta šviesa, kurią jam buvo lemta neskaitlingais savo raštais įnešti į lietuvių kalbos tyrinėjimą, jam jau užtikrina geneališko tyrinėtojo vardą, kursai bus minėtas, iki lietuvių tauta ir kalba bus gyva.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimas
Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (II dalis)
Antanas Salys
Jonas Jablonskis
Pranas Skardžius
Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas

Parengta pagal R. Rinkauskienės paskaitą

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)

1. Klasė: 10 d

2. Dalykas: lietuvių klaba

3. Mokytojas: ……..

4. Pamokos tema: Dalyvių kirčiavimas

5. Pamokos tikslai:

a) mokomieji: mokiniai turi įgyti žinių apie dalyvių kirčiavimą.

b) lavinamieji: išlavinti mokinius, remiantis veiksmažodžių kirčiavimo taisyklėmis, kirčiuoti dalyvius (analogiškas kirčiavimas).

c) auklėjamieji: auklėti kultūringą ir dorovingą asmenybę, diegti gimtosios kalbos žinias, formuoti darbinius įpročius.

6. Pamokos tipas: naujos temos išdėstymas, praeitos trumpas pakartojimas.

7. Metodai: mokytoja derino įvairius metodus – informacinius, operacinius. Informaciniai: aiškinimas, demonstravimas. Operaciniai: treniruotė, kontekstinės pratybos, rašymo darbai.

8. Priemonės: taisyklių pavyzdžiai lentoje, vadovėlis.

Pamokos eiga Pamokos eiga
Pamokos dalys ir laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Pastabos
Pasiruošimas pamokai Mokytoja atsineša žurnalą, atsiverčia knygą, pasiruošia kitus užrašus. Mokiniai tuo tarpu taip pat išsitraukia iš kuprinių knygas, sąsiuvinius, rašiklius. Klasėje triukšmas, mokiniai kalbasi.
Skambutis 8.55 val.Pamokos pradžia, susitvarkymas 8.57 val. Mokytoja pasisveikina, prašo prisiminti namų darbus. Sutikrina, kas yra klasėje. Mokiniai atsiverčia sąsiuvinius, trumpai prisimena namų darbus. Mokiniai truputį šurmuliuoja.
Namų darbų tikrinimas 8.57 val. Mokytoja iš eilės 8 mokinių paprašo paskaityti po keletą veiksmažodžių iš namų darbų. Skaito ir aiškina, kaip ir kodėl sukirčiavo priešdėlinius veiksmažodžius ir pagrindines jų formas. Mokiniai po truputį įsijungia į darbą.
9.10 val. Užduodamas atlikti analogiškas pratimas kaip ir namuose.Mokytoja pereina per klasę ir peržvelgia antrąjį namų darbų pratimą, kuris taip pat turėjo būti atliktas. Mokiniai rašo ir kirčiuoja priešdėlinius veiksmažodžius.
9.17 val. Kelių mokinių prašoma paskaityti atliktą pratimą. Keletas mokinių skaito, kaip atliko šį pratimą raštu. Kiti tikrinasi, ar taip pat sukirčiavo priešdėlinius veiksmažodžius ir jų pagrindines formas.
Naujos temos dėstymas 9.20 val. Mokytoja skelbia naujos pamokos temą „Dalyvių kirčiavimas“ ir pradeda aiškinimą. Lentoje rašo pavyzdžius ir išimtis iš taisyklių. Kirčiuoja dalyvius. Viską žymisi sąsiuviniuose, atidžiai klauso. Klasėje tyla, kokios dar iki tol nebuvo.
Užduotis raštu 9.32 val. Išaiškinusi temą, skiria užduotį raštu iš vadovėlio, kad būtų įtvirtintos dalyvių kirčiavimo taisyklės. Mokiniai kirčiuoja sąsiuviniuose. Girdimas darbinis šurmuliukas, bet negarsus, visi mokiniai dirba, kai kas pasikalba, pasitaria, pažvilgčioja į draugo sąsiuvinį.
Darbų skaitymas 9.36 “Iš eilės po viena pavyzdį perskaitykite tiek kiek sukirčiavote.” Keletas mokinių paskaito, kaip sukirčiavo dalyvius.
Namų darbų skyrimas 9. 39 Mokytoja užduota namų darbus iš naujos temos. Mokiniai pasižymi sąsiuviniuose. Skamba skambutis, klasėje pasigirsta šurmulys.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)
Lietuvių kalbos kirtis ir priegaidė

Žodžių darybos priesagos. Veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai.

tojas, –aėlis, -ė-ėjas, –a

ikas, –ė

lys, –ė

ūnas, -ė

-tinis, –ė

utis, –ė

alas

-ulis, -ė (-ulys -ė)

alius, –ė

-ovas, -ė

eklis, –ė

uolis,ė

ynė

-(i)uonis, –ė

-uoklis, -ė

-ena

-inys, -ė

-(i)ukas, (-ė)

la

ata

-(i)oklis -ė

na

-ininkas, ė

eiva

-šas, -ė (-čas)

eika

-vis, -ė, (-vys, -ė)

-šis, -ė

-tukas, -ė

-enis, -ė

-snys, ė

-sna, -šna

ša

-čius

ila

klys

tuvė, -tuvis –ė

–ekšlis, ė

–elga

–inčius

–(i)okas

–išius, -ė

yvė

lius

–onas

agis

–eda

ėlius

–onis

ita

-ula

-(i)atorius

-(i)antas, -ė

-entas, -ė

-(t)orius, -ė

-atas, -ė

gydytojas, tarnautojas, džiaustytojasnebrendėlis, pasileidėlis, persikėlėlisklausėjas, gavėjas, skalbėjas

žudikas, vežikas, smaugikas

urgzlys, šoklys, bėglys

staigūnas, perėjūnas, pataikūnas

sugyventinis, sumuštinis, rinktinė

traukutis, barškutis, žibutė

čirškalas, zirzalas, čiauškalas

kyšulys, dundulis,

tarškalius, snaudalius, čiaudalius

gėrovas, (su)gulovas

zirzeklis, pereklė, burbeklis

barškuolė, žinduolis, paklyduolis

čirškynė, gargalynė, stypynė

grobuonis, palikuonis, deguonis, skenduolis

švytuoklė, svyruoklis, girtuoklis

kriokena, skurdena, paistena

valdinys, pasiuntinys, mokinys

žindukas, kraustukas, slapukas

vėpla, kriokla, stypla

barškata, valkata, pliauškata

vijoklis, putoklis, klajoklis

mikna, čiupna, rukna

samdininkas, jodininkas, pelnininkas

mušeiva, kareiva, puošeiva

vargšas, jukšas, dribšas

prašeika, mušeika, puošeika

ateivis, kalvis, praeivis

lepšis, netikšis, snopšis

muštukas, veltukas, peštukas

pavydenis, tryškenis, tylenis

verksnys, veiksnys, šauksnys

džiūsna, skursna, verkšna

nemokša, paikša, netikša

kirpčius, mikčius, sukčius

vaidila

ryklys

maltuvė

perekšlė

vertelga

karšinčius

viliokas

dabišius

gimdyvė

teplius

valdonas

melagis

lebeda

smirdėlius

ieškonys

dabita

žiežula
operatorius, eksploatatorius, aviatorius

konsultantas, praktikantas, muzikantas

abonentas, asistentas, studentas

inspektorius, kreditorius, protektorius

kastratas, delegatas, degeneratas

-a (ia)-is, -ė (-ys, -ė) -as

-ius, -ė

pamaivaneregyspaištas

terlius

__________________________

Daugiau apie tai žiūrėkite:

Žodžių daryba
Žodžių darybos priesagos. Vietų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Įrankių pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Švenčių pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Mažybiniai daiktavardžiai.
Žodžių darybos priesagos. Kuopiniai pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Ypatybių pavadinimai (abstraktai).
Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal lyties skirtumą.
Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal kilmę bei priklausymą.
Žodžių darybos priesagos. Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai.
Žodžių darybos priesagos. Veiksmo rezultato pavadinimas.
Žodžių darybos priesagos: veiksmų abstraktai arba veiksmų pavadinimai

Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Dalyvių rūšys.

Tikslai:

1.  Supažindinti mokinius su reikiamybės dalyviu ir išmokyti jį skirti iš kitų dalyvių;
2.  Gilinti mokinių žinias apie veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius;
3.  Išmokyti mokinius pasidaryti reikiamos rūšies dalyvius iš veiksmažodžių.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2. Jarmala A. Gramatiniai uždaviniai ir žaidimai. – K., 1983.
3. Žemaitis R. Lietuvių kalbos vartojimo ir rašybos užduotys ir testai.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai buvo supažindinti su veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviais, mokėsi juos atpažinti tekste, aiškinosi jų reikšmes.

Šią pamoką bus supažindinti su reikiamybės dalyviu, mokinsis jį sudaryti, aiškinsis jo reikšmę, taip pat praktikuosis iš veiksmažodžių pasidaryti veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvius.

Kitą pamoką mokysis veikiamosios rūšies dalyvių laikus ir jų darybą.

PAMOKOS EIGA

I. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a)  reikiamybės dalyvis, jo reikšmė;
b)    neveikiamosios rūšies dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai;
c)    veiksmažodis → veikiamosios / neveikiamosios rūšies dalyvis.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

II. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Reikiamybės dalyvis, jo reikšmė:

a)  aiškinu, kokie dalyviai yra vadinami reikiamybės: jei dalyvis rodo daikto ypatybę, kylančią iš veiksmo, kurį dar reikia kažkam atlikti, tai tokį dalyvį vadiname reikiamybės dalyviu. Taip pat pasakau, kad tai reta neveikiamosios rūšies dalyvio forma. Reikiamybės dalyviui būdinga priesaga  -tin- , kuri pridedama prie veiksmažodžio bendraties kamieno.
c)    kiekvienas mokinys pasako po savo sugalvotą reikiamybės dalyvio pavyzdį, pasižymi jį prie taisyklės;
d)    aiškinu, kad reikiamybės dalyvį galima linksniuoti, kaityti giminėmis, ir skaičiais, tačiau jie neturi laikų;
e)    mokiniai sąsiuviniuose sugalvotą reikiamybės dalyvį linksniuoja, kaito giminėmis ir skaičiais;

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) diktuoju mokiniams tris reikiamybės dalyvius, su kuriais jie turi sugalvoti po vaizdingą sakinį;
b) keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Neveikiamosios rūšies dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai:

a)    lentoje parašau du pavyzdžius: mylimas ir tempiamas, klausiu, kuris iš jų yra dalyvis;
b)    aiškinu, kad dalyviai gali turėti laikus, būdvardžiai jų neturi, dalyviai turi veiksmažodžio šaknį, būdvardžiams ji nebūdinga, dalyviai nelaipsniuojami, o būdvardžiai laipsniuojami;
c)    pasakau, kad mano parašytieji žodžiai abu yra dalyviai, tik dalyvis mylimas yra išimtis, nes yra laipsniuojamas: mylimas, mylimesnis, mylimiausias.

4. Veiksmažodis → veikiamosios / neveikiamosios rūšies dalyvis:

a) išdalinu mokiniams užduotis (žr. Priedą Nr. 1);
b) keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį, klasė tikrinasi.

III. Žinių įtvirtinimas.

Mokiniai atlieka raštu 316 pratimą iš vadovėlio.

IV.  Apibendrinimas.

1. Dar kartą pakartojame:
a) kokie yra reikiamybės dalyviai, kaip jie padaromi;
b) dalyvio ir būdvardžio panašumus;
2. Namų darbams užduodu pratimą lapuose (žr. Priedą Nr. 2).

Priedas Nr. 1

Įrašykite reikiamos rūšies dalyvius.

1. Mūsų daržas turi daug (arti) ________________ žemės. 2. Muzikos priemonių parduotuvėje pirkau (mušti) _______________ instrumentą. 3. Norėjau nusausinti prirašytą lapą, bet neradau (sugerti)  _________________ popieriaus. 4. Tų vaistų reikėjo gerti kasdien po tris (valgyti) ________________  šaukštus. 5. Nuo seno šie paukščiai Lietuvoje (gerbti) _________________ ir (prižiūrėti) ________________. 6. Mūsų kaime nebeliko (apgriūti) _______________ lūšnelių, (apleisti) _________________ sodybų. 7. Pro (apšalti) _______________langą vaikai pamatė (ateiti) ________________ moterį. 8. Kitą kartą karalius (turėjo) _______________ seną arklį, seną katę ir seną gaidį. 9. Jau iš toli buvo matyti (blizgėti) ___________________ ledas. 10. Jonukui, tų kalbų (klausytis) __________________, drebėjo širdelė. 11.  (Atsisveikinti) ____________________ susėdome į vežimą ir išvažiavome.

Priedas Nr. 2.

Pabraukite dalyvius ir, išrašę stulpeliu, pakeiskite juos kita rūšimi.

0. Čia ariamas laukas. 1, Žiedais apipiltose liepose darbščiai dūzgė bitelės. 2. Skruzdėlė rado vorą beskundžiantį. 3. Prieš mus – banguojančių rugių laukas. 4. Išgąsdintas žvėrelis pasislėpė. 5. Privažiavome sodybą, apaugusią dideliais medžiais. 6. Gerai apžiūrėjęs, radau, ko ieškojęs. 7. Niekada neužžels takas, vedęs į tėvų namus. 8. Garlaivis, priplaukęs prie uolos, sustojo. 9. Šis vaikas velnio neštas.
PVZ.: ariamas – ariantis;

____________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
PAMOKOS ANALIZĖ – PAVYZDYS (I dalis)