Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.

SPORTAS

Naujoji Romuva fiksuoja ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos sporto įvykius. Daug pranešimų, informacijos apie pasaulio čempionatus, taip pat olimpiadas, laimėjimus ir laimėtojus. Dominuojanti ir populiariausia sporto šaka tuo laiku laikytinas futbolas. Nors pranešimai neilgi, bet juose daug pompastikos, džiugesio, laimėjimo azarto. Bet vėlgi, labai įdomus faktas, kad entuziazmas ir pakili nuotaika trykšta tik iš straipsnių, kurie sieti su Lietuvos laimėjimais: „Kas gali sakyti, kad mes blogi futbolininkai? Juk mes „aplamdėme“ Pabaltijo čempionus estus.“ (Nr. 32-3 p. 720), kiti straipsniai santūresni, labiau faktų fiksavimas, skaitytojų informavimas apie buvusius įvykius Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Italijoje, Amerikoje, Prancūzijoje ir kt.. Vienas iš įdomesnių straipsnių „Moterys lakūnės“ (Nr. 22 (74) p. 520).

moterys-lakunes-anny

„Seniau moteris lakūnė visiems buvo didelė naujiena, tačiau šiandien jų yra jau ik valiai. Bemaž kiekviena amerikiečių ar anglų naujųjų pramonininkų dukrelė, atsibodėjus amžinais „kavalierių“ meilinimaisi dabar stengiasi iš to pilkojo pasaulio pabėgti – į begalines erdves, kur amžina saulė ir laisvė, kur negirdėti tų įkyrių vyrų posakių: „aš tave myliu amžinai“, „aš be tavęs gyventi negaliu…“. Būti išlaisvintai mergaitei, iš gerų namų ir nemokėti skraidyti dabar reiškia beveik tą patį, ką seniau – nemokėti pasirašyti. Taip, jau tokia, mat, mada: nieko nepadarysi…“ Nors straipsnyje minimos amerikietės ir anglės, tačiau iš esmės kalbama apie dabartines žymiausias Vokiečių lakūnes, kurios pasiekė nemažų rezultatų: pvz.: Liesel Bach laimėjo pirmą vietą už gražiausią skraidymą.

moterys-lakunes-liesel-bach

Apskritai tokia informacija Lietuvoje tuo metu jau nebuvo labai stebinanti, bet labiau informacinio, švietėjiško pobūdžio, „propagandinė“ (teigiama prasme), palaikanti moteris kaip visavertes visuomenės veikėjas. Svarbu pastebėti, kad tokio pobūdžio straipsniai vis dar formavo moters suvokimą visuomenėje ir šeimoje. Be skraidymo kaip „mados reikalo“, nevengiama pažymėti, jog jis „kaip amatas ar specialybė, vis dar tebelieka vyrų dalykas“, o moterims tai gali būti tik pomėgis.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.

Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.

Naujoji Romuva knygoms ir literatūriniam gyvenimui aprašyti turi specialų skyrių „knygos“. Jame paprastai aprašomos naujai išleistos arba išverstos į lietuvių kalbą. Esama tam tikrų publikavimo tendencijų: jei pristatoma verstinė grožinė literatūra, nevengiama kritikos dėl panaudotų ir iškraipytų faktų, taip pat meniniu požiūriu, o jei savos knygos, labiau dėmesys kreipiamas į jų vietą bendrajame literatūros kontekste. Kalbama ir apie knygas, kurias apie Lietuvą yra parašę kitų šalių atstovai. Tokia yra vokiečio Dr. Werner Essen knyga apie Lietuvą geopolitiniupožiūriu (Nr. 5 (57) p. 114). Beje, net kai straipsniai būna visiškai kitokio pobūdžio, jie įvykdo keletą tikslų, tarkim šiame straipsnyje, kuris atrodo tik apie knygą, nepamirštama visuomenę šviesti daug plačiau, t.y. aptariant ir tai, kas per mokslas yra geopolitika, ką ji tyrinėja, kaip atsirado ir t.t. Panašiu principu rašomi visi Naujosios Romuvos straipsniai.

Be knygų pristatymų Naujoji Romuva domėjosi ir rašė apie amerikiečių romanus, kuriems neva trūksta kūrybiškumo, nes menkai tesukuriami veikėjų charakteriai, nepamiršo kaimynų Latvių ir jų literatūros (str. „Latvių literatūra respublikos 14 – aisiais metais“ (Nr. 48 (100) p. 1049)) su visomis problemomis, sukuriamų kūrinių mažėjimo tendencijomis, menkomis literatų pajamomis, rašytojų susigrupavimu ir t.t. taip pat „gudų literatūra“ (50 (109) p. 1095). Pateikiama trumpa gudų literatūros istorija, minimi žymiausi rašytojai ir kūriniai. Nors straipsniuose dažnai kalbama apie kitas šalis, tačiau daug asociacijų su Lietuvių kultūros gyvenimu, literatūros padėtimi, rašytojų susigrupavimais, modernėjimu ir kitais dalykais. Taigi iš esmės tas žvilgsnis į kitus nurodo ne savęs pamiršimą, bet kaip tik asociacijas su Lietuva, su situacija „čia ir dabar“. Norima kelti kultūros lygį kitus pateikiant kaip pavyzdį, iš kurio reiktų pasimokyti, semtis idėjų.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.

Žurnalas „Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.

1932- ieji kultūros gyvenimo žurnalui „Naujajai Romuvai“ – tai antrieji gyvenimo metai. Pradėję veiklą 1931 – aisiais, pamilę kultūrą ir kūrybą nedidelis tuo metu buvęs neorganizuotų bendradarbių aktyvistų būrelis antraisiais metais išsiveržė į spaudos vandenyną, tapo planingesnis. Žurnale susibūrė daugybė rašančiųjų: Vyt. Alantas, St. Anglickis, P. Babickas, J. Banaitis, Kun. Dr. V. Bartuška, V. Bičiūnas, Bern. Brazdžionis, Br. Buivydaitė, S. Čiurlionienė – Kymantaitė, M. Dobužinskis, P. Galaunė, Liudas Gira, Dr. J. Grinius, J. A. Herbačiauskas, K. Inčiūra, prof. Jonynas, Dr. V. Juodeika, J. Karosas, A. Šapoka, Matas Šalčius, Ig. Šeinius, J. Švaistas, prof. S. Kolupaila, M. Lastauskienė, A. Maceina, J. Marcinkevičius, N. Mazalaitė, prof. Mykolaitis Putinas, P. Orintaitė, G. Petkevičaitė, A. Sabaliauskas, J. Savickis, prof. V. Sezemanas, A. Vaičiulaitis, M. Vaitkus ir kt. Pirmiausia inteligentams skirtas žurnalas („N. R. skiriama tik inteligentams, kurie paprastai, jau gali viską kritiškai vertinti.“ (48 (100))) apima daugelį kultūros sričių, vertina kultūriniu požiūriu: literatūrą, dailę, teatrą, muziką, švietimą, mokslą, kiną, radiją, visuomeninius ir ekonominius klausimus. Politikos klausimai gvildenami tik tiek, kiek tai naudinga kultūriniu požiūriu. Religija taip pat neliekama nuošaly, tačiau ji per daug neaktualizuojama. Nors orientuojamasi į naujausius literatūros, meno ir mokslo laimėjimus, tačiau nepamirštama ir istorija. Straipsniuose žvalgomasi į didingus praeities įvykius („Dokumentai iš lietuvių kovų su vokiečiais“), prisimenami iškilieji visuomenės veikėjai („Vytauto Didžiojo kovos dėl žemaičių ir Klaipėdos“, „Mindaugo auka“, „Jonas Maironis – Mačiulis“, „Kęstutis: 550 metų mirties sukaktuvėms paminėti“, „Vytauto Didžiojo vardu paženklinta literatūra“, „Kristijonas Donelaitis“). Istorija tam tikra prasme idealizuojama, rodoma kaip teigiamas pavyzdys dabarčiai.

Bendrais bruožais norisi paminėti, jog pats žurnalas turi misiją ne tik patobulinti, bet ir kurti Lietuvos kultūrinį gyvenimą, pavyti Vakarus (nes dabar tauta yra šiek tiek atsilikus). Lietuva neturėtų užsidaryti nuo savo kaimynų, tačiau ir per daug į juos nesižvalgyti. Rekomenduotina žvelgti kur kas toliau. Dėl to Naujojoje Romuvoje straipsnių spektras temų atžvilgiu labai platus: nuo Lietuvos aktualijų, meno, kultūros klausimų iki atokiausių pasaulio kampelių aprašymų, supažindinimo su naujausiais fizikos, matematikos, astronomijos, biologijos, paleontologijos, sociologijos, istorijos, archeologijos mokslo atradimais bei idėjomis.

Iš esmės N. R. brėžia ribą aplink save labai toli, puoselėja plačias užmačias, tačiau (bent jau apie 1932 metų numerius) norėtųsi kalbėti lyginant čia, t. y. Lietuvą, ir ten – pasaulį. Susidaro įspūdis, jog žurnalas, nuolat žvalgydamasis į pasaulį, ne tik sugeba pritraukti daug skaitytojų, bet ir semiasi idėjų saviems straipsniams. Esama vieno kito straipsnio, kuris dubliuojamas, arba tokių, kurie yra kaip atsakas užsienio naujienoms, pvz.: skyrelyje „aiduose iš užsienio“ yra str. „Ekonominiai pasaulio negalavimai“, kur aptariama, kaip Rytuose neramu, o Vakarai (Anglija, Vokietija ir net Amerika) kenčia būdami be darbo ir be duonos kąsnio, žodžiu, daug dėmesio skiriama fabrikams, įmonėms, darbininkams, ūkiui aptarti, o tuo tarpu vėlesniame N. R. numeryje spausdintas Dr. Gr. Valančiaus str. (Nr. 9, p. 48) pavadinimu „Ekonominė krizė“, jau prisimenant pasaulio krizę, aiškinami Lietuvos sunkumai ir jų kilmė, atkreipiamas dėmesys, kad susilpnėjęs ūkis, nusilpus perkamoji galia, tačiau Lietuva, priešingai nei pasaulis, dar katastrofos nepajuto. Iš tokių straipsnių matyti, kas Lietuvos žmonėms 1932 metais atrodė ypač aktualu.

Pradėjus kalbą pavyzdžiu, atkreipiu dėmesį į tai, kas aptariant N. R. dominuos visame pranešime.

Naujoji Romuva, kaip jau buvo minėta, straipsnių spektru apėmė beveik visas gyvenimo sritis, domėjosi viskuo ir traukė įvairiausių skaitytojų dėmesį. Kylantį žurnalo populiarumą, mano nuomone, lėmė ne tik straipsnių įvairovė, bet labiau tai, kad jie buvo susiję ne tik su Lietuva, jos įvykiais, kultūriniu gyvenimu, menais, bet tai, kad žurnalas tarsi pasirinko tuo metu labai aktualią rašymo strategiją, t.y. domėtis ir šviesti liaudį apie tai, kas vyksta pasaulyje, lyginti jį su Lietuva ir Lietuvą su pasauliu bei vytis užsienį kultūriniu požiūriu.

Pagal strategiją „čia ir ten“ galima skirti keletą aktualių temų: jau minėta ekonomika, taip pat knygos, literatūrinis gyvenimas, teatras ir kiti menai, mokslas, sportas, kelionių ir vietovių aprašymai, augantis jaunimas, jų auklėjimas, švietimo dalykai, svarbūs užsienio įvykiai, tam tikri faktai ir idėjos.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.

Pasaulio modelis Arno Ališausko eilėraščių knygoje „Prisukama karalystė”

Tekstas byloja apie šiuolaikinį „išsidirbinėjantį“ pasaulį, kuriame galynėjasi dvi stichijos: vanduo ir ugnis. Potvyniai ir atoslūgiai naikina visa, kas sena, ir ant pelenų bei griuvėsių kuria naują pasaulį. Jame pasigendama tikrumo ir prasmės, kyla ironiška neviltis ir tragizmo pojūtis. „Danguje spurda žuvys“, „miestas virto griuvėsiais“, o iš gelmių į krantą genama praeitis – pergamentas. Nauja prisukama karalystė atkuriama pasitelkiant praeities kultūros detales, tautosaką bei tikėjimą. Žmogaus tragišką būtį dažnai žymi kraujuojančios akies ar angelo sparno motyvai, gilus mirties nujautimas nebyliame pasaulyje ir kaltės, raudos bei atgailos išgyvenimas. Kaip vanduo vis tvinksta ir atslūgsta, taip ir karalystėje, jei ji bus prisukta,  „po tūkstančio metų / Čia viskas turėtų / Kartotis“.

Ališauskas Arnas. Prisukama karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla. 1996.
Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius: LLTI leidykla. 2001.